Lietuvoje galimybės pelningai investuoti tik atsiranda.
Tai interviu Eltai teigė Švedijos “East Capital Asset Management” fondų valdytojas Aivaras Abromavičius.
“Lietuvos investuotojams dažnai atrodo, kad visos galimybės pelningai investuoti šalyje galbūt išseko. Tačiau esant už Baltijos šalių ribų akivaizdžiai matosi, jog galimybių nebeliko tik Vakarų Europoje, o Rytų Europoje bei Lietuvoje galimybės tik atsiranda, ir jų dar ilgą laiką bus. Tik reikia surasti sektorius ir kompanijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje sugebės didinti apyvartą daugiau nei konkurentai”, – svarstė A. Abromavičius.
Jis prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dar 10 metų gali augti vidutiniškai 5-6 proc. kasmet, o Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijos artimiausiais metais kasmet brangs, tikėtina, apie 10-20 procentų.
Investicinė bendrovė, kurioje tarp 45 žmonių dirba 4 lietuviai, iš jų trys – aukščiausiuose postuose, kol kas nesirengia parduoti nė vienos Lietuvos bendrovės akcijų bei planuoja toliau čia aktyviai investuoti, nes Baltijos šalių rinką išmano geriausiai.
Apie 1,1 mlrd. eurų dydžio investuotojų lėšų sukaupusi bendrovė skaičiuoja 40 proc. jo investavusi Rusijoje, po maždaug 27 proc. – Baltijos ir Balkanų šalyse, likusią dalį – kitose Rytų Europos šalyse.
Lietuvoje “East Capital Asset Management” priklauso 18,6 proc. “Pieno žvaigždžių” akcijų, beveik 7 proc. “Nord/LB Lietuvos”, 5,6 proc. “Snaigės”, 5 proc. “Aprangos”, 3,3 proc. “Vilniaus baldų”, 2,8 proc. “Mažeikių naftos”, 1,1 proc. “Lietuvos dujų” bei kitų įmonių akcijų.
ELTA: Kas investuoja į “East Capital Asset Management”? Ar Švedijos mastu jūs esate didelis fondas?
A. ABROMAVIČIUS: Valdydami 1,3 mlrd. JAV dolerių esame ganėtinai stambus operatorius. Rytų Europos kontekste fondas yra tikrai labai didelis.
Ne mažiau kaip 80 proc. kapitalo yra pritraukta iš Skandinavijos šalių. Tiesiogiai mes turime apie 10 tūkst. klientų, o netiesiogiai, per pensijų fondų valdytojus – dar apie 200 tūkst. savo pensijų fondo pinigais disponuojančių žmonių.
Švedijoje pensijų sistema veikia šiek tiek kitaip nei Lietuvoje – ten kiekvienas žmogus pats gali disponuoti savo pensijų fondo pinigais. Jis užeina į tam tikrą interneto puslapį, pamato, kiek pinigų pas jį yra, ir jis tuos pinigus gali pats investuoti į norimus fondus.
Privačių klientų lėšų dalis mūsų fonduose yra didesnė nei tipiškuose Vakarų Europoje investuojančiuose fonduose – tuo labai džiaugiamės, nes privatūs investuotojai yra nusiteikę patikėti pinigus ilgesniam laikotarpiui, jie daug lojalesni nei instituciniai investuotojai, kurie rinkoms pakrikus dažniausiai išsyk bėga.
ELTA: Kokiose srityse Lietuvoje jums skiriate daugiausia dėmesio? Kokios Jums yra įdomiausios, perspektyviausios?
A. ABROMAVIČIUS: Rizikuojant tuo, kad galiu skambėti kaip sena plokštelė – mūsų strategija lieka tokia pati, kaip ir prieš trejus metus: investuoti į sektorius, kurie auga sparčiau nei ekonomika vidutiniškai.
Tai visų pirma yra visi su vidaus vartojimu susiję sektoriai – bankininkystė, statybos, plataus vartojimo prekės ir taip toliau. Visose Rytų Europos rinkose, įskaitant Lietuvą, didėja perkamoji žmonių galia, jie išleidžia vis daugiau pinigų, todėl atsiranda didelė paklausa bankinėms paslaugoms, būstui, kitoms prekėms.
Mus domina viskas, visi sektoriai, reaguojame į kiekvieną pasiūlytą projektą. Patrauklių kompanijų yra net prastuose sektoriuose, nes, pavyzdžiui, galbūt jų kaina yra stipriai nukritusi, arba nauja vadovybė yra sugalvojusi persilaužimo planą. Antra vertus, manau, esame atsargūs investuotojai.
