Penktadienį vienas iš didžiausių miesto kultūros židinių – J.Masiulio knygynas – paminėjo ypatingą sukaktį: 100 metų, kai jo durys atviros knygų mylėtojams. Prisiminimų ir vilties šventėje prie knygyno atidengta paminklinė lenta, skirta jo įkūrėjui Juozui Masiuliui, dar kartą prisiminta šios knygų šventovės, kartu su tauta atlaikiusios žiaurius istorijos išbandymus, kelias iki šių dienų. Šventėje dalyvavusi J.Masiulio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė dėkojo panevėžiečiams už sovietmečiu išsaugotą knygyną ir džiaugėsi, kad 100 metų sukaktis pasitinkama laisvoje Lietuvoje. “Retas kuris šiais greito maisto ir greitų malonumų laikais kalba apie 100 metų”, – pastebėjo K.Masiulytė-Paliulienė.
Kultūros magistralės šviesulys
Šie metai ypač simboliški ir reikšmingi: 100 metų knygynui, 140 – jo steigėjui J.Masiuliui. Penktadienį jam atidengtoje memorialinėje lentoje knygyno įkūrėjo bareljefas iškaltas pagal nuotrauką, kurioje sustabdyta akimirka, kai jis šiltai žvelgia į savo vaikaitį Petrą Masiulį. Atminimo lentą garsiam tautos kultūros puoselėtojui pašventino generalvikaras daktaras Robertas Pukenis. “Tik tie, kurie yra vieningi su dievu, gali atlikti tokius žygdarbius”, – priminė generalvikaras.
Simboliška ir tai, kad istorinės akimirkos metu K.Masiulytei-Paliulienei su dukra Lina atidengiant memorialą J.Masiuliui grojo pučiamųjų orkestras “Panevėžio garsas”. Pučiamųjų garsai prie knygyno Respublikos gatvėje skambėdavo dar čia gyvenant jo įkūrėjui – taip Panevėžio gaisrininkų orkestras per Juozines pagerbdavo garbų panevėžietį.
100 metų iškilmės, atidengus memorialinę lentą, iš Respublikos gatvės persikėlė į J.Miltinio teatrą. Valerijaus Jevsejevo režisuotame spektaklyje “J.Masiulio sodas” dar kartą prisiminti visi knygynui reikšmingi istorijos etapai: pati pradžia, kai į jį žmonės užsukdavo ne tik knygų, bet ir skarelių, sagučių bei kitų mielų smulkmenėlių nusipirkti, žiaurūs karo metai, įkūrėjo šeimos tremtis, sovietmetis ir galų gale – laisvės vėjas.
“Kiekvienam Lietuvos miestui ir miesteliui linkiu turėti tokį knygyną”, – po spektaklio K.Masiulytei-Paliulienei linkėjo ir dėkojo miesto Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Šventėje dalyvavo ir Rumšiškių liaudies buities muziejaus įkūrėjas, poeto, pasirašinėjusio Žemės Dulkės slapyvardžiu, sūnus Vytautas Stanikūnas.
“Stovėdamas prie knygyno Respublikos g. mintimis sugrįžau į praeitį. Tada ši gatvė buvo Panevėžio kultūros magistralė: čia stovėjo teatras, gimnazija, biblioteka ir šie rūmai – J.Masiulio knygynas – šviesulys kultūrinių objektų kontekste”, – pažymėjo sūnus poeto, kurio kūrybą buvo išleidęs J.Masiulis.
Deguto šaukšto neišvengta
Šventiniame vakare susirinkusieji pasigedo apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės: dalyvavusi memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje J.Miltinio dramos teatre pakviesta sveikinimo kalbai viršininkė nebepasirodė. “Įvyko organizacinis nesusipratimas. 18 val. turėjau susitikti su studentais. Esu labai nusivylusi, kad taip išėjo. Pasirodo, organizaciniai dalykai gali tokį didelį šaukštą deguto į medaus statinę įkrėsti”, – apgailestavo dėl įvykusio nesusipratimo G.Umbrasienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. K.Masiulytę-Paliulienę apsupo gausus būrys sveikintojų.
