Trijų vaikų motina Loreta Ramonienė Panevėžyje gyvena
nuo praėjusių metų spalio. Vargo, skurdo, nepriteklių iškankinta moteris į
miestą atvažiavo iš Paįstrio. “Maniau, kad vaikams čia bus geriau”,- taip savo
pasirinkimą aiškino L.Ramonienė. Vyresnioji jos dukra mokosi profesinėje
mokykloje. Devynmetis sūnus pradėjo lankyti “Vyturio” vidurinės mokyklos trečią
klasę. Pasak motinos, jau nuo pat pirmosios naujojoje mokykloje dienos Simas
(vardas pakeistas) pasijuto nemėgstamas klasės draugų. “Pirmą dieną nuėjęs, kitą
klasėje nepasirodė. Aš jį išleidau į mokyklą, bet sūnus ten nenuėjo. Kalbėjausi,
klausiau, kodėl taip elgiasi. Simas teigė, kad vaikai jo nemėgsta, erzina”,-
pasakojo moteris.
L.Ramonienė tikino, kad ji mokykloje – dažna viešnia. Visas su vaiku susijusias problemas aptaria su klasės auklėtoja, bet, pasak “Sekundės” pašnekovės, pedagogė nepadarė nieko, kad vaikas naujoje klasėje jaustųsi bent kiek geriau. “Ji tepasako, kad mano sūnus klasėje nepritapo”,- tvirtina berniuko motina. Jos kantrybės taurę perpildė tai, kad šią savaitę namuose moteris sulaukė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vizito.
Sūnus šį pusmetį be pateisinamos priežasties praleido 24 pamokas. Todėl mokykla ir kreipėsi į tarnybą. “Aš – ne valkata, ne “pijokė”, – pasipiktino Simo motina.
“Vyturio” vidurinės mokyklos pedagogai teigia į Vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipęsi, nes neturėjo kitos išeities – berniukas prastai mokosi ir be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas. Simo motinai, pasak pedagogų, nesiseka užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą.
Nemėgstamas, nes “biednas”
Kaip įsitikinusi L.Ramonienė, jos sūnus naujoje mokykloje nemėgstamas nuo pat pirmos dienos. Vaikas esą tai pajuto ir dėl šios priežasties vengia ten eiti. Trečiokui ir jo motinai skaudu, kad mokykloje dingus mobiliajam telefonui apvagintas buvo būtent Simas. Tiesa, jau kitą dieną nuėjusi į mokyklą L.Ramonienė išsiaiškino, kad jos vaikas dėl šios vagystės nekaltas.
Ji tvirtina berniuką į pamokas išleisdavusi, bet klasės draugų erzinamas Simas ten nenueidavo. Jis keliaudavo į “SOS vaikai” agentūrą. “Pasakiau: jei negali būti mokykloje, eik namo, aiškinsimės priežastis”,- teigė jo motina. Neseniai, anot L.Ramonienės, Simas grįžo anksčiau nei įprasta ir papasakojo, jog keturi klasės draugai jį užgaulioja ir erzina. Pradinukas pasiskundė mokytojai, o šioji patarusi sėdėti klasėje, tuomet ir nebus nesusipratimų. Motina vėl ėjo pas pedagogę, tačiau problema nebuvo išspręsta. “Mokytoja tepasakė, kad Simas nepritampa prie klasės”,- sakė L.Ramonienė.
Moteris įsitikinusi, kad iš kaimo atvykęs berniukas tapo klasės pašaipų objektu ir dėl to, jog šeima skurdžiai gyvena. “Nėra lengva vienai auginti tris vaikus. Tačiau Simas į pamokas eina švarus, turi visas reikalingas priemones, mano nuomone, jis niekuo nesiskiria iš kitų”,- įsitikinusi Simo motina.
Ją itin šokiravo, jog dėl to, kad Simas šį pusmetį praleido 24 pamokas, mokyklos vadovybė kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą. “Ar tai reiškia, kad aš nesirūpinu savo vaiku? Ar 24 pamokos per pusmetį – tai labai daug? Tarnybos specialistė sakė, kad yra vaikų, praleidusių po 200 ir daugiau pamokų. Manau, mes tiesiog nepageidaujami šioje mokykloje, nes esame vargšai”,- kitokio paaiškinimo tokiam pedagogų elgesiui negalėjo surasti L.Ramonienė.
“Jie visaip mane erzina, vadina vagimi, sako, kad rūkau, nors aš tikrai nerūkau”,- taip apie santykius su klasės draugais kalbėjo Simas.