Lietuvos investuotojams dažnai atrodo, kad visos galimybės pelningai investuoti šalyje galbūt išseko. Tačiau sėdint už Baltijos šalių ribų akivaizdžiai matosi, jog jos išseko tik Vakarų Europoje, o Rytų Europoje bei Lietuvoje galimybės tik atsiranda, ir jų bus ilgą laiką. Tik reikia surasti sektorius ir kompanijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje sugebės didinti apyvartą daugiau nei konkurentai.
Kai kurioms kompanijoms nereikia, kad pyrago dalis didėtų, užtenka, kad pyragas didėja. Taip sparčiai didėjant bendrajam vidaus produktui, tas verslo kiekis visoje ekonomikoje bei kiekvienam sektoriui irgi didėja.
ELTA: Kiek vidutiniškai ateinančiais metais gali augti akcijų kainos Vilniaus vertybinių popierių biržoje? Ar gali pasikartoti spartūs praėjusių dvejų metų augimo tempai?
A. ABROMAVIČIUS: Stebint tai, kaip kyla kompanijų pelnai Lietuvoje, artimiausiems metams galima prognozuoti 10-20 proc. tolesnį pelno augimą. Natūralu tikėtis, kad akcijų rinka gali augti tiek pat, kiek ir įmonių pelnai. Toks pelningumas yra aukštas ir, manau, kad investuotojus jis tenkina.
Spartus augimas, kuris buvo Vilniaus biržoje užpernai, pernai – jau praeityje, investuotojams tikėtis tokios pačios grąžos neverta.
Biržoje yra teigiamų pokyčių – OMHEX įdiegs naują, daug skaidresnę prekybos sistemą, tada kiekvienas investuotojas internetu galės aiškiai matyti, kuri brokerinė kontora akcijas perka, kuri parduoda ir kokiomis kainomis sandoriai buvo sudaryti tarp kurių bendrovių.
ELTA: Rinkos analitikai skundžiasi, kad Vilniaus vertybinių popierių biržoje trūksta įdomių, likvidžių bendrovių, o kai kurios stambios bendrovės yra linkusios iš biržos išvis pasitraukti. Kaip jūs prognozuojate tolesnę biržos plėtrą?
A. ABROMAVIČIUS: Stambiosios bendrovės joje neišvengiamai pradės listinguotis. Reikia tiktai vieno ar dviejų gerų atėjimo į rinką pavyzdžių, tarkime, “Parex” ar “Tallink”, ir po to bus ir daugiu norinčiųjų.
Susidomėjimas Baltijos šalių rinkomis yra didžiulis, o akcijų pasirinkimas yra ganėtinai mažas, juk daugelis investuotojų investuoja tik į ypač likvidžias kompanijas. Be to, trijų šalių biržose daugės pensijų fondų pinigų, jie vilios patrauklias kompanijas.
Antra vertus, šiuo metu Baltijos šalyse palūkanų normos yra tokios mažos, kad pinigų galima pasiskolinti banke – tai pigiau nei juos pritraukti per biržą. Todėl įmonės dabar į biržą ateina retokai, nebent jei turi grandiozinių planų ar akcininkai užsinori parduoti savo akcijų dalį.
Mes labai norėjome, kad “Nord/LB Lietuva” biržoje pasiūlytų kokius 25 proc. akcijų, tačiau, kiek supratome, kitas akcininkas Vokietijos bankas nebuvo linkęs mažinti savo dalies. Jį galima suprasti – “Nord/LB Lietuva” augimas dabar yra spartesnis už viso Lietuvos bankų sektoriaus.
ELTA: Ar Lietuvos ekonomikos augimas ateinančiais metais gali išlikti spartus?
A. ABROMAVIČIUS: Labai tikėtina, kad ekonomika plėtosis 5-6 proc. kasmet gal dar 10 metų. Augimas nebebus 8 proc., jis toks didelis buvo tik todėl, kad tada kilome nuo labai žemos pakopos. Toks lėtesnis augimas yra netgi sveikintinas, nes jį suvaldyti lengviau, nei kai jis skaičiuojamas dviženkliais skaičiais.
Nors politinė situacija šalyje niekada nebuvo stabili, valdžia keitėsi nuolatos, tačiau ir šalies prioritetai, ir jos ekonominės politikos prioritetai visada buvo aiškūs ir nekintantys, nesvarbu, kiek valdžių bepasikeistų. Tai, aišku, suteikia investuotojams užtikrintumo dėl ateities.
Istorija rodo, kad užsitęsęs didelis ekonominis augimas yra įmanomas dalykas. Tai įrodė Airija, Japonija, Kinija, dabar – Lietuva.
ELTA: Kaip žiūrint iš užsienio atrodo mokesčių reforma? Ar valdančiosios koalicijos tarpusavio nesutarimai nežaloja pasitikėjimo Lietuva?
