Tulpių gatvėje gyvenanti II grupės invalidė panevėžietė Vida Maskoliūnienė prieš keletą dienų tvirtina patyrusi tikrą šoką. Jo priežastis, anot moters, – iš Panevėžio miesto apylinkės teismo gautas ieškinys, pagal kurį ji kartu su seserimi Zinaida Gene Narbutiene įvardyta kaip atsakovė civilinėje byloje dėl AB “Lietuvos telekomas” pateikto tūkstančio šimto trisdešimt septynių litų ir 11 centų ieškinio. Ieškinys pareikštas už 2001-2002 metais bendrovės suteiktas laidinio telefono ryšio paslaugas numeriu, registruotu 2003 metų kovą mirusios juodviejų motinos vardu. V.Maskoliūnienė tvirtina žinanti, kad ši skola yra padaryta kartu su motina gyvenusios jos sesers šeimos, kuri ir turėtų skolą padengti. Be to, moteris nesuvokia, kodėl telekomas tik po kelerių metų sugalvojo kreiptis į teismą, nors dėl skolos sesers šeimai priklausantis, bet motinos vardu prieš 7 metus perregistruotas telefono numeris buvo išjungtas jau 2002-ųjų pradžioje.
Iš karto – dvi staigmenos
Tik gavusi laišką iš teismo, Tulpių gatvės gyventoja iš karto paskambino seseriai. Ji teigia tikėjusi, kad sesuo ją nuramins ir pasakys, kad savo skolą pati grąžins, bet sako išgirdusi tik pasiūlymą parduoti dalį paveldėtos mamos žemės ir sumokėti. Išsigandusi, kad netektų mokėti nekaltai, V.Maskoliūnienė tuoj pat ėmė rūpintis, kad gautų nemokamas advokato paslaugas. Tačiau, dar vienam jos nustebimui, tvarkydama turto deklaracijos dokumentus šiam reikalui teigia išgirdusi, kad nemokama paslauga jai nepriklausys, nes turinti savo vardu antrą butą Įmonių gatvėje.
“Tai man buvo dar vienas šokas – iš kurgi antras butas?” – pasakoja moteris. Kai ji kreipėsi į Registrų centro darbuotojus, tik po kurio laiko, anot jos, šie išsiaiškino, kad įvyko klaida – Įmonių g. gyvena moteris ta pačia pavarde – buvo supainiotos jų tapatybės.
Žadėjo susimokėti, bet persigalvojo
Panevėžietė sako numananti, kodėl jos sesuo Z.G.Narbutienė nori, kad jos šeimos įsiskolinimą perpus tektų padengti ir jai: sesuo, kaip teigia V.Maskoliūnienė, pyksta už tai, kad ji lygiomis dalimis panoro dalytis pas seserį gyvenusios ir ten mirusios mamos palikimą – kelis hektarus žemės ir miško. Paveldėtą turtą pašnekovė tvirtina pardavusi, o gautus pinigus jau išleidusi. “Jei būtų telekomas skolos ieškojęs anksčiau, tiek to, būčiau gal dar turėjusi pinigų ir atidavusi ar ką kitą būčiau sugalvojusi, kaip seserį priversti atsiskaityti. O dabar esu įžeista telekomo iki širdies gelmių. Papasakojau viską mamos seseriai ir abi apsiverkėme”, – tikina skriaudą jaučianti panevėžietė.
Nuvykus pas V.Maskoliūnienės seserį ir pasidomėjus, kodėl susiklostė tokia situacija, ši iš pradžių patikino, kad seseriai tikrai jos šeimos įsiskolinimo mokėti neteks – telefonu ji tik pajuokavusi. Z.G.Narbutienė tvirtino pati sumokėsianti skolą, tik prašysianti teisėjos pratęsti mokėjimo terminą, nors jos vyras Alfonsas tam ir prieštaravo. Tačiau po kurio laiko ponia Zinaida Genė persigalvojo ir per vyrą redakcijai įteikė raštą, kuriame paaiškino savo naująjį sprendimą mokėti tik pusę skolos, o kitą pusę leisti teismui reikalauti iš sesers.
Panoro palikimo
Veikiausiai paraginta vyro, kuris tvirtino jokiu būdu neleisiantis žmonai mokėti visos skolos, rašte Z.G.Narbutienė išdėstė priežastį, kodėl taip ketina elgtis: ji keletą metų viena rūpinosi motina, išlaikė ją, o sesuo neva retai mamą lankė ir sakydavo, kad jai nereikalingas palikimas. “Mano vyras, susitaręs su mama, jos 7 tūkst. litų kompensaciją už žemę pavertė 8 hektarais miško. Kol buvo tvarkomi dokumentai, sesuo dievagojosi, kad jai žemės nereikia, o sutvarkius juos pareiškė, jog viską teks dalyti per pusę. Nors mano vyras tvarkant miško reikalus įdėjo daug laiko ir lėšų, seseriai reikalaujant po motinos mirties miškas ir žemė buvo parduoti, o pinigai padalinti po lygiai”, – rašo Z.G.Narbutienė.
Kadangi, anot jos, mamos turtas padalytas po lygiai, tai ir skola, kaip palikimas, tebūna dalijama per pusę. Ponia Zinaida Genė prisiminė, kad sesuo teismo ieškinį gavo diena anksčiau nei ji ir, nė nepaaiškinusi, kas atsitiko, paskambino ir telefonu iškoneveikė ją, sūnus išvadino “benkartais”.
Siekia taikaus susitarimo
Dėl patirtų skriaudų abi seserys vis dėlto yra nusprendusios bylinėtis teisme. V.Maskoliūnienė tikina, kad Z.G.Narbutienė, nenorėdama pyktis su vyru, visada vykdo jo nurodymus, o šis yra blogas žmogus. Z.G.Narbutienė V.Maskoliūnienę kaltina nesugyvenamu charakteriu, nuolatiniu kenkimu jai ir jos šeimai. A.Narbuto tvirtinimu, iš kur atsirado tokia skola telekomui, dar gerai reikėtų pasiaiškinti: gal uošvė pakalbėjusi nepadėdavo kaip reikiant telefono ragelio, o gal kas prisijungti prie ryšio linijos galėjo.
Paaiškėjus, kad seserų konfliktą greičiausiai aiškinsis teismas, “Sekundė” pasidomėjo, kodėl AB “Lietuvos telekomas” vis dėlto taip ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo – prireikė net kelerių metų. Šios bendrovės juriskonsultas Vytautas Garla atsisakė komentuoti situaciją, o AB “Lietuvos telekomas” atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas paaiškino, kad bendrovė neturi tikslo tampytis su klientais po teismus ir visada pirmiausia ieško būdų taikiai su jais susitarti, jei tik yra tokia galimybė. Pasak pono Rosvaldo, telekomui savo iniciatyva nutraukus sutartį dėl paslaugos teikimo su dabar jau mirusia atsakovių motina Stefanija Vertelkiene, buvo išsiųsti įspėjamieji laiškai ir laukiama atsakymo. Tik tada, kai jo nesulaukta, paprašyta teismo padėti išieškoti skolą. “Vylėmės skolą atgauti gražiuoju – juk būna įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės negali laiku susimokėti už paslaugas. Tam tikrus veiksmus paprastai diktuoja aplinkybės”, – sakė R.Gorbačiovas.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
S.Kašino nuotr. V.Maskoliūnienė jaučiasi įžeista ne tiek sesers, kiek “Lietuvos telekomo”, kuris ją ir seserį pavertė atsakovėmis.
