Valstybės auditoriai įtaria, kad Krekenavos agrofirma
pagal Europos Sąjungos programą SAPARD finansinę paramą galėjo gauti neteisėtai.
Jei Valstybės kontrolierių įtarimus, kad pinigus bendrovė panaudojo netinkamai,
patvirtins Europos Komisija, gautus milijonus gali tekti grąžinti. Krekenavos
agrofirma ir “Krekenavos mėsa” paramą gavo kaip atskiros įmonės, nors, valstybės
kontrolierių nuomone, jos yra susijusios.
Auditoriams abejonių sukėlė beveik 10 mln. litų SAPARD lėšų skyrimas. 2 mln. litų skirti Kaune esančiai bendrovei “Kauno grūdai”, likusieji atiteko Krekenavos agrofirmai. Su pastarąja bendrove siejamas Darbo partijos pirmininkas, Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Seimo vicepirmininkas, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys, buvęs Panevėžio rajono meras Alfredas Pekeliūnas kurį laiką vadovavo Krekenavos agrofirmai. Šie politikai yra bendrovės akcininkai.
Projektas suskaidytas dirbtinai?
Valstybės kontrolierių nuomone, buvo pažeista nuostata dėl finansinės paramos dydžio – Krekenavos agrofirma bei kita Valstybės kontrolės ataskaitoje minima “Kauno grūdų” bendrovė gavo daugiau SAPARD lėšų, nei galėjo. Buvo pažeistas reikalavimas pagal vieną projektą finansuoti vieną įmonę, todėl paramos skyrimas gali neatitikti Lietuvos Vyriausybės ir EK daugiametės sutarties finansavimo nuostatų.
“Sekundė” jau rašė, jog auditoriai nustatė, kad Krekenavos agrofirma, kaip įtariama, dirbtinai suskaidė vieną projektą į kelis, kad gautų didesnę nei leistina SAPARD skiriamos paramos sumą. SU EK pasirašyta sutartis numato, kad vienas paramos gavėjas vienam projektui gali gauti ne daugiau kaip 5 mln. eurų.
Krekenavos agrofirma parengė projektą “Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla”, o bendrovė “Krekenavos mėsa”, veikianti tose pačiose patalpose, pateikė projektą “Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė”. ŽŪKB “Krekenavos mėsa” Nacionalinei mokėjimo agentūrai projektą pateikė praėjus devynioms dienoms, kai buvo įsteigta.
Krekenavos agrofirma yra viena iš “Krekenavos mėsos” steigėjų, valdanti 93,85 proc. jos akcijų. Abiem bendrovėms vadovauja tas pats asmuo – Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Anicetas Daukšas. Valstybės kontrolieriai nustatė, kad pagal ŽŪKB “Krekenavos mėsa” kartu su paraiška paramai gauti pateiktą komercinį pasiūlymą skerdyklos ir perdirbimo įmonės statyba buvo planuota kaip vienas investicinis projektas, kurio užsakovas – Krekenavos agrofirma, o ne “Krekenavos mėsa”. Kontrolierių nuomone, abu projektai yra vienas nuo kito priklausomi, nes įgyvendinami viename pastate, o dalis Krekenavos agrofirmos gautos SAPARD paramos lėšų investuota inžineriniams tinklams ir įrenginiams, montuojamiems “Krekenavos mėsoje”, įsigyti. Kartu su Krekenavos agrofirmos paraiška gauti paramą Nacionalinei mokėjimo agentūrai pristatyta ir Jungtinės veiklos sutartis, kurioje teigiama, kad abiejų bendrovės objektų veiklos pradžia – šių metų sausio 1-oji. “Krekenavos mėsai” išduotas leidimas statyboms apima bendrą skerdyklos ir perdirbimo įmonės statybą ir tik agentūrai pareikalavus išduoti atskiri statybos leidimai.