Dvi nesutaikomos stovyklos
Vakar devynmečio problemas susėdę prie bendro stalo bandė spręsti “Vyturio” vidurinės mokyklos direktorė Vitalija Dziuričienė, jos pavaduotoja ugdymui Skirmunda Martinonienė, mokyklos socialinė pedagogė Edita Kazlauskienė, Simo mokytoja Alma Simonavičienė bei jo motina.
Pedagogėms išliejusiai visas susikaupusias nuoskaudas L.Ramonienei teko išklausyti jai ne itin malonią, mokytojų akimis matomą problemos pusę. Trečioko mokytoja neneigė – vaikas į mokyklą ateina švarus, tvarkingas, tačiau nuolat neturi mokymo priemonių.
“Jo žinių lygis žemas. Nukreipėme į mokykloje veikiantį konsultacinės pagalbos centrą ir pas logopedą. Jis ten nesilanko. Pastebima mokymosi motyvacijos stoka. Mama nesugeba nupirkti mokymo priemonių. Simas dažnai neparuošia namų darbų. Davėme naujus vadovėlius, grąžino visai suniokotus”,- priekaištus bėrė A.Simonavičienė. Ji pripažino, kad Simo motina gruodį skundėsi, jog jos sūnus klasėje nemėgstamas. Pasak pedagogės, apie tai ji kalbėjosi su trečiokais ir jų tėvais. Jos nuomone, vaikas klasėje buvo gražiai priimtas, tačiau jis keikiasi, vaikus gąsdina vyresniais romų tautybės mokiniais. “O ką, romai – ne žmonės? Jie jo draugai. Turi vaikas su kuo nors draugauti, juolab kad romai gyvena mūsų kaimynystėje”,- mokytojai atkirto L.Ramonienė.
S.Martinonienė tvirtino, kad nuogąstavimais dėl Simo su ja pasidalijusi mokytoja klausė patarimo, kaip pasielgti. “Kalbėjome su mama, siūlėme jai nuvesti sūnų pas psichologus”,- sakė direktorės pavaduotoja.
Socialinė pedagogė teigė, kad Simo namuose ji lankėsi ne kartą ir ne du. Su rūpesčių keliančiu trečioku ji dirba individualiai. Vaikui buvo siūlyta lankyti socialinių įgūdžių tobulinimo būrelį, tačiau berniukas pasiūlymo atsisakė. “Nepriversiu. Vaikas – asmenybė, negaliu prievarta varyti į būrelį. Jis lanko baseiną, “SOS vaikai” agentūrą”,- sūnaus poelgį teisino L.Ramonienė. Moteris neigė visus pedagogų priekaištus, jų išsakytas mintis vadino melu ir bandymu sukti uodegą nuo atsakomybės. Susitikime dalyvavusios pedagogės linkusios manyti, kad bene labiausiai motiną įžeidė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų vizitas.
“Pradinukui 24 be pateisinamos priežasties praleistos pamokos – daug. Dėl penkių mes jau turime teisę kreiptis į tarnybą, jei tėvai nepajėgia užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą”,- tvirtino direktorės pavaduotoja.
Tiek V.Dziuričienė, tiek pedagogės įsitikinusios: mokykla padarė viską, kad Simas čia jaustųsi gerai, bet tokio pat geranoriškumo pasigedo iš berniuko motinos. Kuo toliau, tuo labiau susitikimas panėšėjo į nevaldomą žodžių karą. Direktoriaus pavaduotoja kantriai keletą kartų L.Ramonienei rodė trečiokų klasės dienyną, kuriame žymimas mokinių lankomumas. Ji užsiminė, kad Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos, kurioje dvejus metus mokėsi berniukas, atsiųsta vaiko charakteristika – toli gražu ne teigiama. Mokyklos direktorė pabrėžė, kad šioje mokymo įstaigoje mokosi daug mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų, tad Simas – ne vienintelis toks.
“Vaiko tėvų socialinė padėtis jokios reikšmės neturi. Svarbiausia, kad šeima ir mokykla dirbtų kartu, kad siektų to paties tikslo – užtikrinti sąlygas tinkamam vaiko lavinimui, mokymui ir ugdymui”,- akcentavo V.Dziuričienė. Mokytojai leido suprasti, kad trečioko mama turėtų atsakingiau žiūrėti į susidariusią situaciją ir labiau stengtis, kad devynmetis reguliariai lankytų pamokas.
