Į apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
J.Miltinio palikimo studijų centrą paminėti aktoriaus ir režisieriaus, Panevėžio
miesto garbės piliečio Vaclovo Blėdžio 85-ųjų gimimo metinių penktadienį rinkosi
artimieji, buvę kolegos aktoriai, artimai su iškilia asmenybe bendravęs
rašytojas eseistas Tomas Sakalauskas bei aktoriaus talento gerbėjai.
“Man V.Blėdis – geroji, šviesioji teatro dvasia. Jei ne jis, apie J.Miltinį nebūčiau nei parašęs, nei knygos išleidęs. Be to, jei nebūtų V.Blėdžio, gal nebūtų ir J.Miltinio teatro”, – pažymėjo rašytojas. Anot T.Sakalausko, jei ne šis taikos angelas, galbūt dėl ūmaus J.Miltinio būdo rašytojas niekada taip ir nebūtų užbaigęs pradėtosios knygos. Susierzinęs dėl įkyrių eseisto klausimų kartą maestro supykęs T.Sakalausko vos neišlaipino naktį vidury laukų pakeliui į Panevėžį. Laimė, kad kartu važiavęs V.Blėdis sugebėjo nuraminti maestro ir rašytojas buvo pavėžėtas iki Šiaulių. Po šio įvykio tik V.Blėdis vėl prikalbino T.Sakalauską tęsti pradėtąjį darbą. Tačiau ir užbaigta knyga, jei ne aktorius, galėjo nepasiekti skaitytojo. “Nunešiau ją į leidyklą, o ten man ir sako: spausdinsim, jei leis Lionginas Šepetys”, – prisiminė T.Sakalauskas.
LKPCK sekretorius, Aukščiausiosios tarybos pirmininkas L.Šepetys tuomet dažnai atvažiuodavo į Panevėžio teatrą. Kaip prisiminė rašytojas, jo net J.Miltinio šuo Arielis nepuldavo. V.Blėdis paskambinęs politikui ir susitaręs dėl eseisto priėmimo. “Žinai, J.Miltinis – geras režisierius, bet jis gali tokių dalykų prikalbėti. Kažin ar jau laikas apie jį rašyti. Bandyk, bet aš tave perspėju”, – prisiminė susitikimą su politiku T.Sakalauskas. Anot jo, V.Blėdį ypač žavėjo J.Miltinio asmenybė ir sugebėjimas ugdyti kitų asmenybę. “J.Miltinis ir man tapo gyvenimo mokytoju”, – akcentavo T.Sakalauskas.
V.Blėdžio scenos partnerė Regina Zdanavičiūtė sakė: negaliu apie V.Blėdį kalbėti kaip apie oficialų asmenį – jis buvo toks mielas. Aktorė prisiminė, jog kolega itin nuoširdžiai rūpinosi ir domėjosi kitais. “Mes visi buvome jauni ir viens kitam labai atviri. V.Blėdį viskas domino: kaip mūsų vaikai auga, ar neserga. Net sugrįžtančių iš gastrolių ant laiptų sėdėdamas laukdavo. Jis toks buvo – jam žmonės rūpėjo ir jis juos mylėjo”, – šiltai kalbėjo aktorė. Anot R.Zdanavičiūtės, V.Blėdis iš tiesų buvo geroji teatro dvasia ir, duok dieve, kad tokių žmonių būtų kuo daugiau.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Pasak R.Zdanavičiūtės (dešinėje), V.Blėdžiui žmonės rūpėjo ir jis juos mylėjo.
