Statistikos departamento duomenimis, per keturis šių
metų mėnesius eksportas išaugo 24,7 proc., o importas – 16,5 procento.
Per sausį-balandį eksportuota produkcijos už 9,334 mlrd. litų, o importuota – už 12,35 mlrd. litų.
Užsienio prekybos deficitas sumažėjo 3,3 proc. iki 3,013 mlrd. litų.
Gerokai spartesnis nei visą laikotarpį – atitinkamai 31,8 ir 21,8 proc. – eksporto ir importo augimas buvo balandžio mėnesį (palyginti su praėjusių metų balandžiu). Palyginti su kovu, balandį itin sparčiais tempais (30,8 proc. iki 4,027 mlrd. litų) didėjo bendras Lietuvos importas, tuo tarpu eksportas augo nedaug (4,3 proc. iki 2,586 mlrd. litų).
Prekinėje užsienio prekybos struktūroje išlieka investicinių prekių eksporto ir importo smukimo tendencija – per keturis mėnesius jų eksportas smuko 1,8 proc. (iki 697 mln. litų), importas – 16,9 proc. (iki 1,734 mlrd. litų). Šios prekės sudaro nedidelę (7,5 proc. importo ir 14 proc. eksporto) visų užsienio prekybos kategorijų dalį, tačiau jų importas ir taikymas vidaus rinkoje – vienas iš veiksnių, skatinančių darbo našumą. Nors per praėjusius metus investicinių prekių importas buvo 3,4 proc. ūgtelėjęs, šių metų pradžioje jis ėmė gerokai kristi.
Tradiciškai sparčiai – atitinkamai 32,3 (iki 5,2 mlrd. litų) ir 32,7 proc. (iki 7,9 mlrd. litų) – augo tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas. Tai, kad šios prekės sudaro daugiau nei pusę šalies užsienio prekybos struktūros, rodo aktyvų Lietuvos bendradarbiavimą su užsienio įmonėmis.
Lengvųjų automobilių eksportas ir importas, daugiausia atspindintis automobilių tranzito per Lietuvą aktyvumą, bendrai per keturis mėnesius augo kiek lėčiau nei per ketvirtį – jų importuota už 574 mln. litų, arba 11,7 proc. daugiau, o eksportuota už 244 mln. litų, 10 proc. daugiau nei pernai.
Vartojimo prekės, kaip ir benzinas – vienintelė prekių kategorija, kurioje eksportas viršija importą. Per keturis mėnesius šių prekių eksportas augo gerokai sparčiau – 18,8 proc. iki 2,423 mlrd. litų, tuo tarpu importas ūgtelėjo 7,6 proc. iki 2,07 mlrd. litų.
Kone labiausiai (42,7 proc. iki 2,43 mlrd. litų) augo mineralinio kuro, į kurio kategoriją įeina Lietuvoje “Mažeikių naftos” gaminami benzinai ir dyzelinai, eksportas, sudarantis didžiausią (26 proc.) Lietuvos eksporto dalį. Taip pat sparčiai (43,4 proc. iki 741 mln. litų) augo chemijos pramonės produkcijos, netauriųjų metalų ir jų dirbinių (52,2 proc. iki 409 mln. litų) eksportas.
Nemažą viso eksporto dalį – 12,7 proc., arba 1,18 mlrd. litų – sudarantis mechaninių, elektros, televizijos vaizdo bei garso aparatų eksportas taip pat augo gana smarkiai – 21,5 procento.
Išliko tekstilės eksporto smukimo tendencija. Nors bendrai šios pramonės šakos gaminių eksportas, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, smuktelėjo 3 proc. iki 977 mln. litų, drabužių ir jų priedų eksportuota 12 proc. mažiau – už 418 mln. litų. Tekstilės medžiagos ir dirbiniai sudaro dešimtadalį viso šalies eksporto.
Importo struktūroje dominuojančių mineralinio kuro bei mechaninių, elektros, televizijos vaizdo bei garso aparatų importas taip pat augo. Didžiausias – 78,3 proc. iki 3,275 mlrd. litų – mineralinio kuro importo augimas, minėtų aparatų buvo įsivežta tik 3,4 proc. daugiau (už 2 mlrd. litų).
Transporto priemonių ir pagalbinių įrenginių importas smuko 9,4 proc. iki 1,4 mlrd. litų, taip pat mažėjo (8,4 proc. iki 725 mln. litų) tekstilės medžiagų ir dirbinių importas.
Pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė yra iki 25 narių išsiplėtusi Europos Sąjunga, kuriai teko 69,8 proc. viso eksporto bei 55,6 proc. viso importo. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims teko 16,1 proc. eksporto ir 33,8 proc. importo.
2004 metais Lietuvos eksportas išaugo 21 proc., o importas – 15,8 procento. Pernai eksportuota prekių už 25,728 mlrd. litų, o importuota – už 34,096 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8,368 mlrd. litų ir buvo 2,4 proc. didesnis nei 2003 metais.
ELTA
