Kineskopų gamybos bendrovei “Ekranas” – sunkus metas.
Įmonės produkciją vis sunkiau parduoti dėl į elektronikos rinką plūstelėjusių
naujos kartos kineskopų. Koją panevėžiečiams kiša ir kineskopų iš Azijos
invazija į Europos rinką. Jie savo produkciją parduoda pigiau.
Nors atvirai apie didžiulės gamyklos žlugimą nekalbama, Apskrities viršininko administracijoje jau svarstoma, kaip, gamyklai atsidūrus duobėje, galima būtų užbėgti už akių masiniam nedarbui. Gelbėjimosi ratą miestui metė Ūkio ministerija ir Lietuvos ekonomikos plėtros agentūra (LEPA) – siūlo ieškoti ploto didžiulei naujai gamyklai, kurioje galėtų dirbti apie 1800 darbininkų, statyti. “Ekrano” atstovai kalbas apie artėjantį bendrovės žlugimą vadina pernelyg ankstyvomis ir tvirtina, kad bendrovė išgyvena laikinus sunkumus, susijusius su užsitęsusiu elektronikos rinkos sąstingiu, tačiau atvirai kalba, kad tokio “Ekrano”, koks yra dabar, gali nebelikti.
Bankrotu nekvepia
“Ekrano” atstovė ryšiams su visuomene Angelija Zokaitienė “Sekundei” teigė, kad apie įmonės bankrotą kalbėti per anksti. “Bankrotą skelbia teismas. Tik tuomet bendrovė laikoma bankrutuojančia. “Ekranas” šiuo metu dirba įprastu režimu, o laikini sunkumai susiję su sąstingiu kineskopų rinkoje”,- teigė A.Zokaitienė. Įmonės atstovė tvirtino, kad artimiausiu metu atleisti darbuotojų “Ekranas” neplanuoja. “Darbuotojai šiuo metu išleidžiami kasmečių atostogų. Rengiamės Berlyne vykstančiai tarptautinei parodai”,- jokių nerimo dėl gamyklos prastėjančios ekonominės situacijos ženklų neįžvelgė atstovė ryšiams su visuomene. Pasak A.Zokaitienės, užsitęsęs sąstingis neturės įtakos įmonės darbuotojams – masinio nedarbo ji neprognozavo. “Gamykla gali gaminti nebūtinai kineskopus. Tad žmonių išvaryti į gatvę neplanuojama. Patalpos, įrenginiai gali būti naudojami ir kitokiai gamybinei veiklai”,- pabrėžė “Ekrano” atstovė. Ji tvirtino, kad niekas negali prognozuoti, kiek laiko – 2, 3 ar 10 metų gamykla gamins kineskopus.
“Ekrano” bendrovėje dirba daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, dar apie tris tūkstančius darbuojasi jos antrinėse įmonėse. Net pačiais kukliausiais skaičiavimais, kineskopų gamintojų nestabili situacija gali paliesti apie 20 tūkst. panevėžiečių ir įmonėje dirbančių aplinkinių rajonų gyventojų.
Mestas gelbėjimosi ratas
“Kiekvienas verslas išgyvena ir gerus, ir sunkius laikus. Kineskopų rinkoje labai svarbu inovacijos – naujovės, išradimai ir lėšos joms įgyvendinti”,- sakė Apskrities administracijos viršininkė Gema Umbrasienė. Ji pirmoji iš apskrities valdininkų, rimtai susirūpinusi nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusio “Ekrano” ir ten dirbančių žmonių likimu. Gegužės pradžioje apskritis gavo LEPA pasiūlymą ieškoti 50 ha sklypo naujos gamyklos, kurioje dirbs apie 1800 kvalifikuotų darbininkų, statybai. “Prieš teikdama pasiūlymą, turėjau įvertinti visas aplinkybes. Supratau, kad toks kiekis kvalifikuotos darbo jėgos neatsiras kaip grybai po lietaus. Jie jau turi būti pamokyti dirbti, suvokti, kas yra darbo drausmė. Jeigu būsimas investuotojas pasiūlys didesnius atlyginimus, į naująją gamyklą siūbtelėtų žmonės iš kitų miesto įmonių. Visų pirma – iš “Ekrano”. Apie tai nusprendžiau pasikalbėti su bendrovės vadovu Eimučiu Žvybu”,- pasakojo G.Umbrasienė.
