Ūkio naujienų apžvalga birželio 17 d. dienraščiuose

Praėjusią savaitę sulaukę padidintos algos daugelis šalies medikų ir slaugytojų neslėpė nusivylimo.”Dabar matome, kad mus išdavė – algas pasididino tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys Lietuvos gydytojų sąjungos nariai”, – apmaudžiai kalbėjo Aukštaitijos miesteliuose dirbantys gydytojai. Provincijos medikai jau numojo ranka į pažadus ir mokosi užsienio kalbų. Šiems gydytojams vienintelė išeitis – išvažiuoti į užsienį ir užsidirbti. LR

Daugelis šalies gydymo įstaigų vadovų įsigudrino savavaliauti – taupyti atlyginimų sąskaita. Tokia tendencija yra pastebima privačiuose šeimos praktikos gydytojų centruose. “Apskaičiavus, kiek lėšų šiems centrams skyrė Ligonių kasa ir kokie buvo išmokėti atlyginimai, tapo aišku, kad įkurtų bendrovių vadovai neišmoka apie 40-70 proc. pinigų, skirtų algoms padidinti”, – kalbėjo L.Labanauskas. LR

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) 6-asis suvažiavimas penktadienio vakare jau žinos prezidento, kuris dar 5 m. vadovaus šiai įtakingai organizacijai, pavardę. VŽ šaltiniai teigia, kad į šias pareigas greičiausiai bus perrinktas ne vieną kadenciją šiame poste esantis Bronislovas Lubys, koncerno “Achemos grupė” vadovas. Pasak informuotų šaltinių, būtent šis koncernas įneša didžiąją dalį į LPK iždą. “Iki šiol net kuluaruose neminimos kandidatų pavardės, beje, jų niekas ir nesiūlo. Jos bus paskelbtos tik suvažiavimo metu”, – sako VŽ pašnekovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima. VŽ

Į kokią pramonę orientuojasi valstybė, kokius strateginius tikslus kelia pramonė ir verslas Lietuvai tapius Europos Sąjungos nare? Apie naujas galimybes ir iššūkius su žinomais šalies pramonininkais bei verslininkais “Lietuvos žinios” kalbėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos VI suvažiavimo išvakarėse. Publikacija “Pramonininkai: kaip valdoma valstybė?” LŽ

Europos Parlamento (EP) Teisės komitetas pritarė naujai tvarkai, pagal kurią Europos Sąjungos (ES) valstybės narės jose išrinktiems europarlamentarams turėtų mokėti vienodą 7 tūkst. eurų (beveik 24 tūkst. litų) per mėnesį atlyginimą. Jei EP pritars šiam projektui, nauja atlyginimų mokėjimo tvarka turėtų įsigalioti nuo 2009 metų vidurio. Dabar europarlamentarai iš savo šalies biudžeto gauna tokius atlyginimus, kaip ir nacionalinių parlamentų nariai. LŽ

Lietuvai EP atstovauja 13 europarlamentarų. Čia dirbantys lietuviai dabartiniais savo atlyginimais yra patenkinti, pinigų jiems esą užtenka pragyventi. Tačiau, pasak jų, sprendimas suvienodinti atlyginimus būtų teisingas sprendimas, kuris sumažintų socialinę diferenciaciją tarp skirtingų šalių europarlamentarų. Lietuviai europarlamentarai, be atlyginimo, dar gauna didžiules išmokas iš ES biudžeto, į kurį mokesčius moka kiekviena bendrijos narė.LŽ

Vakar miesto taryba tik po emocingų diskusijų patvirtino Kauno strateginį planą, galiosiantį iki 2015-ųjų metų. Tačiau miesto Tarybos narių nuomonės išsiskyrė dėl parengto dokumento kokybės. Vakar priimtam svarbiausiam dokumentui įgyvendinti prireiks 15 milijardų litų. KD

Viktoras Uspaskichas, ūkio ministras, vakar paskelbė atsistatydinąs po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jį pažeidus tarnybinę etiką. Darbo partijos lyderis etikos sargų išvadą žada apskųsti teismui. Valdančiosios koalicijos ateitis dabar tapo neaiški, nors kiti lyderiai ragina ją išsaugoti. VŽ

Komisijos nuomone, tarnybinę etiką ministras supainiojo proteguodamas su juo susijusias įmones Maskvoje bei mėgindamas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovus įtraukti į Ūkio ministerijai pavaldžių verslo informacijos centrų valdymą. VŽ

Pasirašytas Klaipėdos ir Gruzijos Poti uostų bendradarbiavimo susitarimas, tikimasi išplės abiejų uostų galimybes. Gruzijos uostas kviečia Lietuvos verslininkus investuoti į naujus šio uosto terminalus. VŽ

Per pastaruosius metus butai brango ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir kituose regionuose. Kai kuriuose miestuose ir miesteliuose jau nebėra ką pirkti, o kainos mažiau kaip per metus išaugo dvigubai. VŽ

FINANSAI

Draudimo priežiūros komisija prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka plėsis kiek lėčiau nei pernai. Tai lemia mažesnis susidomėjimas gyvybės draudimu – šiuo metu investuotojai mieliau renkasi nekilnojamąjį turtą.Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad draudimo rinka, praėjusiais metais paaugusi 12 proc., šiemet plėsis lėčiau – apie 10 proc. Ne gyvybės draudimo rinka

