Antradienį Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta nauja archeologinė ekspozicija “Panevėžio priešistorė”. Šis atidarymas – tai vienas iš miesto muziejaus 80-ies metų jubiliejui skirtų renginių, pradėjęs jų šventinį ciklą.
Kaip sakė muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, naujoje ekspozicijoje pateikiami mūsų praeitį nuo pat pirmųjų gyventojų atspindintys radiniai, glaudžiu ryšiu susiję su visais istoriniais laikais. Daugelio iš mūsų supratimas apie praeitį, pasak A.Astramsko, yra supaprastintas: galime įsivaizduoti ją be mokesčių, be valstybės, be daug ko kito, bet retai suprantame, koks glaudus ryšys sieja visus praeities laikus. Direktorius pažymėjo, kad archeologines ekspozicijas kurti yra sunkiausia, nes tame darbe nebūna pagalbininkų. “Archeologijoje mes esame vieni”, – tvirtino A.Astramskas.
Pasak ekspozicijos, kurioje demonstruojami įvairūs akmens dirbiniai, įrankiai, karo apranga, monetos, indai ir pan., sumanytojos ir įgyvendintojos muziejaus archeologės Alfredos Petrulienės, per visą savo gyvavimo laikotarpį miesto Kraštotyros muziejuje buvo atidarytos tik kelios išplėstinės ekspozicijos, o ši yra, ko gero, penktoji. Ji atspindi praeitį nuo akmens iki geležies amžiaus: trečdalis demonstruojamų radinių yra akmens, o kiti – žalvario bei geležies amžiaus. Bene įspūdingiausiu eksponatu galima laikyti nuo žalvario iki ankstyvojo geležies amžiaus naudotą ir muziejuje atkurtą senovinį žmonių būstą, pastatytą iš pagalių, dengtą beržo ir liepos karnomis bei švendrėmis, papuoštą žvėries kailiu, kaulais ir kt.
Pirmojoje ekspozicijoje, kaip teigė A.Petrulienė, buvo eksponuota per 300 archeologinių radinių. Kai kurie iš jų keliauja ir į kitas parodas, jos papildomos vis naujais eksponatais. Akmenys, pasak muziejaus darbuotojos, yra kantriausi, tad ekspozicijoje “Panevėžio priešistorė” jiems skirtas visas stendas. Kitiems eksponatams – kur kas mažiau vietos.
A.Petrulienės tvirtinimu, idėja surengti tokią ekspoziciją gimė prieš pusantrų metų, o jai įgyvendinti prireikė pusmečio. Daugelis eksponuojamų radinių rasti senajame Upytės kapinyne, Berčiūnų pilkapiuose. “Čia “telpa” vos ne 10 tūkstančių metų. Ekspozicijoje stengėmės parodyti praėjusių laikų visuomenės pasaulėžiūrą, norėjome, kad atsispindėtų žmogaus išmonė”, – sakė archeologė. Pacitavusi poetės V.Šimborskos žodžius, kad dėl amžinybės stokos mes turime nuolat kovoti su laiku, renginio sumanytoja džiaugėsi turėjusi gerą komandą – dailininką R.Grikevičių, tekstų korektorę Z.Pikelytę, pagalbininkus B.Mažylį, R.Bajorą, ir palinkėjo visiems susirinkusiesiems bent širdies dalele prisiliesti prie priešistorės laikų dvasios atgaivinimo.
Atidarant ekspoziciją dalyvavo miesto vicemeras Petras Luomanas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Pastaroji viešnia pritarė vicemero išsakytai minčiai, kad viskam praėjus lieka tik istorinė atmintis ir išmintis. Į renginį atvykusi su visa savo įstaigos archeologų komanda B.Kulnytė pažymėjo, kad Panevėžio muziejus pastaruoju metu yra akivaizdžiai atgijęs, kad jį reikia puoselėti ir remti. Kraštotyros muziejaus direktorius, dėkodamas A.Petrulienei už triūsą ir gerą mintį, įteikė jai gėlių.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Praeities dvasia dvelkiantis renginys prasidėjo kanklių muzika ir muziejaus direktoriaus A.Astramsko kalba.
