Sekmadienį Laisvės aikštėje panevėžiečiams pristatytas
dar vienas iš Europos dienų renginių – nevyriausybinės organizacijos jaunimo
klubo “Kartu” projektas, roko opera “Romeo ir Džuljeta” su laukė itin
prieštaringų vertinimų. Po prieš metus įvykusios operos premjeros šiais metais į
aikštę panevėžiečiai plūdo tikėdamiesi ne prastesnio reginio. Vis dėlto
organizatoriams nepavyko ne tik pralenkti, bet ir pakartoti pirmosios “Romeo ir
Džuljetos”. Premjeros režisierius Gintaras Kerbedis, šį kartą nepakviestas net į
operos repeticijas, neslėpė nusivylimo ir pasipiktinimo žiūrovams, jo teigimu,
parodyta “chaltūra”. Organizatorių pasijuto apgauti ir patys atlikėjai,
nesulaukę ne tik žadėtųjų honorarų, bet ir autorinių sutarčių. Tačiau projekto
koordinatorius Tomas Jakaitis įsitikinęs: jo opera po atviru dangumi pavyko.
Honorarų nesulaukia
Kunigo vaidmenį operoje atlikęs Karolis Ramoška neslėpė nusistebėjimo, kodėl projekto koordinatoriai vilkino pasirašyti sutartis.
“Kad ir kaip ten būtų, kiekvienas atlikėjas, dalyvaudamas konkrečiame projekte, pasirašyti turi prieš išeidamas į sceną. Šį kartą to nebuvo. Kyla nepasitikėjimas organizatoriais”, – tikino aktorius. Pasak K.Ramoškos, kviesdami dalyvauti projekte organizatoriai atlikėjams prižadėjo, kad bus sudaromos sutartys ir išmokami honorarai. Karolis prisipažino tikėjęsis, kad sutartys, garantuojančios atlygį, bus pateiktos prieš pasirodymą. “Neigiama ir nemalonu šioje situacijoje – kilęs nepasitikėjimas organizatoriais. Sutartis vis dėlto būtų buvusi garantija, suteikianti savotišką komfortą”, – prasitarė abejojąs projekto koordinatorių sąžiningumu K.Ramoška. Aktoriaus įtarimus tik dar labiau sustiprino tai, kad vakar T.Jakaitis nepanoro susitikti motyvuodamas miego stoka. “Aš visiškai ramiai paskambinau Tomui ir pasakiau, kad sutartį būtų geriau dabar pasirašyti, kol esu Panevėžyje, nes paprastai būnu sostinėje. Tačiau man buvo atsakyta: mes esame labai pavargę ir norime pamiegoti”, – Karolis prisiminė pokalbį su koordinatoriumi.
Anot aktoriaus, esmė – ne organizatorių atsiskaitymas su atlikėjais, o parodyta nepagarba. “Man malonu, kad yra žmonių, kuriems mano pasirodymas – ne tas pats, todėl jie skatina organizatorius, kad elgtųsi kaip pridera. Bet operoje žmonės dainavo ir atlikdami ne tokius ryškius vaidmenis, todėl dėl savo honorarų jiems aikštytis tarsi nepatogu. Man dėl jų negera”, – apie kolegas kalbėjo K.Ramoška.
Nustebino nemokšiškumas
Karolis neslėpė, kad ruošiantis antrąkart parodyti plačiai po premjeros nuskambėjusią operą iškilo ne tik finansinių nesklandumų. Aktorius neslėpė nusistebėjimo repeticijų neorganizuotumu. “Mano pirmojoje repeticijoje su mumis dirbo ir režisūrinius sprendimus priėmė visiškai nekvalifikuotas žmogus”, – tvirtino K.Ramoška. Jo manymu, galbūt profesionalumo stokojantį žmogų organizatoriai pasirinko tikėdamiesi mažesnių operos pastatymo išlaidų. Karolis teigė net neabejojantis, kad būtent naujojo režisieriaus nemokšiškumas buvo pagrindinis faktorius, lėmęs Benvolijaus vaidmens atlikėjo pasikeitimą. Kaip pasakojo K.Ramoška, jaunas režisierius, ėmęsis profesionalumo reikalaujančios atsakomybės, į repeticiją susirinkusiems operos atlikėjams nurodinėjo pagal savo išprusimą. “Tai buvo visai be jokių loginių sąlyčių tam tikri veiksmai, kuriuos aš turėjau atlikti, viskas buvo priešingai, nei buvo sustatyta premjeroje, ir labai neprofesionalu. Jautėsi, kad tai net ne režisierius, matęs tą sceninį vyksmą, bet nežinantis, kaip tai reikia padaryti”, – tvirtino kunigo vaidmens atlikėjas.
K.Ramoška neslėpė, kad nusivylęs tokia repeticija jis buvo net suabejojęs, ar verta pasilikti vaidinti operoje. Minties nebedalyvauti projekte Karolis teigė atsisakęs todėl, jog daugelis atlikėjų – labai artimi draugai. “Ko čia kuklintis, pasilikau ne tik dėl to, pinigai irgi yra svarbu”, – kalbėjo aktorius.
Užvakarykščiame pasirodyme viena didžiausių problemų, anot solisto, buvo įgarsinimas. “Labai stipriai fonavo vienas mikrofonas. Iš monitorinių garsintuvų sklido labai stiprus ūžesys, dėl to labai sunku buvo girdėti save”, – apie nesklandumus pasakojo vaikinas. Anot Karolio, režisūrine prasme operą išgelbėjo tik tai, kad iniciatyvą į savo rankas perėmė solistas Virgilijus Valuntonis. “Kai visi susirinkome į generalinę repeticiją ir pamatėme, kad visiškai neaišku, ką darome, tik Virgio dėka viskas susidėliojo kaip reikia. Viską sutvarkė, kad atrodytų taip, kaip matė žiūrovai, tik Virgis”, – apie operos užkulisius pasakojo K.Ramoška. Pasak jo, režisierius buvo tik tam, kad būtų, – jis nesugebėjo sujungti kolektyvo ir operos pastatyti taip, kad būtų galima pasirodyti žiūrovui.
