Vasario mėnesį Vyriausybės sprendimu Krekenavos regioninio parko direkcijai priklausęs Pašilių stumbrynas perduotas valdyti Panevėžio miškų urėdijai. Nors iki šiol itin ryškių esminių pasikeitimų, neskaitant to, kad prie jo pastatyti šiuolaikiški biotualetai, pradėtas tvarkyti vienas aptvaras, stumbryne nevyksta ir jo funkcijos nesikeičia, ateityje tikimasi iš Aplinkos ministerijos gauti lėšų šio objekto infrastruktūrai plėsti. Be to, norima, kad stumbryne liktų tik Europos stumbrų veislė, todėl planuojama atsisakyti kelių ten gyvenančių mišrūnų, turinčių “kaukazietiško kraujo”.
Ketinama sujungti kelis lankytinus objektus
Kaip tvirtina Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius, šiuo metu stumbryne pirmiausia būtina sutvarkyti aptvarus ir tam, kad sumažėtų ūkyje ligų, įrengti artezinį gręžinį žvėrims girdyti. Paskui, pasak urėdo, reikėtų pagalvoti bent jau apie minimalų stumbryno pritaikymą lankytojams – rekreacinės zonos vaikams, poilsio aikštelių, bokštelio-regyklos (kad pasilypėjus būtų galima fotografuoti stumbrus) įrengimą, kad atvykę čia žmonės, ypač iš tolimesnių vietovių, galėtų ilgiau maloniai praleisti laiką.
D.Lukoševičiaus įsitikinimu, atvykusieji pasižiūrėti stumbrų iki šiol neturėjo galimybės apsilankyti kituose dėmesio vertuose ir netoliese esančiuose objektuose, tad ateityje ketinama stumbryno lankytojams pasiūlyti daugiau pramogų – parodyti dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus ir netgi šernus, pakviesti pereiti Krekenavos girininkijoje Varnakalnio miške esančiu mokomuoju-pažintiniu “Girinio taku”, kuriame galima susipažinti su labiausiai Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais bei pan. Visa šio tako informacija pateikta 5 stotelėse, o paskutinėje – Girinio namelyje-pavėsinėje eksponuojamos miško žvėrių ir paukščių nuotraukos, jaunųjų miško lankytojų kūrybiniai darbai.
Atsiprašo už nepatogumus
Dėmėtieji elniai ir muflonai (Pietų ir Vidurio Europoje gyvenantys medžiojami avinai) Panevėžio miškų urėdijoje, pasak urėdo, gyvena jau antrą sezoną. Dėmėtųjų elnių yra 10, o muflonų – 11. Dar tik pirmąjį sezoną mūsų rajone apgyvendinta ir per 30 iš Slovakijos atvežtų danielių. Jie į Krekenavos girininkiją atgabenti pagal vykdomą danielių veisimo ir aklimatizacijos laisvėje ir voljere programą. “Dar turime aptvare gyvenančius 3 šernus. Jų bus daugiau, ir manau, kad visus auginamus gyvūnus, ne tik stumbrus, bus galima parodyti lankytojams”, – teigia D.Lukoševičius.
Kol kas stumbryną aplankyti galima nemokamai. Patogiausia jame apsilankyti pirmiausia susitarus su atsakingais darbuotojais – stumbryną prižiūrinčia darbininke Jolanta Papšiene (tel. 8-687 58571) arba Krekenavos girininkijos girininku Jonu Leika (tel. 8-686 91852). Panevėžio miškų urėdijos vadovas tvirtina šiuo metu norįs atsiprašyti lankytojų už laikinus nepatogumus, galinčius pasitaikyti atvykus į stumbryną, tačiau be jų, anot pašnekovo, neįmanoma apsieiti atliekant kai kuriuos pertvarkymus ūkyje.
Mišrūnų neliks
Miškų rekreaciniams objektams kasmet Panevėžio miškų urėdija, kaip teigia jos vadovas, skiria daugiau kaip 100 tūkst. litų. Jei Aplinkos ministerija sutiks prisidėti prie stumbryno atnaujinimo ir bus šiame ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistų lankomame objekte įrengtas bent minimalus turistų aptarnavimo servisas, ateityje už apsilankymą stumbryne veikiausiai teks mokėti.
Dabar stumbryno aptvaruose, anot urėdo, gyvena 18 stumbrų. Dar 11 šių į Raudonąją knygą įrašytų miško galiūnų vaikščioja po mūsų miškus laisvėje. Koks bus pastarųjų likimas, pasak pono Daugirdo, – gana aktualus klausimas ir jį spręs Aplinkos ministerija: kol kas nėra parengtas nei šių žvėrių uždarymo į aptvarus, nei laikymo laisvėje planas.
D.Lukoševičiaus tvirtinimu, akivaizdu, kad, norint išlaikyti gerą europinių stumbrų bandą, ūkyje neturi likti mišrūnų. Kur bus apgyvendinti dabar esantys 4 tokie žvėrys, dar neaišku, bet neabejojama, jog Pašilių stumbryne jie nebegyvens, kad neišsigimtų banda: lankomame objekte bus tik europinio standarto šie saugotini laukiniai gyvūnai.
Bus du etatai
Į daugiau kaip 30 metų Pašiliuose gyvuojantį stumbryną pirmieji stumbrai, pasak urėdo, buvo atvežti iš Pamaskvės. Per visą stumbryno egzistavimo laikotarpį aptvaruose gimė 122, o laisvėje – apie 52 stumbrų jauniklius.
Net 16 metų ūkyje vyriausiuoju stumbrininku dirbo Lietuvos žemės ūkio universitetą baigęs Rytas Papšys. Stumbryną perdavus Panevėžio miškų urėdijos žinion, kol kas stumbrininke-darbininke į urėdiją priimta dirbti tik R.Papšio žmona ir jo buvusi pavaduotoja Jolanta Papšienė. Prie pašarinių pievų įrengimo, kitų pagalbinių darbų atlikimo turėtų prisidėti ir daugiau urėdijos darbuotojų. R.Papšys pagal įstatymą iki birželio 21 d. dar privalo atidirbti Krekenavos regioniniame parke. Kaip teigia D.Lukoševičius, perėmus stumbryną, kol kas yra numatyta turėti jame du darbuotojų etatus, tad vyriausiojo stumbrininko-jėgerio etatas šiuo metu yra laisvas. Urėdas tvirtina R.Papšiui, kaip ir jo žmonai, siūlęs pereiti dirbti stumbrininku jo vadovaujamoje įstaigoje, tačiau kol kas atsakymo iš šio specialisto negavo.
Miškų ūkio įstaigos vadovas įsitikinęs, kad nepakeičiamų specialistų nėra, tad nenuogąstauja, jog R.Papšys gali atsisakyti dirbti urėdijoje: tuomet būtų ieškoma kito apie žvėrių auginimą išmanančio miškininko. Pats R.Papšys šiuo metu padeda žmonai ir tvirtina, jog jam būtų sunku atsisakyti stumbrų. “Tikiu, kad urėdijoje atsiras man darbo ir kad bus įvertinti mano sugebėjimai”, – viliasi vienintelis Lietuvoje stumbrų specialistas praktikas.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
Nuotraukos iš urėdijos archyvo. Pašilių stumbryną
artimiausiu metu numatoma sutvarkyti taip, kad jame liktų tik europiniai
stumbrai.
