Tai, kad šią savaitę į Europos viršūnių tarybą susirinkę
Europos Sąjungos (ES) lyderiai nesugebėjo patvirtinti 2007-2013 metų finansinės
perspektyvos, Lietuvai ekonomiškai nėra palanku, nes liko nepatvirtintas
projektas tuo laikotarpiu jai kasmet skirti vidutiniškai apie 50 proc. daugiau paramos nei 2004-2006 metais.
Taip Eltai šeštadienį komentavo ketvirtadienį ir penktadienį vykusiose derybose dalyvavęs Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
“Tikrai labai dosnus susitarimas Lietuvai buvo ant stalo”, – apgailestavo R. Kriščiūnas. Pagal šį susitarimą struktūrinių fondų parama Lietuvai būtų augusi beveik dvigubai – iki vidutiniškai maždaug 1 mlrd. eurų per metus. Ženkliai didėtų ir parama žemės ūkiui, taip pat būtų numatytas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Kaliningrado tranzito užtikrinimui ir kitoms programoms.
Anot R. Kriščiūno, dar anksti spręsti, kiek nuostolių Lietuvai atneš toks nesusitarimas, – tai priklausysią nuo tolimesnių derybų dėl perspektyvos sėkmės.
Remiantis Europos Sąjungos 2007-2013 metų perspektyva būtų sudaromi metiniai to laikotarpio ES biudžetai, planuojamos ilgalaikės finansavimo programos, tarp jų – struktūriniai ir sanglaudos fondai.
Jei susitarimas dėl perspektyvos nebūtų pasiektas, 2007-ųjų Europos Sąjungos biudžetas būtų sudarytas kitais principais. Nėra aišku, kiek lėšų tuo atveju būtų skirta Lietuvai.
Derybos dėl perspektyvos žlugo po to, kai Didžioji Britanija nesutiko atsisakyti iki šiol galiojusios tvarkos, pagal kurią jai iš biudžeto yra sugrąžinama dalis jos sumokėtų pinigų, nurodė R. Kriščiūnas. Kita priežastis – kai kurios turtingosios šalys, tarp jų Olandija ir Švedija, norėjo į ES biudžetą mokėti mažiau.
“Viskas susivedė į keistą situaciją – neturtingosios valstybės, įskaitant ir Lietuvą, Latviją, Slovakiją, Lenkiją, pačios siūlė atsisakyti dalies finansavimo, kad prisiderintų prie turtingųjų poreikių, ir taip pasiekti susitarimą. Deja, net ir tai nepagelbėjo”, – kalbėjo R. Kriščiūnas.
Jo nuomone, tikėtina, kad dėl Europos Sąjungos 2007-2013 metų perspektyvos bus sutarta po to, kai 2006 metų pradžioje pirmininkavimą Europos Sąjungai perims Austrija.
Liuksemburgas, kurio pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai baigiasi šio mėnesio pabaigoje, susitarimo pasiekti nebebandys. O dauguma ekspertų galvoja, kad pirmininkavimą pusmečiui perėmus atskaitymų iš biudžeto nenorinčiai atsisakyti Didžiajai Britanijai bet kokios derybos dėl ES finansinės perspektyvos nepavyks, svarstė ministerijos sekretorius.
“Šis nesusitarimas, kartu su nesėkmingais referendumais dėl Konstitucijos, yra dvigubas smūgis Europai. Tai yra labai daug negatyvių naujienų per labai trumpą laiką, todėl prasidėjo kalbos apie krizę”, – kalbėjo R. Kriščiūnas.
Tačiau, jo nuomone, net patvirtinus perspektyvą 2006-ųjų pradžioje, Europos Sąjungos šalims užtektų laiko iki 2007-ųjų patvirtinti struktūrinių fondų paramai reikiamus dokumentus, nes jų projektai tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje, tiek kitose valstybėse yra rengiami jau dabar.
“Bet tai, kad susitarimą atidedame vėlesniam laikui, sunkina galimybes naujam biudžeto periodui pasirengti nesiverčiant per galvą, gražiai, ramiai”, – sakė R. Kriščiūnas.
Iš Europos Sąjungos biudžeto remiamas žemės ūkis, įvairios ES programos bei ekonomiškai atsilikusios šalys. Planuojama, kad 2006 metų ES biudžetas, sudarytas remiantis 2000-2006 metų finansine perspektyva, bus 112,6 mlrd. eurų (388,8 mlrd. litų).
ELTA
