Rajono Savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Būtėnaitė Tarybai pateikė siūlymą pritarti, kad būtų atlikta galimybių studija dėl Berčiūnuose esančio mineralinio vandens gręžinio panaudojimo sveikatingumo, poilsio ir pramogų centrui steigti.
Nors projektą “Poilsio bei sveikatingumo turizmo plėtra Panevėžio rajone” yra reali galimybė, atlikus galimybių studiją, pateikti finansavimui iš ES struktūrinių fondų gauti ir tikėtis net iki 100 proc. lėšų, rajono valdžia kol kas kategoriškai atsisakė iš karto priimti teigiamą sprendimą ir nutarė atidėti klausimo svarstymą kitam Tarybos posėdžiui. Iki to laiko bus bandoma išanalizuoti, ar siūlomo sveikatingumo, poilsio ir pramogų centro kūrimui Berčiūnuose iš viso verta pritarti.
R.Būtėnaitės įsitikinimu, parengti tokią galimybių studiją kainuotų 15-30 tūkst. litų. Darbą atlikus vasarą ir išsiaiškinus, kad tikslingai panaudoti mineralinio vandens gręžinį, esantį Berčiūnuose, galimybė yra, rudenį būtų galima pateikti projektą dėl jo finansavimo.
Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos teigimu, remiantis turimais duomenimis ir tyrimais, Berčiūnuose esantis gręžinys gali būti tinkamas sveikatingumui, prie jo būtų galima ilsėtis, pramogauti, bet jo tinkamumą ir pritaikymą tam gali parodyti tik galimybių studija.
Kaip tvirtina Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis, minėtoje vietovėje esantis gręžinys yra antras pagal gylį Lietuvoje ir labai mineralizuotas. Į paviršių vanduo išeina net 50 laipsnių karščio. Gręžinys yra valstybinėje žemėje, kuri 90-iai metų išnuomota privatininkui, tad jis kol kas – privati nuosavybė. Ten, pasak S.Glinskio, jau buvo ketinta anksčiau statyti sveikatingumo kompleksą.
Prakalbus apie galimą viešosios įstaigos steigimą Savivaldybei, piestu prieš tokią idėją stojo opozicijos atstovai. Tarybos narys Jonas Katinas nesuprato, kam Savivaldybei reikalinga našta, kurios paskui veikiausiai neįmanoma bus nešti. Liberalcentristas siūlė dabartiniam gręžinio savininkui imtis tokios iniciatyvos ir kurti privatų verslą su ES struktūrinių fondų parama.
Tarybos narė Violeta Grigienė buvo įsitikinusi, kad, įvertinus gyventojų mokumą, vadinamoji sanatorija Panevėžio rajone tikrai neišsilaikytų.
Nors R.Būtėnaitė ramino politikus, esą studija parodytų, kaip racionaliausiai būtų galima išnaudoti tai, ką savo rajone turime, kad tai kol kas yra tik tolima perspektyva, o gręžinio savininkui kreipiantis dėl finansavimo iš ES fondų, būtų galimybė gauti tik 50 proc. reikalingų lėšų, rajono valdžios ji neįtikino pritarti savo siūlymui. J.Katinas pareiškė bijantis, kad su šiuo reikalu gali atsitikti panašiai kaip su “Euro link”.
Tarybos nariams primygtinai pareikalavus R.Būtėnaitės pasakyti pavardę to žmogaus, kuriam yra išnuomota žemė su gręžiniu, Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja ją pasakė, tačiau savininko pavardė bent jau kol kas politikams šio reikalo aiškesnio nepadarė.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