– 11-12 proc., nes turėtų brangti civilinės atsakomybės draudimas, o gyvybės draudimas, laukiama, ūgtels 7-8 proc. VŽ

ĮMONĖS

Mažeikių rajone veikianti biodegalų bendrovė “Rapsoila” jau dirba visu pajėgumu. Realizuojamas visas pagamintas metilo esteris, naudojamas kaip priedas dyzelino savybėms pagerinti. Per gegužę, dirbdama visu pajėgumu, “Rapsoila” perdirbo 2,2 tūkst. tonų grūdų ir pagamino 750 tonų metilo esterio.LR

AB “Utenos trikotažas” modernizuos Ukrainos siuvimo bendrovę “Mrija” ir tikisi, jog ši įmonė gaus Didžiosios Britanijos tinklo “Next” užsakymų. Pirmaiusia didinamas “Mrijos” įstatinis kapitalas.”Naują “Mrija” cechą ketiname atidaryti liepos mėnesio pradžioje ir planuojame pakviesti jį apžiūrėti “Next” atstovus”, – sakė Regina Sajienė, “Utenos trikotažo” generalinė direktorė. VŽ

Locmanų katerio įgula užvakar apie 17 val. prie pietinio molo, greta prieš 53 metus nuskendusio laivo, pastebėjo naftos dėmę. Vėjas pro uosto vartus ją nešė į atvirą jūrą. Tą dieną UAB “Garantas” kėlė sausakrūvį, nuskendusį 1952 metais ir dydžiu nenusileidžiantį tanklaiviui “Globe Assimi”. “Taršos kaltininkė tikriausiai yra bendrovė, atlikusi laivo iškėlimo darbus. Dabar nustatome, kokie pažeidimai sukėlė taršą”, – sakė Klaipėdos jūros saugojimo agentūros viršininkas Raimondas Šatkauskas. K

Vakar rytą jūroje ir ties molu tebesitęsė naftos teršalų surinkimo darbai. Spėjama, jog teršalai nutekėjo dėl darbus atliekančios įmonės darbuotojų neatsargumo. Pasak Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininko Arvydo Narmonto, rimtos nelaimės neįvyko. “Tiesiog “Garant” darbuotojai, matyt, išjudino kažkokias naftos sankaupas, o šios susimaišė su dumblu ir ėmė kilti į paviršių. Susidariusi blizgi plėvelė galėjo sudaryti įspūdį, kad čia išsiliejo didžiulis kiekis naftos”, – ramino A. Narmontas. VE

TRANSPORTAS

Laivyba šalies upėmis vis dar merdi. Šiais metais į Nidą iš Kauno turėję plaukti keleiviniai laivai iki šiol taip ir nepakėlė inkaro. “Nemuno linija” nespėjo laiku susitvarkyti laivų, todėl ir teko atidėti reisų į Nidą startą, kuris buvo planuotas birželio pradžioje. Verslininkų planus keliauti Nemunu sujaukė techninės problemos ir blogi orai. LR

VERSLAS

Verslininkai sugalvojo būdą, kaip pajūryje išvengti mokesčio už reklamą. Palangoje bendrovės “Kauno grūdai” produkcijos reklama paplūdimyje stovi ne sausumoje, bet Baltijos jūroje.Palangos savivaldybės teritorijos ribos siekia tik iki jūros. LR

Geri santykiai su verslo partneriais padeda lengviau patekti ir į užsienio rinkas. Čia darbą pradedančios įmonės atsiveda savo patikimus partnerius, o jiems tai gali tapti puikia starto pozicija jų produktų ar paslaugų eksportui. Lietuvoje neišsitenkančioms bendrovėms ieškant verslo plėtros galimybių užsienyje, prireikia tų pačių paslaugų, kuriomis naudojamasi ir namų rinkoje. VŽ

Lietuvai įstojus į ES, šalies pieno perdirbėjams už eksportuotą produkciją į trečiąsias šalis pradėtos mokėti ES subsidijos. Tačiau perdirbėjai pastebi, kad jos mažėja, todėl bus sunku daugiau mokėti už superkamą pieną. VŽ

ŽEMĖ

Nuo birželio pradžios Lietuvos kaimuose dvi savaites lankėsi statistikos klausėjai – vyko Statistikos departamento surengtas žemės ūkio struktūros atrankinis tyrimas. Kaip “Respublikai” paaiškino Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Adlys, per 2003 m. vykusį visuotinį žemės ūkio surašymą buvo surinkti išsamūs duomenys apie Lietuvos žemės ūkio padėtį. Tačiau po šio surašymo žemės ūkio padėtis gerokai pasikeitė. R

Spalį paaiškės, kiek mūsų pieno ūkių atitinka ES reikalavimus ir kiek jų iš šio verslo turės pasitraukti. Žemės ūkio specialistai teigia, kad, norint veikti prekiniame ūkyje, ūkininkas turi laikyti ne mažiau kaip 10 karvių. Lietuvoje šiuo metu yra apie 85.000 aktyvių pieno ūkių. Iki 2007 m. ES yra suteikusi jiems vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie turi atitikti jos reikalavimus.VŽ

Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.

ELTA

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *