Dailės ir teatro gerbėjus į Juozo Miltinio palikimo
studijų centrą sukvietė reikšmingas įvykis – G.Petkevičaitės-Bitės viešosios
bibliotekos išleisto “Režisieriaus Juozo Miltinio dailės kūrinių rinkinio katalogo” pristatymas.
“Savo parodų idėjų visada semiamės iš režisieriaus J.Miltinio kolekcijos. Džiugu, kad pagaliau yra leidinys, atspindintis ir įamžinantis šią kolekciją”,- džiaugėsi J.Miltinio palikimo studijų centro vedėja A.Mikelinskaitė, pristatydama G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos išleistą “Režisieriaus Juozo Miltinio dailės kūrinių rinkinio katalogą”. “Leidinio pristatymas – tarsi trumpas ekskursas į knygą, akcentuojant svarbiausius jos niuansus”,- pažymėjo katalogo sudarytojas, istorikas, G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektų koordinatorius Raimundas Klimavičius. Jis pirmiausia susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į katalogo viršelį puošiantį ženklą. “Tai – leidybinės serijos ženklas, kurio autorė dailininkė Diana Rudokienė. Jis puoš visus bibliotekos leidžiamus intelektualiojo palikimo darbus. O pirmasis toks leidinys ir yra šis katalogas”,- sakė R.Klimavičius. Pasak jo, ateityje yra numatyta išleisti J.Miltinio bibliotekos bei rankraštinio palikimo katalogus.
Pristatydamas katalogą jo sudarytojas pažymėjo, kad režisieriaus vaizduojamosios dailės kūrinių rinkinį netikslu būtų vadinti tipiška kolekcija. Jos sudarytojas meno kūrinius rinko ne kaip kolekcininkas, bet kaupė ir saugojo juos kaip savo santykio su daile ir dailininkais materialią išraišką. Iki pat režisieriaus mirties šie kūriniai buvo neatskiriama jo gyvenamosios aplinkos dalimi, suteikiančia peno kūrybai, apmąstymams, prabėgusių dienų prisiminimams. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui, visus sukauptus dailės kūrinius, rankraščius ir savo biblioteką J.Miltinis pagal testamentą padovanojo Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai su sąlyga, kad jie taps prieinami visuomenei. Pasak R.Klimavičiaus, didžiąją J.Miltinio palikimo studijų centre saugomo rinkinio dalį sudaro XX a. 7-ojo-9-ojo dešimtmečių lietuvių dailininkų kūriniai bei keli darbai, sukurti dar iki II pasaulinio karo. Į katalogą įtraukti visi 37 vaizduojamosios dailės kūriniai. Sudarytojas apgailestavo, kad dėl finansinių galimybių katalogą puošia tik penkiolika spalvotų reprodukcijų. Kataloge rinkinys suskirstytas į tris skyrius: tapybą, grafiką, skulptūrą. Pradžioje pateikiamas artimai režisierių pažinojusio bei daug su juo bendravusio architekto ir dailininko Algimanto Mikėno įžanginis straipsnis, atskleidžiantis Maestro požiūrį į dailę, dailininkus ir jų sukurtus darbus. R.Klimavičius dėkojo į katalogo pristatymą atvykusiam A.Mikėnui už vertingą straipsnį, o visiems dailininkams – už leidimą paskelbti savo kūrinių reprodukcijas šiame leidinyje.
Pasak sudarytojo, svarbiausias katalogo išleidimo tikslas – J. Miltinio intelektinės veiklos sklaida. Kitas svarbus niuansas – jo informacinė funkcija. “Šie žymių menininkų kūriniai visuomenei nėra plačiai žinomi. Todėl katalogas turėtų būti aktualus muziejininkams, meno tyrinėtojams. Kūriniai turėtų būti įtraukti į visuomenės kultūrinį gyvenimą”,- sakė R.Klimavičius. Jis akcentavo ir kūrinio išsaugojimo problemą. Pasak jo, garsaus menininko kūrinys yra toks objektas, kurį visada nori kas nors pasisavinti. Kataloge užfiksuojami svarbiausi kūrinio duomenys, minimali jo istorija, parodos, kur jis buvo eksponuotas.
“Intelektualiosios kūrybos sklaidai dėmesio skiriama nemažai, tik gaila, kad jis dažniausiai yra žodinis, todėl norint įgyventi kultūrines idėjas tenka ieškoti rėmėjų”,- sakė R.Klimavičius ir už tai, kad šis Panevėžiui ir Lietuvai reikšmingas leidinys išvydo dienos šviesą, dėkojo LR Kultūros ministerijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, AB “Panevėžio keliai”, verslininkams Nijolei ir Jonui Katinams. Katalogo pristatymo proga į J.Miltinio palikimo studijų centrą atvyko ir prisiminimais apie bendravimą su J.Miltiniu dalijosi meno pasaulyje gerai žinomi menininkai Algimantas Mikėnas, Romualdas Čarna, Juozas Šlivinskas.
Laima Lapėnienė