Pateikusios du atskirus projektus abi bendrovės gavo 26 mln. litų – beveik 8,6 mln. daugiau, nei nustatyta leistina projekto finansavimo riba.
Politikai sąsajų kratosi
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius reikalauja, kad su Valstybės kontrolės išvadomis dėl SAPARD lėšų panaudojimų būtų kuo skubiau supažindintas Seimas. Planuojama, kad jau rytoj į plenarinį posėdį bus iškviesta valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Opozicijos lyderio nuomone, reikia sudaryti specialiąją komisiją, kuri ištirtų SAPARD lėšų skyrimo aplinkybes bendrovėms, susijusioms su dviem aukštas pareigas užimančiais parlamentarais. Opozicija prabilo netgi apie galimą ūkio ministro atstatydinimą.
Ūkio ministras V.Uspaskichas turi 17,5 proc., o Seimo vicepirmininkas A.Pekeliūnas – 10,2 proc. Krekenavos agrofirmos akcijų.
Parlamentaras A.Pekeliūnas vakar “Sekundei” teigė, kad jau penkerius metus jokių ryšių su Krekenavos agrofirma neturįs. “Turiu keletą akcijų, bet akcininkų susirinkimuose nesilankau”,- tvirtino Seimo vicepirmininkas. Jo nuomone, SAPARD lėšų skyrimo Krekenavos agrofirmai tema turi politinį atspalvį. “Esmė, kad Lietuva kuo daugiau gautų pinigų iš investicinių fondų, o dabar vykstanti kampanija su tuo neturi nieko bendro”,- įsitikinęs A.Pekeliūnas.
“Esu tik vienas iš tūkstančio Krekenavos agrofirmos akcininkų”,- kukliai savo indėlį į agrofirmos klestėjimą įvertino V.Uspaskichas. Ūkio ministras “Sekundei” paaiškino akcijas pirkęs Vertybinių popierių biržoje ir turintis lygiai tokias pačias teises, kaip ir kiti Krekenavos agrofirmos akcininkai. Su valstybės kontrolės išvadomis Darbo partijos pirmininkas tvirtino nesusipažinęs. “Tegul jie ten politikuoja,- tepasakė V.Uspaskichas.- Aš ūkinės veiklos nevykdau. Bendrovėje dirba samdomi vadybininkai, atskaitingi akcininkų susirinkimui”.
Kol vieni politikuoja, kiti dirba
Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius A.Daukšas bendrovei ne itin malonių valstybės kontrolierių išvadų nebuvo linkęs komentuoti. Jis teigė, kad politikų darbas – politikuoti, o gamybininkų – dirbti. “Aš į politiką nesikišu. Bendrovės darbo ritmui ši žinia kol kas nepakenkė”,- sakė direktorius.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad “Vikondos” koncerno įmonės “Kėdainių daržovės”, Krekenavos agrofirma, “Krekenavos mėsa”, Kėdainių konservų fabrikas ir “Kėdainių grūdai” įgyvendino 10 SAPARD programos projektų. Devyniuose jų statybos darbus atliko kita “Vikondos” grupės įmonė ir už tai gavo 41 mln. litų.
Krekenavos agrofirma pernai pasiekė 132 mln. litų apyvartą – pustrečio karto didesnę nei 2003-iaisiais. Manoma, kad augimą lėmė SAPARD ir įmonės lėšomis įgyvendintas investicinis projektas.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnybos grupės vadovas Gediminas Kunčius “Sekundei” teigė, jog kol kas apie SAPARD lėšų grobstymą ar iššvaistymą kalbėti negalima. Ar auditorių ataskaitoje paminėti atvejai iš tiesų vadintini pažeidimais, spręs Europos Komisija, kuri savo išvadas turėtų pateikti iki rudens.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Kurį laiką Krekenavos agrofirmai vadovavęs A.Pekeliūnas tvirtino šiuo metu su bendrove nieko bendro neturintis: jau penkeri metai nedalyvaujantis akcininkų susirinkimuose.