Su įmonės vadovu susitikusi apskrities viršininkė kalbėjosi apie niūrią situaciją kineskopų rinkoje ir apie naujos gamyklos statybos perspektyvas. E.Žvybas sveikino valdininkės pastangas pritraukti investicijų. Jį džiugino, kad naujojoje gamykloje darbo ras 1800 žmonių. “E.Žvybas nevengė atvirai kalbėti apie “Ekrano” problemas. Apie tai buvo kalbamasi jo ir ūkio ministro susitikime”,- teigė G.Umbrasienė. Ji negalėjo pasakyti, apie ką “Ekrano” vadovas kalbėjosi su Viktoru Uspaskichu, tačiau neabejojo, jog ministerijoje buvo aptariamos bendrovės galimybės keisti gamybos pobūdį. Ministrui buvo argumentuotai paaiškinta, kodėl apskričiai toks svarbus naujasis investicinis projektas. “Nors, “Ekranui” keičiant gamybos pobūdį, prognozuojamas masinis nedarbas, bet naujoji gamykla esant šiai situacijai būtų tarsi gelbėjimosi ratas siekiant išvengti nemalonių socialinio sprogimo pasekmių”,- įsitikinusi G.Umbrasienė.
Parinko tris sklypus
Būsimajam valstybės remiamam investuotojui pasiūlyti trys jo iškeltus reikalavimus atitinkantys žemės sklypai. Vienas jų – Kupiškio r., kiti – netoli Panevėžio. “Kas rengiasi statyti gamyklą, kol kas nesakoma. Investuotojai pirmiausiai pasirinks šalį savo verslo plėtrai. Jei jų žvilgsnis nukryps į Lietuvą, čia jie galės rinktis iš 10 pasiūlytųjų tinkamiausią sklypą savo gamyklai statyti”,- kalbėjo apskrities viršininkė. Pasak jos, ūkio ministras, įvertinęs “Ekrano” gamyklos tolesnio gyvavimo perspektyvas, pažadėjo savo pagalbą. G.Umbrasienė nemano, kad V.Uspaskicho pasitraukimas iš ūkio ministro posto gali reikšti, jog šie pažadai liks neištesėti. Ji informavo, kad pasiūlymų apie slapto investuotojo apsisprendimą teks laukti pusmetį – jis svarsto ir iš kitų šalių gautus pasiūlymus.
“Rimtas verslas niekada nedirba turėdamas vieną veiklos strategiją – modeliuojami keli variantai. Uždaryti visus “Ekrano” cechus – blogiausia, ko galime tikėtis. Manau, pesimistiškiausios prognozės nepasitvirtins. Turime padėti įmonei įveikti sunkumus. Rūpinimasis darbo vietomis – rinkos reikalas. Valstybė gali padėti arba netrukdyti”,- mano G.Umbrasienė. Jai žinoma, kad vieną iš verslo strategijoje gamyklos reanimavimo alternatyvų jos vadovybė planuoja pradėti įgyvendinti jau šį rudenį. Nustojęs gyvuoti “Ekranas” būtų didžiulis smūgis apskrities ekonomikai. “Mažiau surinktume mokesčių, mažiau pinigų galėtume skirti socialinėms reikmėms”,- sakė apskrities viršininkė. Realiai į situaciją žvelgianti valdininkė viliasi, kad masinio nedarbo pavyks išvengti, o dalį “Ekranui” nebereikalingų darbuotojų įtrauks smulkusis verslas.
Smunka akcijų kaina
Finansų maklerio įmonės “Finasta” finansų analitikas Darius Klimašauskas “Sekundei” teigė, kad nuo praėjusių metų vasaros AB “Ekranas” akcijos pigo. “Taip atsitiko dėl to, kad bendrovė nepasiekė planuotų rezultatų. Jai nepavyko įgyvendinti ir jau pakoreguotų, sumažintų veiklos finansinių planų”,- teigė D.Klimašauskas. “Ekranas” 2004-aisiais tikėjosi uždirbti 25 mln. Lt pelno, bet turėjo pasitenkinti simboliniu vos 1,5 mln. Lt siekiančiu pelnu. Ši suma beveik 17 kartų mažesnė už 2003 m. uždirbtą pelną. Akcijų kainų kritimą, pasak finansų analitiko, lėmė ir tai, kad “Ekranas” pats paskelbė, jog įmonei atėjo sunkus metas. “Bendrovei sunku konkuruoti su vis pingančiais skystųjų kristalų ir plazminiais monitoriais. Jų gamintojai japonai į moderniuosius kineskopus daug investavo, pastatė naujas gamyklas. Jų pardavimų didėjimas “Ekrano” konkurentams leidžia piginti kineskopų savikainą”,- gamyklos nuosmukio priežastis aiškino D.Klimašauskas. Jis nemano, kad “Ekrano” gaminamų kineskopų poreikis visiškai išnyks. Koją Panevėžio bendrovei kiša kineskopų gamintojai iš Azijos, savo produkciją Europos rinkoje parduodami pigiau nei lietuviai. D.Klimašauskas tvirtino, kad “Ekrano” akcininkų, norinčių atsikratyti turimų įmonės akcijų, kol kas dar nėra, bet nėra ir pageidaujančiųjų jas pirkti.
Prieš 2-3 metus “Ekrano” akcija Vertybinių popierių biržoje buvo parduodama už devynis litus. Tai – įmonės geriausi laikai. Vėliau akcijų kaina smuko. Dar prieš savaitę jų buvo galima nusipirkti už vieną mokant 3,80 lito, o vakar jos tekainavo po 3,20 Lt.
2003-iaisiais AB “Ekranas” savo akcininkams išmokėjo 1 mln. litų dividendų, o pernai jų eilutėse tebuvo įrašyti nuliai – akcininkai apie juos tegalėjo pasvajoti.
Išgyveno keletą nuosmukių
Panevėžiečiai, kurių pragyvenimas bene labiausiai susijęs su kineskopų gamybos monstru, pamena keletą šios gamyklos krizinių momentų. Tarp juodžiausių “Ekrano” veiklos metų minimi 1992-ieji ir 1999-ieji. Tuomet darbo gamykloje neteko 1000 žmonių. Praėjusius finansinius metus su simboliniu pliusu baigusi bendrovė šių metų vasarį išplatino oficialų pranešimą, kad kovą planuoja savaitei stabdyti gamybą. Ir tuomet įmonės vadovai savo sprendimą aiškino užsitęsusiu sąstingiu elektronikos rinkoje. Darbininkai tarpusavyje kuždasi, kad nemenką smūgį bendrovei sudavė ir iš japonų nupirktos kineskopų surinkimo linijos užsitęsę paleidimo darbai. Kai kas atvirai milijonus kainavusį pirkinį vadina šūviu pro šalį ir metalo laužo krūva.
“Ekranas” kol kas pralaimi kovą dėl vietos Europos rinkoje. Ją vis drastiškiau okupuoja pigūs kinų kineskopai. Pasak A.Zokaitienės, bendrovės vadovai birželio pabaigoje žada kreiptis į Europos Komisiją prašydami pradėti antidempingo tyrimą ir, kol jis vyks, apriboti kinų invaziją į ES rinką. Kova nežada būti lengva – panevėžiečių sąjungininkais sutiko būti kineskopų gamintojai iš Čekijos, o “Thomson”, “Samsung” ir “LG Philips” bendrovės prisidėti prie “Ekrano” prašymo nepanoro.
Dėl šios priežasties tik puse savo pajėgumo dirba komplektuojamąsias detales “Ekranui” teikiantis “Vilniaus vingis”. Nors A.Zokaitienė tvirtino, kad Panevėžio kineskopų gamintojai dirba įprastu pajėgumu, naujausiuose pranešimuose galima rasti informacijos, kad “Ekrano” darbuotojus planuojama išleisti 5 dienų nemokamų atostogų ir bus skelbiama 10 dienų prastova.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Naujos kartos kineskopų populiarėjimas, Azijos gamintojų pigi produkcija įvarė “Ekraną” į kampą. Svarstoma, ką galima pasiūlyti be darbo liksiantiems darbuotojams.
