Vykdydami Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklų
tinklo pertvarkos plano (projekto) sklaidą, Švietimo skyriaus specialistai,
darbo grupės nariai lankėsi „Aušros”, 9-osios, „Saulėtekio”, „Žemynos”,
„Vyturio”, „Minties” vidurinių, „Gabijos” pagrindinės mokyklų, „Diemedžio”,
„Rūtos”, „Saulutės”, „Voveraitės”, „Taikos” darželių-mokyklų bendruomenėse,
susitiko su miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos aktyvu, dalyvavo
miesto darželių-mokyklų asociacijos „Vaivorykštėlė” neeilinėje konferencijoje.
Per susitikimus aptarti projekto pranašumai ir trūkumai. Malonu konstatuoti, kad
susitikimų metu tiek mokyklų pedagogai, tiek moksleivių tėveliai aktyviai reiškė
nuomones, teikė siūlymus. Tai rodo, kad nemažai mieste pedagogų, tėvelių yra
aktyvūs miesto bendruomenės nariai ir jiems ne tas pats, kokių permainų galima
laukti švietimo sistemoje artimiausiu metu.
Vis dėlto galima konstatuoti ir tai, kad kai kurių lankytų mokyklų pedagogai, moksleivių tėveliai bando aiškintis ir spręsti problemas, susijusias tik su konkrečia švietimo įstaiga, nenorėdami gilintis ir suvokti viso miesto švietimo įstaigų tinklo problemų.
Bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės savo siūlymus dėl mokyklų tinklo pertvarkos plano (projekto) pateikė ir raštu. Apibendrinus galima teigti, kad iš 30 miesto bendrojo lavinimo mokyklų 23 iš esmės pritarė pertvarkos bendrajam planui (projektui). Nepritarė 7 įstaigos – 9-oji, „Žemynos”, A.Lipniūno, „Šaltinio” vidurinės mokyklos, norinčios likti vidurinėmis mokyklomis arba „ilgosiomis” gimnazijomis, ir „Rūtos”, „Saulutės”, „Voveraitės” darželiai-mokyklos, kurie nori išlikti tokio pat tipo įstaigomis ir toliau komplektuoti pirmąsias klases. Kitų bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių siūlymai yra šie:
1. darželių-mokyklų (kaip tipo) mieste ateityje turėtų nelikti;
2. darželius-mokyklas steigti privačių asmenų lėšomis;
3. mieste reikėtų 4-5 „grynųjų” (1-4 klasės) gimnazijų;
4. numatyti spartesnį (t.y.ankstesnį laiko atžvilgiu) vidurinių mokyklų virsmą į pagrindines ir kad šis virsmas, bent jau mikrorajonuose, vyktų vienu metu.
5. tvarkant tinklą, nedaryti išimčių;
6. laikytis lygių galimybių ir socialinio teisingumo principų;
7. keisti numatomą darželių-mokyklų pavaldumo priskyrimą bendrojo lavinimo mokyklai;
8. dar kartą apsvarstyti, ar tikslinga ateityje skirti mikrorajonus gimnazijoms. Norėtųsi paminėti ir tai, kad iš esmės švietimo tinklų pertvarkos plano projektui pritarė ir miesto švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Į jos prašymus atlikti analizę, kiek pedagogų gali likti be darbo, kokių specialistų poreikis sumažės ar išliks, parengti pedagogų perkvalifikavimo programą bus atsižvelgiama. Tiek per susitikimus su bendruomenėmis, tiek raštu pateikti siūlymai bus perduoti miesto švietimo tinklo pertvarkos darbo grupei, kuri juos aptars prieš priimdama nutarimą dėl tinklo pertvarkos plano. Vėliau šis bus teikiamas svarstyti miesto Savivaldybės tarybos komitetams, frakcijoms ir galiausiai miesto Tarybai.
Eugenijus Kuchalskis, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas
