Širdies liga sergantis panevėžietis Oskaras Leonas
Paltanavičius savo kailiu patyrė, ką reiškia sveikatos problemų turinčiam žmogui
būti savarankiškam. Dėl širdies ligos laiptais sunkiai užkopiantis vyriškis
ilgai vargo, kol pasiekė Panevėžio apskrities administracinį teismą, įsikūrusį
ketvirtame aukšte. Neką lengviau sekėsi tvarkyti reikalus Mokesčių inspekcijoje
– pasak O.L.Paltanavičiaus, net ir labai norėdamas niekam nebūti našta, jis
prieš savo valią tampa bejėgis – įstaigos nėra pritaikytos silpnos sveikatos
žmonėms, o apie turinčiuosius negalią ir sėdinčiuosius invalidų vežimėliuose
nėra ko ir kalbėti – sveikieji jų gyvenimą lengvinančius sprendimus priima itin
vangiai.
Kliūtis – laiptai
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Algis Giba nė nebandė slėpti karčios ir neįgaliesiems itin skausmingos tiesos – invalido vežimėlis ir sugebėjimas juo naudotis dar negarantuoja platesnio lango į pasaulį.
Turintieji sveikatos problemų ar dėl kitų priežasčių tapę neįgaliaisiais, pasak A.Gibo, turi patys kovoti už save – sveikiesiems jų bėdos sunkiai suvokiamos. “Mieste nėra visuomeninio transporto, pritaikyto neįgaliųjų poreikiams, mes negalime keliauti ir tarpmiestinių maršrutų autobusais – jie invalidų su rateliais kelionėms visai nepritaikyti. Kadaise buvo neįgaliesiems skirtas vienas traukinio Vilnius-Kaunas vagonas. Norintieji išvažiuoti iš namų turi naudotis taksi arba turėti savo mašiną”,- kalbėjo “Sekundės” pašnekovas. Jis nesitiki, kad mieste pradės važinėti autobusai, kuriais saugiai galės keliauti ir neįgalieji: “Vargu ar Autobusų parkas ryšis tokiai investicijai – tai kainuotų nemažus pinigus”.
Net ir nusigavę iki reikalingos įstaigos, invalidai, senyvi žmonės dar negali tikėtis, kad į ją pavyks patekti – dažniausiai pasitaikanti kliūtis jų kelyje – laiptai. “Metų pradžioje miesto Savivaldybei parašiau raštą, kuriame prašiau spręsti visuomeninių pastatų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams problemą. Nors jau yra įstaigų, į kurias galima patekti be vargo, daugelis turintiesiems negalią vis dar neįveikiamos”,- tvirtino A.Gibas. Tarp jų – dauguma mokyklų, teismai, policija, kitos įstaigos. “Džiaugiuosi, kad į mūsų prašymą Savivaldybė nenumojo ranka – bus sudarytas sąrašas įstaigų, kuriose reikalingi neįgaliesiems būtini patobulinimai, ir suskaičiuota, kiek šiems darbams reikėtų pinigų”,- kalbėjo asociacijos skyriaus pirmininkas.
Problema paklydo uždarame rate
A.Gibas pabrėžė, kad su prašymais palengvinti neįgaliųjų ir sunkiai vaikštančiųjų gyvenimą asociacija kreipėsi į Panevėžio apskrities mokesčių inspekciją bei Administracinį teismą. “Į teismą, kuris yra ketvirtame aukšte, ir man teko keliauti. Tai – didelė problema. Teko į pagalbą kviestis keletą vyrų, jie šiaip ne taip užnešė laiptais”,- apie neįgaliesiems neįveikiamus sunkumus kalbėjo A.Gibas.
Jo nuomone, šalies neįgalieji dar negali džiaugtis valdžios dėmesiu – nesvarbu, kad metai skelbiami rūpinimosi jais metais. “Laukiame su viltimi – galbūt sulauksime malonių permainų. Deja, pasitenkinama diplomų aktyvistams padalijimu ir keliomis reklaminėmis akcijomis”,- taip valdžios rūpestį apibūdino asociacijos skyriaus pirmininkas.
Tai, kad per penkiolika nepriklausomybės metų neįgaliųjų integracijos reikalai į priekį pasistūmėjo tik šiek tiek, A.Gibas pavadino ir pačių žmonių su negalia problema: “Sveikiesiems tai mažai rūpi. Jiems mūsų bėdos sunkiai suvokiamos, neįgalieji turi aktyviau ir įkyriau apie save priminti”. Jis turi atsakymą į klausimą, kodėl dauguma valstybinių įstaigų neįgaliesiems vis dar neįveikiama zona.
Pasak pašnekovo, pritaikyti juos sunkiai vaikštantiesiems galima tik pradėjus pastato rekonstrukciją. Senuose, į kultūros paveldą įtrauktuose pastatuose keliami specifiniai reikalavimai rekonstrukcijos darbams. “Vis dar tenka išgirsti tokią nuomonę: neįgaliųjų nėra daug, jų nesutiksi miesto gatvėse, tad ir švaistyti pinigus dėl keleto žmonių – pernelyg didelė prabanga”,- teigė A.Gibas. Jis liūdnai juokavo – invalidai, žinodami, kad pasirodę miesto gatvėse susidurs su daugybe rūpesčių, dienas leidžia namuose, o valdžia aiškina, jog investuoti į pastatų pritaikymą invalidams nėra reikalo, nes neįgaliųjų nėra.
“Kodėl senosiose Europos šalyse neįgalų žmogų gatvėje gali sutikti vos ne kas šimtą metrų. Nemanau, kad pas mus jų mažiau, bet jie yra įkalinti savo namuose. Savivaldybė kasmet skiria 50 tūkst. litų, kad bent jau būstą galima būtų pritaikyti jų poreikiams. Pernai tuo galėjo džiaugtis 15 žmonių. Eilėje laukia dar 50”,- akcentavo A.Gibas.
Tikslina sąrašą
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas teigė dar negalįs pasakyti, į kokias Savivaldybei priklausančiuose pastatuose esančias įstaigas neįgaliesiems sunku patekti – artimiausiu metu bus tikslinamas jų sąrašas ir, jei bus papildomų lėšų, jau šiais metais galima tikėtis, kad bent dalis jų bus pasiekiama silpnos sveikatos ir nevaikštantiems panevėžiečiams. Jei pinigų šiam reikalui neatsiras – neįgaliesiems teks palūkėti. “Visų pastatų iš karto pritaikyti neturime finansinių galimybių. Kasmet rekonstruojame 2-3 objektus. Manau, kad kitų metų biudžete šiam reikalui bus skirta lėšų ir darbai pajudės”,- tvirtino V.Michailovas.
Aptarnaus pirmame aukšte
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Aldas Skvarnavičius mano, kad jo vadovaujamoje įstaigoje neįgaliaisiais klientais pasirūpinta – padarytas specialus įvažiavimas. “Pirmame aukšte su vežimėliu galima patekti praktiškai visur. Privatūs klientai dažniausiai aptarnaujami 1 ir 2 aukšte, tad sunkiai vaikštantiesiems kopti aukščiau neprireikia”,- sakė Mokesčių inspekcijos vadovas.
Neįgalieji ir ligoti interesantai turi kreiptis į pirmame aukšte esantį informaciją teikiantį specialistą. “Jei reikia, darbuotojas iš kito aukšto gali nulipti pas neįgalų ar sunkiai vaikštantį klientą – tereikia kreiptis į informaciją ir išdėstyti visas problemas”,- trukdžių neįgaliesiems susitvarkyti savo reikalus Mokesčių inspekcijoje nematė jos viršininkas.
Vyriausiojo policijos komisariato, įsikūrusio Tulpių g. 60, laiptai – žmonėms vežimėliuose neįveikiami. “Policijos departamento prašėme lėšų rekonstrukcijai. Kada jos bus skirtos – tada ir pradėsime darbus”,- tvirtino miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Algirdas Samas. Iki šiol, pasak pareigūno, invalidų, negalinčių patekti į VPK patalpas dėl laiptų ir dėl specifinio prie įėjimo esančio sukamojo įrenginio, žmonių vadinamo “vertuške”, skundų jis nesulaukė. “Matyt, tokių žmonių nėra daug”,- sakė A.Samas.
Reikia perspėti iš anksto
Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas Ramūnas Gadliauskas pripažino, kad neįgaliesiems ir silpnos sveikatos žmonėms patekti į ketvirtame aukšte įsikūrusį teismą nelabai paprasta. “Teismo pastate veikia krovininis liftas. Jei žmogus, pateikdamas pareiškimą, raštinės darbuotoją informuotų, kad jam sunku vaikščioti, galėtume jį pasitikti pirmame aukšte ir užkelti liftu. Apie tai ligotas žmogus gali informuoti ir telefonu”,- išeitį iš keblios situacijos surado teismo pirmininkas. Bet yra dar viena “smulkmena” – paradiniai pastato laiptai taip pat nepritaikyti nevaikštantiesiems. “Šiame pastate yra keletas įstaigų. Jis priklauso Statistikos valdybai, tad planuoti jo rekonstrukcijos mes negalime, nebent visos čia dirbančios įstaigos dėl to susitartų”,- teigė R.Gadliauskas.
Panevėžio apskrities statistikos valdybos viršininkė Julija Budreikienė “Sekundei” išdėstė kiek kitokią situaciją – jos duomenimis, Administracinis teismas yra vienas iš pastato bendraturčių. “Nemanau, kad mūsų įstaiga gautų pinigų paradiniams laiptams rekonstruoti. Pas mus ir interesantų mažai lankosi. Pastate yra keleivinis liftas, bet jau senokai neveikia, nes niekas už jį nemoka. Dar vienas liftas – krovininis, juo draudžiama kelti žmones, tam reikalingas specialus leidimas, liftas turi būti pritaikytas ir paruoštas kelti žmones. Vargu ar jį būtų galima naudoti neįgaliesiems kelti, nebent tai būtų pavieniai atvejai”,- svarstė J.Budreikienė.
Taigi neįgalieji, kad taptų visaverčiais visuomenės nariais, turės palūkėti galbūt dar vienų jiems paskirtų metų, atskiros eilutės biudžete arba bent jau artėjančių rinkimų, kada į juos atsigręš uoliai sau balsus renkantys politikai.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Kadangi Administracinis teismas – ne vienintelė šiame pastate įsikūrusi įstaiga, sutarti, kas turėtų pasirūpinti čia apsilankančių neįgaliųjų poreikiais, sudėtinga.
