FINANSAI
Vakar Seimas po pateikimo pritarė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą komitetuose. Kaip jau anksčiau pranešta, priėmus šį įstatymą 2006 m. bus taikomas papildomas 4 proc. įmonių pelno apmokestinimas, 2007 m. – 3 proc. Kadangi mokestis bus taikomas visai pelno bazei, bendras pelno mokestis kitąmet sieks 19 proc., o 2007 m. – 18 proc. Pristatydamas projektą Jonas Lionginas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigė, jog “neįvedus laikinojo mokesčio biudžete trūktų per 710 mln. litų. Tai reikštų, kad reiktų atsisakyti kai kurių socialinių programų ir 24 proc. mažinti valstybės valdymo išlaidas. Taigi vėl niekas nemokėtų už šildymą, elektrą”. VŽ, KD, LR, R
Tuo tarpu Seimo opozicija vakar priešinosi socialiniam mokesčiui, esą jis vers įmones dirbtinai mažinti pelnus, dėl jo Lietuva taps mažiau patraukli užsienio investuotojams. Anot konservatorių ir liberalcentristų, vietoj papildomo mokesčio reikia tobulinti mokesčių administravimą, mažinti šešėlinę ekonomiką ir kontrabandą, taupyti valstybės valdymo išlaidas. VŽ, KD, LR, R
Finansų ministerijos skaičiavimais, kitąmet pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio augs 4 proc., nepaisant to, kad metų viduryje šio mokesčio tarifas bus sumažintas nuo 33 proc. iki 27 proc. Tačiau, valdančiųjų teigimu, to nepakanka biudžetui subalansuoti, taigi socialinis mokestis reikalingas. VŽ, KD, LR, R
Seimui vakar pradėjus svarstyti įstatymą, kuriuo siūloma dvejiem metams padidinti pelno mokestį, valdančioji dauguma priminė, kad nepalaidotos ir kitos idėjos, kaip kompensuoti biudžeto praradimus dėl planuojamo po metų mažinti gyventojų pajamų mokesčio. Tarp jų – ir garsusis gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas. Ateityje svarstyti gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimą žada Zigmantas Balčytis, naujasis finansų ministras. Vakar Seimui pradėjus svarstyti vadinamojo socialinio mokesčio įstatymą (pelno mokesčio padidinimą), ministras spaudos konferencijoje teigė, kad “yra galvojama” apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Jis teigė kol kas negalįs pasakyti, kada gali būti priimtas sprendimas. VŽ, KD, LR, R
“Lietuvos aido” teigimu, tai, ką šiandien išdėsto ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, “pagaliau kaip reikiant praskaidrina tamsią atmosferą, dengiančią finansinių skandalų seriją Lietuvoje”. Interviu su juo – “Kas užsakė susidorojimo spektaklį su ūkio ministru?”. LA
Netylant diskusijoms, ar teisėtai skirstoma ES parama, verslininkai ragina nepamiršti ir vieno pagrindinių tikslų, dėl kurių ir buvo sukurti paramos fondai – didinti ekonomikos konkurencingumą. “Jeigu vertinsime struktūrinių fondų panaudojimo efektyvumą, tai ir jų skirstymas bus kitoks”, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. Per LPK posėdį vakar diskutuota apie verslo asociacijų vaidmenį panaudojant ES struktūrinius fondus 2007-2013 metams. LŽ
Palangoje šiomis dienomis vyksta pirmasis šiais metais Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis. Jo metu įvairių Lietuvos ministerijų ir Europos Komisijos atstovai pateikia informaciją apie fondo veiklą ir pristato atskirus projektus. Vakar buvo aptartas Neringos geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemos išplėtimo projektas, kuriam iš Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto skirta 10 mln. eurų. Finansų ministerijos Europos programų valdymo departamento direktorės Anos Stankaitienės teigimu, nuo Lietuvos narystės ES pradžios iki kitų metų aplinkos bei transporto sektorių infrastruktūrai finansuoti iš Sanglaudos fondo bus skirta apie 614 mln. eurų. Prieš 12 metų įkurtas fondas teikia paramą savivaldybėms. VE
ĮMONĖS
