Ar žinote savo kraujo grupę? Jeigu ne, jūs tokie tikrai ne vieni. Dažnai žmonės mano, kad kraujo grupė nėra tai, ką būtina žinoti. Kiti jos neskuba išsiaiškinti dėl adatų baimės. Tačiau iš tiesų yra nemažai priežasčių, kodėl verta žinoti savo kraujo grupę. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.
Kas lemia kraujo grupę?
Kraujo grupę lemia eritrocitų membranose esantys baltymai – antigenai. Kiekvienas žmogus gimsta su tam tikra kraujo grupe: O (I), A (II) , B (III) arba AB (IV). Ji priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio nėra ant eritrocitų, kitaip vadinamų raudonųjų kraujo kūnelių.
Jeigu kraujo grupė yra A, tai reiškia, kad ant eritrocitų paviršiaus yra A grupės antigenų, o kraujyje β antikūnų. Jeigu kraujo grupė yra B – ant eritrocitų paviršiaus yra B grupės antigenų ir kraujyje yra α antikūnų. AB grupė rodo, kad ant eritrocitų yra tiek A, tiek B grupės antigenų, o kraujyje nėra nei α, nei β antikūnų. O grupė reiškia, kad antigenų nėra, bet yra tiek β, tiek α antikūnų.
Kalbant apie kraujo tipą, būtina paminėti ir rezus faktorių (Rh). Kiekvieno žmogaus kraujas gali būti rezus teigiamas (Rh+) arba rezus neigiamas (Rh-). Rh+ reiškia, kad ant eritrocitų yra Rh antigeno, o kraujyje nėra jį surišančių antikūnų. Turint Rh- kraują, ant eritrocitų nėra Rh antigeno, tačiau kraujyje yra jį surišančių antikūnų.
Tiek kraujo grupė, tiek rezus faktorius nustatomi neskausmingo laboratorinio tyrimo metu, kuriam nereikia specialaus pasiruošimo. Taigi, prieš jį atliekant, priežasčių jaudintis tikrai nėra. Na, o jeigu norite savo kraują išsitirti detaliau, jums pravers plataus spektro laboratoriniai tyrimai, kuriems galite užsiregistruoti, spustelėję ant pateiktos nuorodos.
Kada svarbu žinoti savo kraujo grupę?
Toliau aptariame pagrindinius atvejus, kuomet svarbu žinoti savo kraujo grupę.
1. Nėštumas
Žinant kraujo grupę, galima numatyti kai kurias sąlygas, galinčias atsirasti nėštumo metu, pavyzdžiui, mamos ir kūdikio serologinį konfliktą. Jis gali kilti, jei Rh- turinti moteris laukiasi Rh+ turinčio vaisiaus ir jo kraujo patenka į nėščiosios kraujotakos sistemą.
Tuomet moters organizmo imuninė sistema vaiko eritrocitus vertina kaip svetimkūnį ir pradeda su jais kovoti, gamindama vaisiaus eritrocitus naikinančius antikūnus. Tokiu atveju labai svarbu tinkamai prižiūrėti nėštumą ir suteikti visą reikiamą pagalbą. Esant rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai turi būti laiku atlikta imunoprofilaktika, kai 28–30 nėštumo savaitę ir po gimdymo suleidžiamas imunoglobulinas.
2. Kraujo perpylimas
Dar vienas atvejis, kuomet labai svarbu žinoti kraujo grupę, yra kraujo perpylimas. A tipo antigenai ir α tipo antikūnai bei B tipo antigenai ir β tipo antikūnai yra nesuderinami: β tipo antikūnai puola B tipo antigenus, o α tipo antikūnai puola A tipo antigenus.
Dėl šios priežasties A ir B kraujo grupes turintiems žmonėms negalima perpilti vieniems kitų kraujo. Taip pat A ir B kraujo grupių žmonėms netinka AB kraujo grupės kraujas. Turintiems AB kraujo grupę galima perpilti bet kokios rūšies kraują, o žmonėms, kurių kraujo grupė yra O, tinka tik kitų O kraujo grupės žmonių kraujas.
Perpilant kraują svarbu žinoti ir rezus faktorių. Žmonėms, turintiems Rh-, galima perpilti tik Rh- kraują. O tiems, kurių rezus faktorius yra teigiamas tinka tiek Rh-, tiek Rh+ kraujas, jei jis yra tinkamos kraujo grupės. Taigi O neigiamą kraujo grupę turintys žmonės yra universalūs kraujo donorai, tačiau rasti jiems tinkamo kraujo sunkiausia. Ir priešingai – AB kraujo grupės atstovams tinka bet kokios grupės kraujas, tačiau jų kraujas kitas grupes turintiems žmonėms netinkamas.
Akivaizdu, kad sužinoti savo kraujo grupę – verta. Tam pakanka nesudėtingo laboratorinio tyrimo. Taigi atidėlioti šio reikalo ar juo labiau bijoti tikrai nereikia. Užsiregistruokite kraujo tyrimams klinikoje ir pagaliau sužinokite, kokia yra jūsų kraujo grupė.
