Birželio 12-ąją teatro ir kino aktorei, nusipelniusiai
panevėžietei meno srityje Reginai Zdanavičiūtei sukako 80 metų. Vienai pirmųjų
maestro Juozo Miltinio mokinių Panevėžio teatro primadonai dėkojo ir “Ilgiausių
metų” dainavo aktoriai, režisieriai, politikai. Tačiau šventė, sukaktuvininkės
pageidavimu, nebuvo vieša.
Menininkas – nelaimingas atsitikimas
Garbingą sukaktį garsi aktorė troško atšvęsti kuo tyliau ir kukliau, be didelės pompastikos ir viešumo. “Iš pradžių buvau apimta visiškos nevilties – norėjau, kad jubiliejus praeitų kuo tyliau.
Troškau tik viena būti ir apie sukaktį negalvoti”, – prisipažino R.Zdanavičiūtė. Iš kur toks noras tylumos, aktorė teigė ir pati nežinanti. Tuo labiau kad daugelis jai tvirtinęs, jog taip užsidaryti aktoriui tarsi nepriimtina. Pati profesija reikalauja viešumos – negerai, jei aktoriaus niekas nepastebi.
Nuo 1943-iųjų tapusi etatine dramos teatro aktore R.Zdanavičiūtė teigė negalinti išskirti nė vieno savo vaidmens. Visi jie vienodai brangūs ir mylimi – kaip vaikai. “Galbūt tas, kuris pareikalavo daugiau pastangų, ir yra brangesnis”, – svarstė aktorė. Sukūrusi vaidmenis ne tik teatre, bet ir kine, R.Zdanavičiūtė, atsisukusi į nueitą kelią, neslėpė vis dėlto susimąstanti, kad per mažai būta kūrybinio pasiutimo. “Menininkas – žmogus, sėdintis fajetone ir pasiutusių žirgų nešamas nežinia kur. Galėjo mano tie žirgai būtų dar pasiutesni”, – šypsojosi R.Zdanavičiūtė. Ir vis dėlto tas nuktrūtgalviškas lėkimas nežinia kur – aiškus nelaimingas atsitikimas. “Jei būtų laimingas, menininkas būtų kunigaikštis”, – prisiminė Gruzinų dailininko Pirosmanio žodžius aktorė. Pasak R.Zdanavičiūtės, menininkui niekas nesvarbu – tie pasiutę žirgai gali sudaužyt, gali nunešt į nežinią – toks ir yra aktoriaus gyvenimas.
Likimas atvedė į teatrą
62 sezonus teatre vaidinusi R.Zdanavičiūtė neslėpė, kad pasitraukimas iš scenos jai nebuvo lengvas. “Kai pagalvoju, kad tiek laiko jau teatre, ir man akys stoja. Iš tiesų labai didelė scenos trauka ir labai nesinori nulipti”, – kalbėjo aktorė. Porą metų prieš pasitraukimą iš teatro R.Zdanavičiūtė, kaip pati sakė, blaškėsi apsispręsdama. Tai buvo laikotarpis, kai vaidmenų sukurta jau mažiau, tačiau įtampa – didžiulė. “Kuo mažiau spektaklių, tuo didesnė įtampa. Kuriant vaidmenį viskas prasideda iš naujo ir eini į nežinią. Aktoriaus profesija ir pati gražiausia, ir tuo pačiu pati baisiausia, nes niekada ramybės negali būti”, – kalbėjo R.Zdanavičiūtė.
Dar besimokydama gimnazijoje pradėjusi vaidinti maestro Juozo Miltinio teatro studijoje aktorė neslėpė, kad vis dėlto būta abejonių, ar aktoriaus kelias jai skirtasis. Bandyta stoti į universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet svajonei išsipildyti nebuvo lemta – ne vienam tais laikais tikslo siekti sutrukdė politinė situacija. Ir sugrįžta į Panevėžį, pas J.Miltinį. Ne kartą gyvenime išsitarta: o kodėl aš ne muzikė… Tėvai, matydami šešiametę dukrą į virtuvės stalą barbenančią pirštukais, esą, grojančią, nupirko groti svajojančiai būsimajai aktorei pianiną. Deja, vėliau jo nebeliko – kilus gaisrui sudegė kartu su namais. Dabar namo, kuriame prabėgo R.Zdanavičiūtės vaikystė, nebeliko – jo vietoje Ramygalos gatvėje įsikūrusi miesto gaisrinė. “Ir norėk tu nenorėjus – likimas pakreipia savaip”, – susimąstė R.Zdanavičiūtė.
Pirmadienį aktorės jubiliejaus minėjimas vyko J.Miltinio dramos teatre. Panevėžio teatro primadoną sveikino kolegos, LR Seimo narys Julius Dautartas sukaktuvininkei įteikė Seimo pirmininko padėką ir didįjį Seimo medalį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 15-mečiui. Režisierius Algis Pociūnas perdavė kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo sveikinimus ir padėką. Miesto mero vardu aktorę šiltai pasveikino mero žmona Danutė Matuzienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. 62 sezonus teatre išdirbusiai R.Zdanavičiūtei visi jos sukurti vaidmenys vienodai brangūs ir mylimi kaip vaikai.