Simo motinos netenkino jokie pedagogų paaiškinimai. Per susitikimą išaiškėjo, kad trečiokas ir pirmadienį nebuvo pamokose, nors iš namų į mokyklą išėjo. Jo klasėje nebuvo ir vakar. “Neleidau. Ir nebeleisiu. Aš surasiu jam kitą mokyklą”,- teigė L.Ramonienė. “Jūsų pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą. Jei jis ir toliau neis į pamokas, mes vėl kreipsimės į Vaiko teisių tarnybą, jei reikės – ir į Nepilnamečių reikalų inspekciją”,- galutinę mokyklos poziciją išsakė direktorės pavaduotoja S.Martinonienė. Stebuklas neįvyko – suaugusieji dėl devynmečio likimo taip ir nesusitarė.
Mokyklos atsikrato netikėliais?
Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji socialinė darbuotoja Danguolė Ališauskienė L.Ramonienės šeimoje lankėsi, kai tarnyba gavo “Vyturio” vidurinės pranešimą, kad Simas nelanko mokyklos. “Kai lankėmės, berniuko namuose nebuvo. Pirmas įspūdis – šeima gyvena gana skurdžiai, bet tvarkingai”,- sakė D.Ališauskienė. Ją šiek tiek nustebino pedagogų priekaištai, esą Simas draugauja su romais: tarnybos specialistės blogo neįžvelgiančios, juolab kad romai – L.Ramonienės kaimynai. Darbuotojų nuomone, vaikas vyresniųjų draugijos pradėjo ieškoti dėl to, kad jaučiasi bendraamžių ignoruojamas, galbūt ir skriaudžiamas.
Agentūros “SOS vaikai” auklėtoja Raimonda Kaupienė pasakojo, kad Simas agentūroje lankosi neseniai. Berniuką ji apibūdino kaip ramų ir draugišką. Ji nepastebėjusi, kad devynmetis būtų konfliktiškas ar nesukalbamas. Vaikas čia ateina pavalgyti pietų. Geriausiai sutaria su romų tautybės berniuku Arsenu. “Romai – ne blogesni už kitus vaikus. Duok Dieve, kad visi tokie būtų, kaip kad jie”,- mano auklėtoja.
“SOS vaikai” vadovė Marija Zabulionienė pastebėjo, kad į agentūrą pradėjo masiškai plūsti vaikai, kurie neranda supratimo mokyklose. “Jais mokyklos atsikrato dėl praleistų pamokų”,- priežastį paaiškino M.Zabulionienė. Jos nuomone, kovodamos dėl gero vardo, mokymo įstaigos tam aukoja vaikus. Agentūros vadovė įsitikinusi, kad šį procesą būtina kuo skubiau sustabdyti. “Lietuvoje privalomas dešimtmetis išsilavinimas. Būtina uždrausti iš mokyklų šalinti pamokas praleidinėjančius mokinius ar kitokiais būdais jų atsikratyti, jei dar vaikai nebaigę dešimties klasių”,- tvirtino M.Zabulionienė. Pasak jos, mokykloms neįtikę vaikai dažniausiai atsiduria gatvėje arba Jaunimo mokykloje. “Beveik visi jie – iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Išmestieji iš mokyklos nebetenka teisės į nemokamą maitinimą. Gerai, jei ateina pas mus – pavalgydiname. Atstumti nepilnamečiai gali daryti nusikaltimus, pradėti gerti ar vartoti narkotikus”,- įsitikinusi M.Zabulionienė.
Agentūroje prieglobstį suradę atstumtieji, pasak vadovės, prabyla apie smurtą. Vaikų smurtą prieš vaikus. “Mokiniai žiaurūs, jeigu pamato, kad vaiko niekas negina, padaro jį pastumdėliu ir klasės patyčių objektu. Mokyklose vaikai smurtauja vieni prieš kitus, bet apie šią problemą niekas nenori kalbėti. Tokia informacija gali pakenkti mokyklos geram vardui. Viskas paliekama savieigai ir mokytojų sąžinei”,- pabrėžė M.Zabulionienė.
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, redakcijoje vėl apsilankė Simo motina. Moteris teigė buvusi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, ten parašiusi paaiškinimą, kodėl sūnus vengia eiti į mokyklą. Motina teigė dar kartą kalbėsianti su sūnumi, kad įtikintų berniuką šiuos mokslo metus pabaigti “Vyturio” vidurinėje, o per vasarą L.Ramonienė tikino surasianti sūnui kitą mokymo įstaigą.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Devynmečio motinos (kairėje) ir jo mokytojos A.Simonavičienės nuomonės dėl mokyklos nenorinčio lankyti trečioko išsiskyrė.
