Panevėžyje jau keletą metų besitęsiantis Savivaldybės ir privatininkų karas dėl atliekų vežimo pasiekė netgi Konstitucinį Teismą. Jo paskelbtas nutarimas neužkirto kelio miesto konteinerius ištuštinantiems Savivaldybės įmonės šiukšliavežiams.
Konstitucinis Teismas pripažino, jog įstatymas, uždegęs žalią šviesą savivaldybėms sudaryti sandorius su savo pačių įmonėmis, neprieštarauja Konstitucijai.
Panevėžio teisėjams kreiptis į Konstitucinį Teismą teko to pareikalavus privačiai bendrovei „Ecoservise“.
Šioji dar 2020-ųjų rugpjūtį ant Panevėžio apygardos teismo stalo paklojo net 18 puslapių ieškinį.
Privatininkė prašė teismo pripažinti neteisėta Panevėžio savivaldybės ir jos įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo mieste.
Pagal šią sutartį bendrovė įsipareigojo 10 metų tvarkyti panevėžiečių atliekas už maždaug 50 mln. eurų – apie 5 mln. eurų per metus.
Galimybės varžytis dėl rinkos Panevėžyje netekusi privati bendrovė rankų nenuleido ir dėl prarasto kąsnio ryžosi kautis teisme.
Vis dėlto tų pačių metų gruodį Apygardos teismui teko stabdyti bylos nagrinėjimą.
„Ecoservice“ pateikė teisėjams prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurie punktai, kuriais remdamasi Savivaldybė perka paslaugas iš savo pačios įmonės, neprieštarauja Konstitucijai.
Lemiamos išimtys
Šią savaitę Konstitucinis Teismas paskelbė savo neskundžiamą nutarimą. Anot jo, savivaldybės iš jų pačių kontroliuojamų bendrovių gali pirkti tik tam tikras konkrečias paslaugas.
„Savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorius dėl viešųjų paslaugų teikimo tik išimtiniu atveju – įstatyme nustatytomis sąlygomis“, – teigiama išvadose.
Tai reiškia, kad savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorį tik tada, kai nori pavesti jų kontroliuojamai įmonei teikti vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo, švietimo, socialinės globos, sveikatos paslaugas, taip pat – ir atliekų tvarkymo paslaugas.
Be to, toks sandoris gali būti sudaromas siekiant užtikrinti, kad kitaip būtų neįmanoma garantuoti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.
Panevėžio apygardos teismo atstovės ryšiams su visuomene Jolitos Gudelienės teigimu, sulaukus Konstitucinio Teismo nutarimo originalo, ginčo tarp Savivaldybės ir verslininkų nagrinėjimas bus atnaujintas.
Mato gerą ženklą
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako negalintis garantuoti, kad byla bus laimėta, tačiau, anot jo, Konstitucinio Teismo nutarimas – ženklas, kad Savivaldybė, sudarydama vidaus sandorį, nenusižengė Konstitucijai.
„Tai jau daug ką pasako“, – pabrėžė T. Jukna.
Įstatymas reglamentuoja, kad savivaldybė sandorį su savo įmone gali sudaryti, jei daugiau nei 80 proc. pastarosios gaunamų užsakymų ateina iš savivaldybės ir garantuojamas nepertraukiamas paslaugų teikimas.
„Panevėžio savivaldybė kiekvieną sandorį, kurį ketina sudaryti su savo įmone, vertina, ar jis atitinka sąlygas, keliamas Viešųjų pirkimų įstatyme, ir tik tada nusprendžiama, pasirašyti jį ar ne. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tokie vidaus sandoriai galimi ir neprieštarauja, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – teigė T. Jukna.
Bijo likti „ant ledo“
T. Juknos nuomone, Savivaldybės sutartis su savo pačios įmone yra garantas, kad vieną dieną nenutiks taip, jog Panevėžyje nebebus kam išvežti pilnų konteinerių.
Pasak direktoriaus, į rinką atėjus mažą kainą pasiūliusiam privačiam vežėjui, nebūtų galimybės užtikrinti, kad pamatęs, jog veikla nepelninga, jos nenutrauks arba neims diktuoti savo sąlygų.
„Matome, su kokiomis didelėmis problemomis susiduria kitos savivaldybės ir gyventojai, kur stringa atliekų išvežimas. Tokioje situacijoje būtų vienas žingsnis iki epidemiologinių protrūkių“, – grėsmę mato T. Jukna.
Jo nestebina, kad verslas dėl vietos rinkoje kaunasi iš paskutiniųjų. Tačiau ar panevėžiečiams tai išties reikštų mažesnę atliekų tvarkymo kainą, nei dabar mokama už „Panevėžio specialaus autotransporto paslaugą“, direktorius abejoja.
„Verslas tam ir yra, kad rizikuotų. Bando visus galimus variantus, siekdamas pasiimti kuo didesnę rinkos dalį. Ją gavusi, pradžioje, metus ar dvejus, pajėgi privati įmonė gal ir dirbtų pigiau, bet paskui visi mokėtų kelis kartus brangiau“, – neatmeta T. Jukna.
Direktoriaus nuomone, verslas už tą pačią atliekų vežimo kainą nesiimtų papildomai kuopti nelegalių sąvartynų mieste.
„Gal ir gautume pasiūlymą pigiau išvežti atliekų konteinerį, bet neabejoju, kad už papildomas paslaugas atsiųstų dideles sąskaitas. Dabar prie konteinerių matome prikrautas krūvas baldų, visi dėl to baramės, bet vis tiek jos išvežamos“, – sako T. Jukna.
Jo nuomone, logiška ir natūralu, kad verslo įmonė būtų suinteresuota uždirbti kuo didesnį pelną. Direktorius sutinka, kad ir pačios Savivaldybės įmonės siekia dirbti pelningai.
„Savivaldybė, turėdama savo įmonę, gali kontroliuoti, kad jos pelnas būtų toks, jog pakaktų investicijoms į įrangą, bet ne jachtoms pirkti“, – aiškino T. Jukna.
Kovėsi ir dėl Pasvalio
„Ecoservise“ su panevėžiškiais ginklus buvo surėmę ir dėl Pasvalyje vežamų atliekų. Privatininkai pernai kreipėsi į teismą įsiutę, kai „Panevėžio specialus autotransportas“ įkėlė koją ir į kaimyninio rajono rinką.
Konkurso atliekoms vežti Pasvalyje nelaimėję ir teismų karuselę užsukę verslininkai tąkart atkreipė dėmesį, kad „Panevėžio specialus autotransportas“ kaimynams šią paslaugą kažkodėl teikia pigiau nei savame mieste.
Panevėžiečiai atliekų vežėjai teigė, jog toks kainų lyginimas yra neetiškas ir neteisingas.
Ginčą nagrinėjo kelių institucijų teismai ir galutinis verdiktas liko palankus Panevėžiui. Jo savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ atliekas Pasvalio rajone veža iki šiol.