Kiša pagalius į ratus
Projekto koordinatorius Tomas Jakaitis tvirtino, kad operą buvo stengiamasi pastatyti kiek galima geriau. “Yra žmonių, kišančių pagalius mums į ratus ir norinčių, kad opera iš viso nebūtų parodyta. Net neįsivaizduoju kodėl”, – su kritika nesutiko T.Jakaitis. Vis dėlto jis pripažino, kad sutartys prieš pasirodymą buvo pasirašytos ne su visais atlikėjais. “Jos pasirašomos dabar ir honorarų klausimas bus išspręstas”, – tikino koordinatorius. Pasak jo, kai kuriems solistams avansai jau buvo sumokėti šeštadienį. Pasiteiravus, kodėl vakar nesuskubęs pasirašyti sutarties su iš Panevėžio greit išvažiuosiančiu K.Ramoška, T.Jakaitis šį kartą teisinosi jau ne miego stoka, o užgriuvusiais svarbesniais rūpesčiais.
Organizatorius nenorėjo atskleisti, kas ryžosi režisuoti sekmadieninį “Romeo ir Džuljetos” pasirodymą: T.Jakaičio nuomone, tai būtų neetiška. Gindamas paslaptingąjį, kaip ir visas pastatymas, režisierių koordinatorius nesutiko, kad opera išvydo sceną tik tuo susirūpinus V.Valuntoniui. “Jis tik sukoncentravo visos grupės darbą”, – visgi prasitarė T.Jakaitis. Jo manymu, nėra nieko stebėtino, kad šį kartą operos chore tebuvo 22 atlikėjai. “Ruošiant premjerą buvo siekta įtraukti kuo daugiau jaunimo, todėl masiškumas buvo labai svarbu. Šį kartą mums to nereikėjo”, – tvirtino koordinatorius.
T.Jakaičio manymu, vienintelė “Romeo ir Džuljetą” ištikusi nesėkmė – prasta įgarsinimo kokybė. “Garsą derino beveik dvi paras. Per repeticiją viskas buvo gerai, tik pasirodymo metu kažkas užstrigo”, – teigė pašnekovas. Nors tik antrą kartą scenoje parodyta opera šį kartą nuvylė ne tik kai kuriuos atlikėjus, bet ir po prieš metus įvykusios premjeros ne prastesnio reginio besitikėjusius žiūrovus, T.Jakaitis tvirtino, kad projektas pasiteisino.
Įtikti neįmanoma
“Iš meninės pusės yra kabliukų, bet pagal kainą – ir kepurė”, – Laisvės aikštėje parodytą operą įvertino miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Anot jos, Savivaldybė, neturėdama pinigų, 100 000 litų kainuojantiems koncertams pasirinko jaunimo klubo “Kartu” pateiktą 19 000 Lt vertės projektą – operos “Romeo ir Džuljeta” parodymą Laisvės aikštėje. Pasak vedėjos, šį kartą nesinorėjo žiūrovams pateikti paprasto koncerto, tuo labiau kad ši opera panevėžiečiams buvo parodyta tik kartą.
Vedėjos teigimu, jei į Panevėžio renginius pakviečiami kitų miestų organizatoriai, paruošiantys gerus projektus, panevėžiečiai lieka nepatenkinti, kodėl nedalyvauja savi. Jei organizuoti imasi vietiniai – renginys palydimas kritikos lavina. “Ir tokia situacija tęsiasi jau daugelį metų. Į renginius pusė ateina iš anksto nusiteikę kritiškai. Nežinau nė vieno renginio Panevėžyje, kuris nebūtų iš pagrindų sukritikuotas”, – pastebėjo L.Krasauskienė.
Režisierius liko nusivylęs
Prieš metus “Romeo ir Džuljetą” režisavęs Gintaras Kerbedis projekto koordinatorių kvietimo šį kartą padėti statyti operą teigė sulaukęs likus vos trims savaitėms iki pasirodymo. “Projektas buvo rašomas, o paskui Savivaldybės netgi patvirtinamas visiškai nepasidomėjus apie galimybes. Ne prieš tris savaites reikia imtis tokio darbo!” – stebėjosi jaunimo neatsakingumu G.Kerbedis. Režisierius teigė šį kartą nesutikęs bendradarbiauti dėl laiko stokos ir matydamas, kad laiko liko stebėtinai mažai.
G.Kerbedis neslėpė nusivylimo, kad juodviejų su Konservatorijos-vidurinės muzikos mokyklos dėstytoju dirigentu K.Plančiūnu sukurtas projektas jį perėmus į kitas rankas buvo visiškai sužlugdytas. “Jis neteko pagrindinės idėjos – projekte turėjo dalyvauti jaunimas, o ne samdyti žmonės. Dabar iš operos padaryta “chaltūra”. Projekto teikėjai neįvertino savo galimybių. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti ne tik jie, bet ir tokį projektą “praleidę” Savivaldybės atstovai. Ne rašliavas reikia skaityti, kuriose bet kas bet ką gali priburti, o pamąstyti, ar projektas realus”, – akcentavo G.Kerbedis.
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, apie 21 val. paskambinęs K.Ramoška pranešė, jog projekto organizatoriai jam atvežė pasirašyti autorinę sutartį.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. K.Ramoška autorinės sutarties sulaukė tik įsikišus “Sekundei”.
