ENERGETIKA
Šiandien Kauno miesto apylinkės teisme turėtų būti nagrinėjami AB “Lietuvos dujos” Kauno filialo pareiškimai pripažinti nuosavybės teises į dujų tinklus, esančius įvairiuose miesto rajonuose. Tačiau vietos gyventojai pasipiktino dujininkų ketinimais perimti savo žinion dujų trasas, prieš kelis dešimtmečius įrengtas už privačias kauniečių lėšas. AB “Lietuvos dujos” Kauno filialo direktoriaus Rimanto Veriko teigimu, pagal įmonės archyve išlikusius dokumentus buvo bandyta, bet nesėkmingai, surasti buvusių kooperatyvų narius. R. Veriko patikinimu, atsiradus savininkams, teismo procesas būtų sustabdytas, o dujų tinklai būtų išperkami pagal nustatytą tvarką. KD
FINANSAI
Beveik 40 tūkst. sumažėjus socialiai remtinų asmenų, Vyriausybė sumanė perskirstyti biudžetą ir susigrąžinti iš savivaldybių 106 mln. litų. Seimas jau birželio pabaigoje turėtų priimti Vyriausybės parengtas 2005 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pataisas. Politikų manymu, savivaldybėse trūksta tvarkos ir kontrolės, jos užsiprašo didesnių lėšų ir neišnaudoja arba naudoja ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, Šiauliai turėtų grąžinti per 5 mln., Panevėžys – 8 mln. litų. Iš Alytaus turėtų grįžti į biudžetą 712 tūkst. litų, tačiau juos viltasi panaudoti išmokoms atleidžiamiems “Alytaus tekstilės” darbuotojams mokėti, o Marijampolė sutaupytus 2 mln. skyrė miesto viešajai bibliotekai pertvarkyti bei kitoms socialinėms reikmėms. Savivaldybių atstovų teigimu, reikalaudama iš savivaldybių grąžinti joms skirtus 106 mln. litų, valstybė pažeidžia savo pačios priimtą įstatymą. LŽ
Birželį Klaipėdoje pradėjo veikti kredito unija “Mėmelio taupomoji kasa”, kurią įsteigė 3 fiziniai asmenys. Henriko Čepo, kredito unijos “Mėmelio taupomoji kasa” valdybos pirmininko, teigimu, šios kredito unijos tikslas – atgaivinti Klaipėdos miesto taupomosios kasos, veikusios šiame krašte nuo 1826 m., veiklą bei tradicijas. Tai yra pirmoji kredito unija uostamiestyje, pradėjusi veiklą Klaipėdoje po Antrojo pasaulinio karo. “Mėmelio taupomoji kasa” tapo 54-ąja Lietuvos kredito unijos asociacijos (ALKU) nare. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 63 kredito unijos, įskaitant ir Lietuvos centrinę kredito uniją. Jų veiklą prižiūri ir licencijas suteikia Lietuvos bankas. Pagrindinės kredito unijų paslaugos – gyventojų terminuotųjų indėlių kaupimas ir paskolų išdavimas. VŽ
ĮMONĖS
Alytaus šaldytuvų gamintoja AB “Snaigė” derasi dėl galimybių Kaliningrado srityje surinkinėti šaldytuvus su garsiais pasaulyje prekės ženklais. Nepatvirtintais duomenimis, įmonė jau šiuo metu gamina šaldytuvus “Electrolux” grupei. Giedrius Barysas, AB “Snaigė” valdybos pirmininkas, neneigė, kad bendrovė derasi su stambiu užsakovu, tačiau atsisakė nurodyti, su kuo. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais 30 proc. įmonės produkcijos buvo ne su “Snaigės” prekės ženklais (“Snaigė” ir “General Frost”). Daugiausia užsakymų “Snaigė” gauna iš “Quelle” ir “Severin” (Vokietija), “Telecibel” (Belgija), “Wilfa” (Norvegija). VŽ
Iš “Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) privatizavimo pašalintai Danijos bendrovei pagrasinus reikalauti kompensacijos, moralinę atsakomybę dėl valstybės tarnybų sprendimo danai bando užkrauti Klaipėdos bendrovės vadovui Vytautui Vismantui, kuris kratosi jam pateiktų kaltinimų. Pasak V. Vismanto, vykstant įmonės privatizavimo konkursui, kuriame jis dalyvavo kartu su partneriais “Sanitex” ir “Prime Investment”, jo patikimumas taip pat buvo tikrinamas, kaip, matyt, ir kitų dalyvių. V. Vismanto įsitikinimu, pagal rinkoje nusistovėjusias sutartis dirbantis laivynas tvarkomas pakankamai efektyviai, todėl priežasčių Susisiekimo ministerijai keisti LJL vadovybę tikrai nėra. “Intrigos dėl laivyno bendrovės – be pabaigos”. LŽ
PREKYBA
Šiandien ministerijų valstybės sekretoriai apsispręs, ar Gariūnų projektui suteikti valstybės svarbos statusą. Tačiau pritarimas dar negarantuos, kad turgavietės valdytojams bus leista 100 metų išsinuomoti žemę. Kaip jau anksčiau pranešta, Gariūnų prekyvietę valdančios įmonės UAB “Jurgena”, UAB “Posūkis” ir UAB “Geruda” parengė projektą “Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas “Gariūnai”, pagal kurį čia numatyta per ateinantį dešimtmetį investuoti iki 50 mln. litų. Turgavietės modernizavimo projektui prašoma suteikti valstybinės svarbos statusą ir ne konkurso tvarka išnuomoti 99 metams 32,6 ha valstybės žemės sklypą. Pasak Eugenijaus Bulavo, Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidento, su projektu susiję apie 40.000 smulkių verslininkų visoje šalyje, ir nuo ministrų kabineto sprendimo priklausys, ar smulkusis verslas šalyje bus realiai skatinamas. VŽ
Vyriausybė mažmeninę prekybą yra įvardijusi kaip neremtiną veiklą, todėl Gariūnų projektas pretenduoja tapti ne tik pirmuoju valstybinės svarbos projektu, tiesiogiai susijusiu su smulkiuoju verslu, bet ir pirmuoju, kuriuo valstybės parama bus suteikta mažmeninei prekybai. Atsakingų pareigūnų tikinimu, teisininkai dėl paramos prekybai prieštaravimų neįžvelgia. VŽ
Praėjusią savaitę rinkoje ypač didelio investuotojų dėmesio sulaukė pieno perdirbimo bendrovių akcijos. Bendra apyvarta siekė 40,65 mln. litų. Daugiau kaip pusė apyvartos, tekusios akcijoms, buvo pasiekta perkant “Rokiškio sūrio” akcijas. Šios bendrovės akcijos ir toliau buvo perperkamos stambiais tiesioginiais sandoriais mokant po 78 litus. Bendrovės akcijų buvo suprekiauta už 17,929 mln. litų. “Pieno žvaigždžių” akcijos per savaitę pabrango 0,19 proc., iki 5,25 lito, iš viso akcijų buvo nupirkta už 965 tūkst. litų. Neblogai buvo perkamos ir “Žemaitijos pieno” akcijos. R, VŽ
Uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje “išdygo” neįprastas ir brangus objektas – buvęs stebėjimo punktas Melnragėje, kadaise priklausęs Rusijos kariuomenei. Buvęs karinės paskirties pastatas po 1999 metų priklausė Valstybės turto fondui, vėliau buvo privatizuotas, kelis kartus keitėsi jo savininkai. Pasak nekilnojamojo turto agentūros “In real” brokerio Roberto Dunčo, pastatą Molo g. savininkai parduoda už 1 mln. litų. Tačiau vertingas ne apverktinos būklės pastatas, bet žemės sklypas už kelių šimtų metrų nuo jūros. Daugiau kaip 100 kv. m pastatas pardavinėjamas jau keturis mėnesius. Sklypo prie jūros pirkėjas dar neatsirado. K
STATYBA
Praėjusią savaitę Vyriausybei patobulinus Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą, iki 2020 metų turėtų būti renovuota maždaug 70 proc. iki 1993 metų statytų daugiabučių namų. Šiemet valstybės biudžete programai skirta 3 mln. litų. Paramos taisyklės daugiabučiams namams modernizuoti gali būti priimtos jau šią savaitę. R
Vilniaus Žvėryno bendruomenė susirūpino dėl savavališkų Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį niokojančių statybų Blindžių valdoje. Unikalioje vietoje įsikūrė žinomas verslininkas Benas Gudelis su žmona Izolda. Greta prašmatnaus Gudelių namo – ponios Izoldos vardu registruotas kitas sklypas su mediniu namu. Verslininkė, turėdama atitinkamus leidimus, ne tik tvarkėsi komunikacijos reikalus, bet pradėjo ir savavališkas statybas. Nustatyta, kad be leidimo įrengta terasa ir išbetonuotos atraminės sienutės ne tik privačioje valdoje, bet ir valstybinėje žemėje. Aplinkosaugininkų teigimu, vykdant savavališkas statybas buvo pakeistas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esantis natūralus reljefas. Apskaičiavus draustiniui padarytus nuostolius nurodyta padengti padarytą žalą. Ši suma siekia bemaž 60 tūkst. litų. LŽ
