EKONOMIKA
Tradicija tampantys Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybinių delegacijų bei verslininkų susitikimai Klaipėdoje kuria pagrindus kaimyninių šalių ekonominio bendradarbiavimo plėtrai. Šiandien uostamiestyje vykstantis Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas skirtas išoriniams ekonominiams santykiams aptarti, Klaipėdos uosto vaidmeniui Baltarusijos ūkyje ir naujoms bendradarbiavimo iniciatyvoms iškelti. Pranešimus skaitys šį susitikimą organizavę Lietuvos ir Baltarusijos tarpvyriausybinių bei tarpparlamentinių komisijų vadovai, pramonininkai, verslininkai, uosto atstovai, bus diskutuojama baldų ir medžio apdirbimo, turizmo bei transporto, tranzito ir logistikos klausimais. Artimiausi mūsų šalies kaimynai per Klaipėdos uostą gabena penktadalį visų krovinių, vidutiniškai 4-5 mln. tonų per metus. LŽ
ENERGETIKA
Beveik sužlugdyto naftos koncerno “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės derybos dėl “Mažeikių naftos” gali būti baigtos per porą savaičių, tačiau derybininkai neatskleidžia, ar Lietuvai pavyks atgauti įmonės kontrolę. “Jau matyti derybų pabaiga. Per šią ir kitą savaitę turėtume parengti preliminarų sutarties variantą, kuris galėtų būti pateiktas svarstyti Vyriausybei, o po to įsuptas į teisinį rūbą”, – vakar sakė ūkio viceministras ir Vyriausybės derybininkų vadovas Nerijus Eidukevičius. Jis teigė negalįs konkretizuoti galimo susitarimo principų bei Lietuvos derybinės pozicijos, kol sutarties projektas nebus pateiktas ministrų kabinetui. LŽ
Dėl Rusijos valdžios veiksmų nuo balandžio “Jukos” nebegali tiekti naftos į Mažeikius, nors yra įsipareigojusi kasmet patiekti mažiausiai 4,8 mln. tonų naftos. Rusijos žiniasklaida vakar pranešė, kad birželį vyksiančiame “Jukos” akcininkų susirinkime planuojama tokią padėtį įteisinti, tiekimo sutartį pristabdant iki birželio pabaigos. N. Eidukevičius tvirtino apie tokius “Jukos” akcininkų planus nežinąs, bet manąs, kad “realios “Mažeikių naftos” situacijos tai nepakeistų”. Tačiau, pasak pareigūnų, nesugebanti aprūpinti Mažeikių įmonės nafta, “Jukos” galėtų netekti strateginio investuotojo statuso. LŽ
FINANSAI
Valdančioji koalicija sutarė dar kartą svarstyti principines mokesčių reformos nuostatas. Po vakarykščio pokalbio su Prezidentu Valdu Adamkumi nuspręsta sušaukti politinę tarybą ir vėl tartis, ar vietoj apyvartos mokesčio nevertėtų įvesti pelno mokesčio. “Mes pirmadienį dar kartą kalbėsimės su partneriais”, – po valdančiosios koalicijos lyderių susitikimo su V. Adamkumi pareiškė Premjeras Algirdas Brazauskas. Kaip jau ne kartą pranešta, finansų ekspertai pripažįsta, jog pelno mokesčio didinimas – mažesnė blogybė nei mokestis nuo apyvartos, nes šiuo atveju būtų išvengta teisinių ginčų, ar įstatymas atitinka ES teisę. Tačiau šį argumentą valdančioji dauguma iki šiol ignoravo. Anot Premjero, pirmadienį rinktis teks tarp mokesčio nuo pelno ir mokesčio nuo apyvartos. Tačiau jis neatskleidė, kurį variantą jis pats siūlys pasirinkti. VŽ, R
Su Prezidentu V. Adamkumi vakar susitikę finansų specialistai tvirtina, jog alternatyvų valdančiosios daugumos planuojamai mokesčių reformai yra, nebūtina rinktis tarp mokesčio nuo apyvartos ir mokesčio nuo pelno. Seimas prieš porą savaičių pradėjo Vyriausybės parengtos mokesčių reformos svarstymą, pagal ją pasiūlyta mažinti gyventojų pajamų mokestį, įvesti laikinąjį verslo mokestį nuo apyvartos bei apmokestinti komerciniais tikslais naudojamą asmeninį nekilnojamąjį turtą. “Pasaka be galo”. VŽ, “Valdžia vėl pasiklydo mokesčių reformoje”. R
