Daugiau nei pusė šalies ne gyvybės draudimo bendrovių
pernai, palyginti su 2003 metais, uždirbo mažiau pelno arba patyrė nuostolių.
Pasak ekspertų, bendrovių pelningumas paprastai krenta dėl netiksliai apskaičiuotų draudimo įkainių arba dėl priklausomybės nuo vienos draudimo rūšies ir dėl to išaugusios rizikos.
“Nuostolingumą lėmė konkurencija – labai mažos kainos, ypač civilinės atsakomybės draudimo, tuo tarpu bendrovių atsakomybė ir išmokų dydis keliskart išaugo. Be to, Lietuvos bendrovėms dar trūksta profesionalumo administruojant sąnaudas – leidžia sau tai, ko negali”, – Eltai komentavo Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Jonas Beržinskas.
Daugiausiai nuostolių pernai patyrė ne gyvybės draudimo bendrovė “PZU Baltija”. Pernai įmonės nuostoliai išaugo 8,5 karto – iki 10,662 mln. litų. Užpernai įmonė, priklausiusi bankui “Nord/LB Lietuva” bei veikusi “Nord/LB draudimo” pavadinimu, patyrė 1,253 mln. litų nuostolių.
Kita ne gyvybės draudimo bendrovė “PZU Lietuva” (buvusi “Lindra”) patyrė 3,423 mln. litų nuostolių, arba 2,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais (1,462 mln. litų).
“Padidinti kaštai, susiję su bendrovių susijungimu. Be to, norėjome išvalyti savo portfelį ir investavome į geresnį bendrovių portfelį ateityje”, – Eltai teigė “PZU Lietuva” atstovas spaudai Artūras Gailiūnas.
Rusijos bendrovės “Reso Garantia” valdomos Lietuvos įmonės “Reso Europa”, užimančios 3,5 proc. ne gyvybės draudimo rinkos, nuostoliai pernai išaugo 3,6 karto ir sudarė 6,1 mln. litų. 2003 metais jie siekė 1,7 mln. litų.
Pasak “Reso Europa” generalinio direktoriaus Vytauto Griciaus, nuostolius lėmė investicijos į plėtrą, išlaidos vardui pakeisti (buvo “Snoro garantas”). Be to, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir privalomajam vairuotojų draudimui pradėjus galioti už Lietuvos ribų, net 44 proc. išaugo bendras šios paslaugos rinkos nuostolingumas.
“Daugumos ne gyvybės draudimo įmonių nuostolingos veiklos neigiamas poveikis vartotojams pasireiškia tuo, kad neuždirbančios pelno bendrovės tampa suinteresuotos tiesiogiai ar netiesiogiai mažinti išmokas klientams ir kelti įkainius. Nuostolius generuojanti įmonė mažina akcininkų nuosavybę, taip laipsniškai silpnindama savo mokumą ir galimybes vykdyti įsipareigojimus”, – Eltai sakė “Lietuvos draudimo” generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
Ne gyvybės draudimo lyderis “Lietuvos draudimas” pernai uždirbo 21,56 mln. litų pelno. Dėl antrinių bendrovių akcijų pardavimo ir kitų veiksnių 2003 metais bendrovės pelnas buvo rekordiškas – 54,7 mln. litų, o pelnas iš veiklos ir investicijų sudarė 17,4 mln. litų. Pagal pasirašytas draudimo įmokas (208,7 mln. litų) “Lietuvos draudimas” valdė 30,6 proc. rinkos.
“Ergo Lietuva” nuostolius pernai sumažino 34,2 proc. – iki 1,81 mln. litų. Bendrovė teigia nuostolių patyrusi dėl prarastų sutarčių, kurios iki įstojimo į ES buvo perdraudžiamos užsienyje, ir investicijų į veiklą. Pagal pasirašytas įmokas (95,6 mln. litų) bendrovė valdė 14 proc. rinkos.
Pernai 6,3 proc. – iki 2,2 mln. litų ūgtelėjo “If draudimo” nuostoliai. Ši suma susidarė dėl bendrovės rezervuotų 2,7 mln. litų galimoms žaloms atlyginti, Eltai teigė “If draudimo” verslo direktorius Saulius Peleckas. Metų pabaigoje bendrovei priklausė 8 proc. rinkos (54,6 mln. litų).
“Baltikums draudimas” pernai taip pat veikė nuostolingai – patyrė 717,6 tūkst. litų nuostolių, tuo tarpu užpernai uždirbo 946,5 tūkst. litų pelno. Pagal pasirašytas įmokas (48,6 mln. litų) bendrovė užima per 7 proc. ne gyvybės draudimo rinkos.
J. Beržinsko teigimu, Lietuvos draudikų veiklą silpnina daugumos turimas nepakankamas įstatinis kapitalas.
“Baltic Polio” nuostoliai pernai krito iki 895,9 tūkst. litų, užpernai buvo pasiektas 297,5 tūkst. litų pelnas. Pagal pasirašytas įmokos (26 mln. litų) bendrovė turėjo beveik 4 proc. rinkos.
“Seesam Lietuva” nuostoliai siekė 366,5 tūkst. litų, užpernai uždirbta 19,3 tūkst. litų pelno. Bendrovės pasirašytos įmokos per metus išaugo 36 proc. – iki 11,95 mln. litų.
“Industrijos garanto” nuostoliai pernai sudarė 841 tūkst. litų, 2003-iaisiais buvo 81,9 tūkst. litų pelno. Bendrovės įmokos augo daugiau nei dvigubai – iki 8,3 mln. litų.
Kitos viešai savo finansinius rezultatus paskelbusios ne gyvybės draudimo bendrovės – “Baltijos garantas”, “BTA draudimas”, “Būsto ir paskolų draudimas”, “Draudimo kompanija Neris”, “Lietuvos eksporto ir importo draudimas”, “Lamantinas” ir “Legela” – pernai išbrido iš nuostolių arba toliau dirbo pelningai.
ELTA