Šiaulių AB “Naujoji rūta” gegužės pabaigoje į vieną Skandinavijos šalį išsiųs keturių konditerijos gaminių bandomąją partiją. Jei saldumynai tiks tos šalies gyventojų skoniui, planuojama pradėti eksportą. Edmundas Strodomskas, koncernui “Achemos grupė” priklausančios “Naujosios rūtos” (NR) generalinis direktorius, neatskleidžia nei šalies, kurioje ketinama išmėginti jėgas, nei produkcijos, kurią atsirinko potencialūs bendrovės partneriai. Šiuo metu NR užsienyje parduoda 28 proc. saldumynų, pagrindinės rinkos – Vokietija, Latvija, Lenkija, Estija, Rusija. Pasak įmonės vadovo, jų gaminiai Lietuvoje nuo birželio mėnesio brangs vidutiniškai 10 proc. VŽ
Prasidėjusios derybos su rusais dėl celiuliozės ir popieriaus fabriko statybos ant kojų sukėlė medienos pramonę. Išgirdę, kad celiuliozės fabrikui statyti jau renkama vieta, medžio drožlių plokščių ir baldų gamintojai šio sprendimo laukia su siaubu. Jų žodžiais, pastaraisiais metais šios šakos pasiektą pažangą lėmė tai, jog nereikėjo įvežti žaliavų. Pastačius celiuliozės fabriką šis pagrindas bus išmuštas iš po kojų. Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos “Lietuvos mediena” direktorius, tikina, kad tai sujauks padėtį medienos sektoriuje: brangtų žaliava, taigi brangtų plokštės, o vėliau – ir baldai: “tuomet kris gamybos apimtys, ir pasekmės bus neprognozuojamos”. Tuo tarpu Česlovas Švetkauskas, Ūkio ministerijos Pramonės strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas, baldžius kaltina vienašališkumu. Celiuliozės fabriko statybos šalininkai yra ir dauguma miškininkų, kuriuos vilioja galimybė diktuoti popiermedžio kainą. VŽ
Buvę Klaipėdos likviduojamos bendrovės “Trinyčiai” darbuotojai neatgauna dalies savo uždirbtų pinigų, jie ketina kreiptis į teismą. Iš viso “Trinyčiai” darbuotojams buvo skolingi apie 1 mln. litų. 600 tūkst. litų buvo gauti iš Garantinio fondo, kurio lėšos skiriamos išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, kiti pažadėti grąžinti pardavus įmonės įrengimus. “Trinyčių” likvidatorius – UAB “Vermosa” atstovas Jonas Mikalainis buvusių įmonės darbuotojų įtarinėjimus atmeta ir tikina, kad visi įrenginiai tebestovi savo vietose, tik pirkėjų neatsiranda. Praėjusių metų gegužės pabaigoje paskelbus apie bankrutavusios bendrovės “Trinyčiai” likvidavimą, įmonė 275 kreditoriams buvo skolinga per 11 mln. litų. Po “Trinyčių” bankroto Klaipėdos bedarbių gretas papildė 234 bendrovės darbuotojai. VE
“Trinyčių” kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio balansinė vertė siekia 21 mln. litų, buvo bandoma parduoti keliose varžytinėse, tačiau jos neįvyko neatsiradus nė vienam interesantui. Už bendrovės turtą prašyta 27 mln. litų. Kaip jau anksčiau pranešta, dalis įrengimų ir nekilnojamasis turtas yra įkeisti bendrovei “Caistor International Limited”, perėmusiai teises iš Vilniaus banko. VE
PREKYBA
Nekilnojamojo turto agentūros rengiasi darbymečiui pajūryje – netrukus Aplinkos ministerija patvirtins bendrąjį pajūrio ruožo nuo Karklės iki Palangos prieigų planą, pagal kurį jau suformuota 120 naujų sklypų. Algimanto Bružo, Klaipėdos nekilnojamojo turto bendrovės “Aidila” vadovo, teigimu, pastaruosius 2-3 metus įsigyti sklypą prie jūros beveik nebuvo galimybių, tačiau Aplinkos ministerijai patvirtinus bendrąjį planą, pagal kurį nuo Karklės iki Palangos prieigų privačių gyvenamųjų namų statybai jau suplanuota 120 sklypų, formuosis naujos gyvenvietės arba plėsis Melnragė, Giruliai, Nemirseta, o ūgtelėjusi pasiūla neleis kainoms “kilti iki neprotingo lygio”. Dabar, anot A. Bružo, Klaipėdos rajone link Palangos 1 aras kainuoja apie 30.000 litų. Sklypas erdvesnei sodybai prie jūros, anot ekspertų, kainuos 400.000-1 mln. litų. VŽ
RŪPYBA
