FINANSAI
Vakar tik po audringų diskusijų Seimas nubalsavo už visą mokesčių paketą: 2006-2007 m. įvedamas 4 proc. dydžio socialinis mokestis, faktiškai tiek padidinantis pelno mokesčio tarifą, nuo 2006 m. sausio fizinių asmenų komercijai naudojamas nekilnojamasis turtas prilyginamas juridinių asmenų nekilnojamajam turtui ir bus apmokestinamas, nuo 2006 m. liepos gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažinamas iki 27 proc., o nuo 2008 m. – iki 24 proc. Gintaro Steponavičiaus, Seimo liberalcentristo, požiūriu, įvedamas dvigubas nekilnojamojo turto apmokestinimas, o tai prislėgs smulkųjį verslą. Tuo tarpu Julius Sabatauskas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pavadino “pirmąja kregžde” einant į visuotinį gyventojų turto apmokestinimą. VŽ
Tačiau jei prezidentas nuspręs vetuoti šiuos mokesčius, gali būti, kad jie įsigalios vėliau nei planuota. Mokesčių reformai susiduriant su kliūtimis, vis dažniau pasigirsta abejonių, ar naujasis mokestis nuo uždirbto pelno bus įvestas kaip ir žadėta, nuo kitų metų pradžios. Norint, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio, juos reikia patvirtinti vėliausiai prieš pusmetį nuo įsigaliojimo arba iki liepos 1 dienos. Pasak prezidento patarėjo ekonomikos klausimams Ramūno Vilpišausko, “Prezidentas yra sakęs, kad mokestis nuo apyvartos yra didesnė blogybė nei mokestis nuo pelno. Tačiau ir šis mokestis nėra išeitis, nes galima naikinti kai kurias lengvatas. Taigi šita pozicija išlieka”. LŽ
Verslininkai vieningai pritaria gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimui, tačiau dėl kitų priimto paketo įstatymų yra gana kategoriški. Tačiau verslo konsultantai tikina, jog apskaitos požiūriu verslininkų padėtis nelabai pasikeis, nors papildomų išlaidų patirs beveik kiekvienas veikiantis ūkio subjektas. Ekspertai taip pat apramino smulkiuosius verslininkus, aiškindami, jog nekilnojamojo turto mokestį mokės ne jo savininkas fizinis asmuo, o to turto nuomininkas. Valdžia teigia esanti rami ir dėl opozicijos grasinimo prašyti prezidentą vetuoti Socialinio mokesčio įstatymą, nes Juozo Olekos, Seimo socialdemokrato, teigimu, prieš teikiant šį projektą su prezidentu buvo tartasi, todėl ir veto nebus. VŽ
Įspūdingus veiklos rezultatus pateikusio banko “Snoras” akcijos vakar brango 5,5 proc. Analitikų teigimu, šio banko vertybiniai popieriai yra patraukliausi iš kitų biržoje kotiruojamų bankų akcijų. Ketvirtas pagal turtą Lietuvos komercinis bankas “Snoras” sausį-gegužę uždirbo 17,168 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, du kartus daugiau nei tuo pačiu 2004 m. laikotarpiu ir 1,7 karto daugiau nei planuota. Pasak Dariaus Klimašausko, FMĮ “Finasta” finansų analitiko, oficiali “Snoro” šių metų pelno prognozė dabar yra 24 mln. litų. Vienintelis klaustukas, pasak jo, yra tas, kad pateiktas tik skaičius, bet nepaaiškinta, kokie yra pelno šaltiniai. Šią informaciją investuotojai veikiausiai sužinos po to, kai bus paskelbti “Snoro” pusmečio rezultatai. VŽ
ĮMONĖS
Didiesiems prekybos tinklams vis stipriau spaudžiant mėsos perdirbėjus, UAB “Čečeta” suskato ieškoti investuotojo. Čečetų kaime dešras kemšančią bendrovę ėmė dusinti apyvartinių lėšų stoka, ji neišnaudoja ir visų pajėgumų. Bendrovė pasisamdė verslo konsultantus, kurie ieško galimų pirkėjų. Pasak Irenos Mėdžiuvienės, “Čečetos” savininkės, bendrovė dirba ne visu pajėgumu: atlikusi rekonstrukciją ir paleidusi naująjį cechą ji per dieną galėtų gaminti apie 30 t produkcijos, tačiau dabar gamina 4-4,5 t. Vis dėlto, pasak I. Mėdžiuvienės, šio mėnesio viduryje “Čečeta” tikisi gauti ES sertifikatą, be to, šiuo metu aktyviai dėl 2005 m. tiekimo derasi su UAB “VP Market” tinklu ir tikisi padidinti pardavimus. VŽ