Kelerius metus iš eilės sparčiai augę šalies bendrovių akcijų kursai Vilniaus vertybinių popierių biržoje pastarąsias savaites krinta žemyn. Specialistų teigimu, tai dėsningas rinkos nuosmukis, kuris gali tęstis net iki metų pabaigos. Finansų analitikų asociacijos prezidento Mindaugo Vaičiulio teigimu, iki metų pabaigos akcijų kursai gali ir nepasiekti ankstesnių aukštumų. Finansų maklerio įmonės “Jūsų tarpininkas” makleris Marius Dubnikovas prognozuoja, kad akcijos gali pradėti brangti baigiantis trečiajam ketvirčiui, kai bus aiškesni bendrovių metų rezultatai. Vilniaus vertybinių popierių biržos duomenimis, balandžio mėnesį akcijų prekybos bendra apyvarta siekė 0,04 mlrd. eurų – 0,08 mlrd. eurų mažiau nei 2005 m. kovą ir 0,02 mlrd. eurų mažiau nei praėjusių metų balandį. R
ĮMONĖS
Kauno AB “Liteksas”, vilnonių verpalų ir pledų gamintojas, reorganizuotas į 2 įmones – naujai įkurta bendrovė UAB “Lietvilna” perėmė vilnonių verpalų gamybos verslą. Pasak AB “Liteksas” generalinio direktoriaus Virgilijaus Varžos, reorganizacija buvo iš esmės formali, tiesiog atskirtos dvi verslo sritys. 100 proc. naujosios bendrovės akcijų priklauso Italijos “Marzotto” grupei, jai priklauso ir 99,97 proc. “Litekso” akcijų. “Marzotto” grupė ruošiasi ir toliau pati kontroliuoti “Liteksą”, o 50 peoc. “Lietvilnos” akcijų planuojama parduoti kitai Italijos įmonei. 2004 m. “Litekso” apyvarta siekė 57,41 mln. litų – ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Beveik 100 proc. anksčiau “Litekse”, o dabar “Lietvilnoje” pagamintų verpalų eksportuojama į Italiją, taip pat eksportuojama ir didžioji dalis vilnonių pledų. VŽ
UAB “Marijampolės pieno konservai”, norėdama išlaikyti pirkėjus Rusijoje, priversta pieno konservus gaminti šios šalies pieninėse, nes iki šiol bendrovė negauna Rusijos Federacijos veterinarijos inspektorių leidimo produkciją eksportuoti. Per metus “Marijampolės pieno konservai” Rusijoje parduoda apie 12 mln. indelių konservų. “Marijampolės pieno konservai”, nustoję eksportuoti į Rusiją, konservų sandėliuose nebekrauna. Daugiausia produkcijos – per 75 proc. – bendrovė parduoda ES. Likusi vežama į trečiąsias šalis, tarp jų – į Kazachstaną, Uzbekistaną, Afriką. Vydo Damalako, “Marijampolės pieno konservų” generalinio direktoriaus, teigimu, šiemet per 4 mėn. įmonės apyvarta išaugo daugiau nei 3 kartus, palyginti su pernai tuo pačiu metu. Pasak jo, bendrovė, gavusi leidimą eksportuoti į Rusiją, iš naujo svarstys, kiek ir ką naudinga gaminti šiai rinkai. VŽ
Vakar startavo jau penktoji paroda “Kaunas 2005”. Tai nespecializuota paroda, iš 159 joje dalyvaujančių įmonių beveik 90 proc. – kaunietiškos. Savivaldybė šiam renginiui skyrė apie 200 tūkst. litų, dėl to Kauno verslininkai parodoje galėjo dalyvauti nemokamai. Paroda “Kaunas 2005” veiks iki šeštadienio. KD
PREKYBA
Vilniaus Gedimino prospekte esančiame prekybos centre “Flagman” ketvirtadienį buvo atidaryta didžiausia Baltijos valstybėse drabužių parduotuvė “Terranova”. Sostinėje tai jau trečia “Terranova” parduotuvė. “Terranova” prekinis ženklas yra Italijos jaunimo bei paauglių mados lyderis. LR
RŪPYBA