Klaipėdoje trūksta teniso kortų, tačiau jų gali dar sumažėti, jei Skulptūrų parke prasidės viešbučių, sporto ir sveikatos kompleksų statybos. Statybų karštinė gali praryti uostamiesčio puošmeną – jau suplanuota perpus sumažinti parke esančius teniso kortus ir vietoj jų pastatyti prabangų viešbutį. Statyboms rengiasi bendrovė “Kleta”. K
TRANSPORTAS
Vyriausybė nutarė pratęsti seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo galiojimą ir atšaukė anksčiau galiojusį nutarimą, pagal kurį šie pažymėjimai iki 2005 m. pabaigos turėjo būti pakeisti naujais. VŽ
Po dviejų savaičių pažinties su Klaipėdos uostu amerikiečiai ekspertai susidarė nuomonę, kad jo apsaugos lygis toks pat aukštas, kaip ir JAV uostuose. Amerikos kompanijų SAIC (“Science Applications International Corporation”) specialistai Klaipėdos uosto apsaugos sistemas studijuoja pagal Lietuvos susisiekimo ministerijos ir JAV vyriausybei atstovaujančios Prekybos ir plėtros agentūros (USTDA) sutartį. Kompanija SAIC iki gruodžio 5 d. ministerijai turi pateikti ne tik apsaugos patikimumo lygio įvertinimą, bet ir jos tobulinimo rekomendacijas. Šis projektas, pasak Uosto direkcijos bendrųjų klausimų direktoriaus Algirdo Dulkės, įgyvendinamas pagal Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS Code), skirto kovai su terorizmu jūroje, reikalavimus. Jo įdiegimas leis padidinti Klaipėdos uosto saugumą, taigi, ir konkurencingumą. Šį 415 tūkst. dolerių kainuojantį projektą apmoka Amerika. K
Šeštadienį Kaune masiniu įvairaus tipo bei galingumo orlaivių skrydžiu ir NATO naikintuvų gausmu paminėtas vieno seniausių oro uostų Europoje S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto 90-metis. Į orą buvo pakelta ir milžiniška 312 kvadratinių metrų ploto trispalvė. Aerodromą buvusiame Kauno priemiestyje Aleksote 1915 metais įrengė kaizerinės Vokietijos daliniai, pastatę angarus dirižabliui, o vėliau – ir lėktuvams. Lietuvos aviacijos lopšys šiuo metu naudojamas sportinei, turistinei ir pramoginei aviacijai. LR, KD
VERSLAS
Lietuvai įstojus į euro zoną kasos aparatus teks atnaujinti, o darbo jais tvarka dar nereglamentuota. Verslininkams gali tekt papildomai investuoti į įrangos pakeitimą. Taip pat reikės pakratyti kišenes ir dėl bankų diegiamų lustinių kortelių. Iki galimos narystės euro zonoje pradžios liko bemaž pusantrų metų, tačiau jau dabar verslininkai nerimauja dėl to, kaip reikės dirbti 2 pereinamąsias savaites, kai atsiskaitinėti bus galima ir litais, ir eurais. Finansų ministerija žada kitų metų pradžioje nustatyti tvarką, kaip bus dirbama tomis savaitėmis. Tačiau šiuo metu atnaujinantys ar perkantys naujus kasos aparatus verslininkai neturi garantijų, kad dėl patvirtintos naujos tvarkos jiems nereikės vėl investuoti. Pasak Algimanto Pečiulio, “UVS Group” komercijos direktoriaus, perprogramuoti lengviausiai bus kompiuteriniu pagrindu dirbančius kasos aparatus. Apie galimas valstybės kompensacijas verslui kol kas nekalbama. VŽ
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi didėjančią ekonominės klasės biurų pastatų kompleksų paklausą. Pasak Simo Ramučio Petrikio, UAB “Šiaurės miestelis” direktoriaus, panašios veiklos įmonių administracijos, susitelkusios viena greta kitos, pritraukia didesnį srautą klientų, tokie kompleksai tampa verslininkų traukos objektais. “Invalda Real Estate” specialistai prognozuoja, kad per šiuos metus sostinės biurų rinką papildys 40-50 tūkst. kvadratinių metrų. Tačiau pasak Daivos Albertavičienės, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės “Colliers International” atstovybės Lietuvoje direktorės, biurų nuoma turėtų pigti, nes dabar verslininkai permoka kone trečdaliu. Jos duomenimis, B klasės biurų nuoma Rygoje, anot tyrimo, apie 25 proc. pigesnė nei Vilniuje. Mažesnės kainos ir Budapešte, Sofijoje, Prahoje, Bukarešte. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