Panevėžio UAB “Rokvilė”, pajutusi natūralaus medžio baldų, pagamintų retro stiliumi, stygių, ėmė juos importuoti ir teigia, kad šiuo metu pasaulyje itin madingi yra ne tik Europoje, bet ir Egipte pagaminti baldai. Pasak Gintaro Jurgėlo, “Rokvilės”, valdančios parduotuvę “Įdomūs retrobaldai” (ĮRB) bendrasavininkio, praėjusiais metais įkurtus ĮRB jau žino ne tik panevėžiečiai – apie 45 proc. baldų nuperka klientai iš Vilniaus bei kitų didžiųjų Lietuvos miestų. IRB parduotuvėse galima rasti ir egiptietiškų baldų G. Jurgėlo teigimu, baldai importuojami nepriklausomai nuo to, kada jie pagaminti: “Mums svarbiausia, kad jų stilius būtų senovinis ir puiki natūralaus medžio kokybė”. ĮRB baldų kolekcijas keičia maždaug kartą per mėnesį, 380 kvadratinių metrų patalpose prekių būna už 100-200 tūkst. litų. VŽ
Gergždelių kaime (Šiaulių raj.) veikiančiai UAB “Antrocelas” verslo kelius atvėrė makulatūra – iš popieriaus atliekų ji gamina asfaltbetonio mišinių celiuliozinius priedus ir jais sėkmingai prekiauja aplinkinėse rinkose. Laiku rastas rinkai tinkantis produktas, užimta laisva niša lemia “Antrocelo” sėkmę – bendrovė įsitvirtino Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, prieš metus pradėjo gamybą Baltarusijoje, planuoja imtis gamybos Ukrainoje. Pernai įmonė, kurioje dirba 15 žmonių, kelininkams pardavė apie 1.000 t asfaltbetonio mišiniams gaminti naudojamų celiuliozinių priedų, žymimų “Antrocel” prekės ženklu, jos apyvarta siekė apie 2 mln. litų. Šiemet tikimasi 50 proc. pardavimų ir apyvartos augimo. VŽ
PASLAUGOS
Kitais metais į Klaipėdą gali atplaukti dar didesnių kruizinių laivų nei lygiai prieš savaitę daugelį klaipėdiečių sužavėjęs JAV kruizinis laineris “Constellation”. Nors pastarojo plaukiojančio miesto sutiktuvės Klaipėdoje sulaukė prieštaringų vertinimų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atstovai įsitikinę, esą vien tai, jog po svetingo sutikimo “Constellation” užsirezervavo dar tris reisus ateinantiems metams, rodo, kad viskas buvo suorganizuota tinkamai. “Constellation” šią vasarą į Klaipėdą atplauks dar du kartus – birželio 29 ir rugpjūčio 24 dienomis. VE
Klaipėdos pliažuose šią savaitę pastatyti nauji informaciniai stendai, informuojantys ne tik apie maudymosi ir oro sąlygas, bet ir apie naujas paplūdimių vėliavų spalvas. Vietoje įprastų baltos, raudonos ir juodos spalvų vėliavų pliažuose jau plevėsuoja žalios, geltonos ir raudonos vėliavos. Žalia vėliava reiškia, kad maudytis galima, geltona – pavojinga, raudona – maudytis draudžiama. K
PREKYBA
UAB “Norfos mažmena” su kitais prekybos tinklais šiemet pečius surems ne tik atidarydama “Hyper” prekybos centrų, bet ir startuodama su nauju kulinarijos cechu. Pastarasis – tai ir dar vienas konkurentas mėsininkams. Naujasis beveik 2.000 kvadratinių metrų dydžio kulinarijos cechas Rokiškyje darbą turėtų pradėti rugsėjo pabaigoje. Į jį bus investuota per 2 mln. litų ir sukurta 60 darbo vietų. VŽ
STATYBA
Vakar Lietuvos parodų centro “Litexpo” teritorijoje Premjeras Algirdas Brazauskas padėjo kertinį akmenį naujam paviljonui, kuriame bus universali transformuojama salė, skirta parodoms ir konferencijoms rengti. Pasak “Litexpo” direktoriaus pavaduotojos Kristinos Pladienės, Vilniuje reikalingas didelis konferencijų centras, “nes jų rengėjai aplenkia Lietuvos sostinę”. Dabar “Litexpo” kompleksą sudaro 5 parodų salės, kurių bendras ekspozicijų plotas yra 16,6 tūkst. kvadratinių metrų. Yra 8 derybų kambariai ir konferencijų salės, iš kurių didžiausioje telpa 500 žmonių. Vietoje išmontuoto trečiojo paviljono iki 2006 metų rugpjūčio 31 dienos turėtų būti baigtas 10 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkcinis parodų ir konferencijų centras. LŽ, LR
Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nusprendė, kad Lietuvai nereikia celiuliozės ir popieriaus fabriko. Gigantiškos celiuliozės gamyklos idėja Lietuvoje sklandė kelerius pastaruosius metus, šiai gamyklai dar 2002 metais buvo suteiktas valstybinės svarbos projekto statusas. Tokią gamyklą Lietuvoje ketino statyti Rusijos koncernas “DeKo”, šiai statybai žadėjęs milžiniškas investicijas. Viso projekto vertė siekia 800 mln. eurų (2,762 mlrd. litų). Jei “DeKo” būtų visą šią sumą investavęs į naujosios gamyklos statybas, jis būtų tapęs didžiausiu investuotoju Lietuvoje. Tačiau Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nutarė, kad pastačius celiuliozės fabriką Lietuvoje gali pritrūkti medienos, todėl įgyvendinti tokį projektą – netikslinga. LR
Įnirtingų Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų protestų dėl planuojamo statyti daugiaaukščio namo sulaukusiems verslininkams teks laikinai įšaldyti darbus. Nors savivaldybės valdininkai iki šiol neįžvelgė priežasčių, dėl ko statybos prie Žirmūnų gatvės 111-ojo bei 113-ojo namų galėtų būti stabdomos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai nusprendė kitaip. Iš jų ir savivaldybės atstovų sudaryta komisija kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kad jo pavedimu bendrovė “Baltijos ąžuolas” nutrauktų darbus. Mat komisija nustatė keletą pažeidimų. Tačiau jei trūkumai bus pašalinti, verslininkams valdžia žada leisti tęsti statybas. LR
TRANSPORTAS
Pirmadienį kauniečiai ir miesto svečiai pirmą kartą Lietuvos padangėje pamatė dirižablį – karšto oro pripildytą 40 metrų ilgio ir 12 – pločio “objektą”, jo išradėjo grafo Zepelino garbei dar vadinamą “cepelinu”. Jį į Lietuvą iš Suomijos atsivežė tarptautinė komanda, dalyvavusi Helsinkyje surengtose “Worldskills 2005” varžybose. Numatoma, kad šiandien “Festo” “cepeliną” galės pamatyti ir išbandyti vilniečiai. Ketvirtadienį, po dar vieno numatomo skrydžio Vilniuje, “cepelinas” bus išvežtas į Birštoną, kur vyks oro balionų fiesta. KD
VERSLAS
Klaipėdos senamiesčio problemomis susirūpinę verslininkai nutarė suvienyti jėgas. Šiomis dienomis grupė žmonių, turinčių barus, kavines ir restoranus senamiestyje, užregistravo Klaipėdos verslininkų Senamiesčio sąjungos vardą. Senamiesčio sąjunga rūpinsis šios uostamiesčio vietos įvaizdžiu, teiks miesto valdžiai pasiūlymus, kaip spręsti kai kurias įsisenėjusias problemas. Susiburti į organizaciją verslininkai nusprendė po to, kai praėjusį mėnesį įteikė miesto merui Rimantui Taraškevičiui peticiją, kurioje piktinosi valdžios dėmesio trūkumu sprendžiant senamiesčio įvaizdžio klausimus. VE
Mainais į Europos Sąjungos milijonines kompensacijas laivus išmainę Lietuvos žvejai baiminasi, kad jos gali būti apmokestintos. Žvejai piktinasi – jie ne tik neteko verslo, bet dar turi sumokėti ir valstybei. Į ES kompensacijas pretendavę žvejai jau sulaukė finansinės paramos. Nacionalinė mokėjimo agentūra sutartis šiemet pasirašė su 20 laivų savininkų, pagal jas už į metalo laužą supjaustytus laivus iš ES struktūrinių fondų bus išmokėta per 21 mln. litų. Tačiau pasak Alfonso Bargailos, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko, iki šiol neatsakyta, ar šios lėšos bus apmokestintos, ir – kokiu tarifu. Pasak jo, Europos reglamentuose “aiškiai” nurodoma, kad tokios kompensacijos negali būti apmokestintos. VŽ
Žvejai skaičiavo, kad už vieną seną, menkėms žvejoti nebetinkamą laivą gali tikėtis iki 1 mln. litų kompensacijos. Jų teigimu, gautos lėšos greičiausiai bus pagrindas imtis kitų verslų. Baltijos jūroje žvejojama apie 60 Lietuvos laivų, 47 iš jų priklauso asociacijos nariams. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