Vilniuje vykstanti tarptautinė konferencija “Pagalba vaikui, nukentėjusiam nuo prievartos”, vakar prasidėjo manifesto pasirašymu, kurį sukūrė ir ant didžiulio popieriaus ritinio užrašė patys vaikai. Šiuo dokumentu jie kreipiasi į suaugusiuosius ir prašo nenaudoti smurto, o prireikus suteikti vaikams pagalbą. Manifesto pasirašymu vakar prasidėjusi konferencija yra vienas iš akcijos “Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus” renginių, kuriame siekiama išsiaiškinti, kaip dabartinė Lietuvos socialinė, teisinė ir institucijų sistema padeda vaikams, nukentėjusiems nuo prievartos. Akcija jau antrus metus rengiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos “Gelbėkit vaikus” iniciatyva. R, LŽ
Nors prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai tvirtino, kad darbo jėgos importo iš trečiųjų šalių neprireiks, – šios dienos Lietuvos darbo biržos (LDB) statistika rodo kitką. Panaikintos kvotos ir reikalavimai dėl atlyginimų dydžio darbdavius paskatino importuoti pigesnę darbo jėgą, nepaisant didelių laiko ir finansinių sąnaudų. Šiemet pirmieji metai, kai į Lietuvą atvykti dirbti gali neribotas skaičius trečiųjų šalių piliečių. Iki gegužės 1-osios LDB buvo gavusi 833 prašymus įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, buvo išduota 600 šių leidimų. Biržos specialistai prognozuoja, kad per šiuos metus užsieniečių gali būti įdarbinta dukart daugiau nei pernai. LDB duomenimis, trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje uždirba vidutiniškai 800 litų per mėnesį. R
STATYBA
Klaipėdoje iki šių metų gruodžio tarp Ferdinando skverelio ir Naujosios uosto gatvės esančiame 20 arų sklype iškils modernus pastatas, kuriame bus įrengti butai ir komercinės bei biurams skirtos patalpos. Projektą įgyvendinanti UAB “Danės sala” į jį investuos apie 19 mln. litų. Prognozuojama, jog butų su visa apdaila kainos šiame pastate sieks nuo 3800 iki 4200 litų už kvadratinį metrą. VE
TRANSPORTAS
Kurį laiką galimybėmis dirbti Lietuvoje nesidomėjusios Airijos oro skrydžių bendrovės “Ryanair” delegacija šiandien dar kartą žvalgo Kauno oro uostą – jei pigių skrydžių bendrovę tenkins infrastruktūra ir siūlomos sąlygos, ji iš Kauno jau gali pakilti dar šį rudenį. Šiandien į Lietuvą atvykusią Airijos oro skrydžių bendrovės “Ryanair” delegaciją tikimasi sudominti palankiomis bendradarbiavimo sąlygomis. Vidmantas Kairys, Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius, įsitikinęs, kad Kauno oro uosto dabartinė infrastruktūra ir siūlomos komercinės sąlygos “iš esmės atitinka visus “Ryanair” keliamus reikalavimus”. Veikdama Lietuvoje “Ryanair” galėtų gabenti iki 200.000 keleivių per metus. VŽ
“Ecolines”, keleivių vežėjas autobusais, Marijampolėje atidarė naują logistikos centrą, į kurį investavo apie 100.000 litų. Marijampolėje susitiks įvairiomis kryptimis į Vakarų Europą ir atgal važiuojantys autobusai, ir keleiviai galės persėsti. “Ecolines” papildomai dar turėjo investuoti apie 1 mln. litų į autobusus, be to, “Ecolines” išplėtė Marijampolės autobusų stoties pastatą, įrengė 4 papildomas automobilių stovėjimo aikšteles. Čia bus prekiaujama autobusų, keltų, lėktuvų bilietais, teikiamos kelionės draudimo paslaugos, įforminamos vizos. Remigijus Dvareckas, “Ecolines” Lietuvos ir Lenkijos regiono vadovas, paaiškino, jog anksčiau keleiviai į “Ecolines” autobusus galėjo įsėsti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje, dabar tokių vietų bus daugiau.” Iš Lietuvos “Ecolines” autobusai važiuoja į 16 šalių, daugiausia – Vakarų, Rytų ir Vidurio Europą, taip pat – į Rusiją ir Ukrainą. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