Sužlugdyto žuvies laivyno “Jūra” darbuotojų bylos iš Klaipėdos gali iškeliauti į sostinę ir atsidurti privačiose rankose. Mat, Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos teigimu, esą pastatą Klaipėdoje išlaikyti labai brangu, todėl ir paskelbtas konkursas dėl “Jūros” archyvų iškėlimo kitur. Žemės ūkio ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Henrikas Martuzevičius nepaneigė, kad archyvai gali iškeliauti ne tik į Vilnių, bet ir atsidurti privačiose rankose. Ar žmonės, kurių bylos saugomos “Jūros” archyve, sutinka ir norėtų, kad jos iškeliautų į sostinę ir būtų “globojamos” privatininkų, niekas neklausė. K
STATYBA
Arkikatedra, taip pat jos varpinės bokštas pagaliau sulauks remonto: bus sutvirtintos varpinės stogo konstrukcijos, statybininkai taip pat sutvirtins ant Arkikatedros frontono esančias skulptūras bei lipdinius, nuo kurių ant praeivių byra tinkas. Tačiau bokšto remontui Vilniaus savivaldybės skirtų 100 tūkst. litų ir Arkikatedros remonto darbams – valstybės 160 tūkst. litų – pakaks tik avarinei būklei likviduoti. Nuoseklūs restauravimo darbai atidėti mažiausiai metams. LR
TRANSPORTAS
Vakar Kauno oro uoste būriavosi neįprastai daug keleivių – čia paskelbtas naujas turizmo sezonas. Didžiausias Lietuvos turizmo operatorius “Novaturas” dalį savo skrydžių iš Vilniaus oro uosto perkėlė į Karmėlavą. Pasak “Novaturo” direktoriaus pavaduotojo Ryčio Šūmakario, bendrovė tikisi į Kauno oro uostą perkelti daugumą poilsinių kelionių – iš čia planuojama jau šį sezoną surengti apie 100 skrydžių, skraidinti apie 14 tūkst. keleivių. Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančio Kęstučio Cucėno teigimu, tvirtai nutarta Kauno oro uostą paversti turistinių kelionių ir pigių skrydžių centru. KD, LŽ, R
Šalies Valstybinis turizmo departamentas įsitikinęs, jog ateinančių metų birželį pajūryje bus baigta įgyvendinti projektą “Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas”. Bendra jo vertė sieks daugiau nei 3 mln. eurų. Dviračių trasa bus nutiesta maršrutu: Klaipėda – Palanga – Šventoji – Būtingė – (Klaipėda) – Kalviai – Priekulė – Dreverna – Kintai – Šilutė – Rusnė – Uostadvaris – Nida (keltas) – Smiltynė – Klaipėda. VE
VERSLAS
Didėjant į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų ir keleivių srautui uostamiesčio paslaugų sektoriaus verslininkai raginami burtis į asociaciją ir kurti kruizų verslo centrą. Įgyvendinus numatytus planus Baltijos regiono dalį pasaulio kruizų rinkoje tikimasi didinti nuo dabartinių 4 iki 8-12 proc. Klaipėdoje šiemet laukiama 60 kruizinių laivų, 12 proc. daugiau negu pernai, jais turėtų atplaukti 20 tūkst. keleivių (pernai – 14 tūkst.). Pasak Švedijos ir Danijos sostinių kruizų centro organizatorės Marijos Gugenberger, įspūdį daro kruizinės laivybos plėtros tempas Klaipėdoje ir efektyvi rinkodara, bet nerimą kelia tai, kad miesto turistinės galimybės nuo uosto paslaugų lygio atsilieka. Baltijos regione kiekvienas keleivis krante pirkiniams, įžymybėms lankyti ir pramogoms išleidžia vidutiniškai po 100 eurų. LŽ, VE, K
ŽEMĖ
Garsiajame Nidos Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje pastarąsias keletą savaičių lankęsi lietuviai bei užsienio turistai aikčiojo iš nuostabos: kopos papėdėje staiga iškilo trys namai. Iš tikrųjų šie mediniai pastatai tėra laikinieji statiniai, reikalingi naujos vokiečių kuriamos kino juostos “Štiortebekeris” filmavimams. Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai tikina, kad leidę draustinyje statyti namus nepažeidžia įstatymų. Žalos gamtai esą nebus išvengta, bet ji bus minimali. UAB Baltijos filmų grupė filmavimus Parnidžio draustinyje žadėjo pradėti gegužės 23-iąją ir baigti iki birželio 22 d. Bendradarbiaudama su Baltijos filmų grupe, Baltijos televizija ir kitų šalių televizijomis filmą kuria viena didžiausių Vokietijoje kino kompanija “Bavarija Film”. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