A. ABROMAVIČIUS: Sužinojus, kokia susiformavo dabartinė koalicija, turbūt išvis nebebuvo tikimasi jokių pokyčių mokesčių srityje šiais metais. Bet kažkodėl tas pirmas paskelbtas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas buvo kaip ir labai pozityvus ženklas.
Aišku, tą pozityvų sprendimą mums, kaip investuotojams ir verslininkams, dabar užgožia pranešimai apie pelno mokesčio padidinimą.
Rusijoje, Estijoje, Slovakijoje tendencija yra ne viena ranka duodant su kita paimti, o paprasčiausiai mažinti mokesčių naštą verslui ir gyventojams bei gerinti mokesčių administravimą. Praktika įrodė, kad sumažinus mokesčių jų į biudžetą tiktai padidėja, nes slėpti mokesčius vis dėlto darosi pavojinga. Ko gero, ir Lietuvoje juos galima būtų surinkti geriau.
Lietuvos politikai tiek šalies verslininkus, tiek užsienio investuotojus ne kartą stebino savo nesutarimais ir politiniais sprendimais, kurie lietė tiek ekonomiką, tiek kitus dalykus. Gal todėl ir valdžia keisdavosi taip dažnai.
Baltijos šalys išlieka vienas mūsų prioritetų, nes šį regioną žinome geriausiai.
ELTA: Ar esate patenkinti savo dabartinėmis investicijomis Lietuvoje? Ar nesirengiate trauktis iš kai kurių bendrovių?
A. ABROMAVIČIUS: Mes esame ilgalaikiai investuotojai, jei įmonės akcijų kaina neauga 50 proc., kaip tai buvo pernai, dar nereiškia, kad akcijas norime parduoti. Istorija rodo, tiek Vakaruose, tiek čia, ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia uždirba kantriausi investuotojai.
Rinkos Baltijos šalyse yra santykinai nelikvidžios. Jei parduosi akcijas geroje kompanijoje, gali daugiau niekada neturėti galimybės jų nusipirkti.
Per paskutinius keletą mėnesių Lietuvoje vienintelė didelė mūsų investicija buvo “Pieno žvaigždės”, taip pat padidinome savo dalį “Lietuvos telekome”.
Šiemet bus pasiūlyta keletas tikslinių investavimo fondų, panašių į balandį kartu su “Arco Vara” pristatytą investicijų į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse fondą.
ELTA: Kaip vertinate savo investicijas “Mažeikių naftoje”, kurios pagrindinis akcininkas šiuo metu bankrutuoja?
A. ABROMAVIČIUS: Bendrovės akcijų paketo parduoti neketiname. Nors su ja susijusios rizikos yra gana didelės, ypač žinant, kad jos savininkas artimiausiu metu gali pasikeisti, “Mažeikių nafta” išlieka patrauklia kompanija.
Pabrangus naftai, jos perdirbimo maržos pasiekė aukštą lygį, yra tikimybė, kad jos ir toliau išliks tokios pačios aukštos.
Nenorime atsisakyti ir investicijų elektronikos pramonėje, nors dabar jos atrodo blankiai. Šios kompanijos yra veikiamos neigiamų pasaulinių tendencijų, o “Ekranui” laiku neinvestavus ir joms nepasiruošus dabar reikia šiek tiek iškęsti sunkius laikus.
ELTA: Kuo Jūsų fondą sudomino Balkanų šalys?
A. ABROMAVIČIUS: Akivaizdu, kad ekonominis augimas Balkanų šalyse – buvusios socialistinės Jugoslavijos šalyse, Rumunijoje, Bulgarijoje, Turkijoje yra tik prasidėjęs. Baltijos šalių ekonomikos auga jau 4-5 metus iš eilės, o Balkanams yra pirmi antri metai stambaus augimo, ir dar keletą metų ekonomikos plėtosis ganėtinai sparčiai.
Matome daug paralelių tarp Baltijos ir Balkanų šalių, galime pasimokyti iš paskutinių metų Baltijos šalyse ir tai pritaikyti Balkanuose. Procesai ten vėluoja porą trejetą metų.
ELTA: Kaip įsikūrė “East Capital Asset Management”? Kaip joje įsidarbinote Jūs?
A. ABROMAVIČIUS: “East Capital Asset Management” koncepcija – esame ilgalaikiai investuotojai, suvokiame Rytų Europos besivystančių rinkų ekonomikas, jų ekonomikų potencialą, matome, kad akcijos yra stipriai neįvertintos, ir naudojamės ta galimybe.
Baltijos šalys išlieka vienas prioritetų, nes šį regioną žinome geriausiai. Bet taip pat aktyviai žiūrime į kitas Rytų Europos rinkas.
Įmonę 1998 metais įkūrė trys aktyvūs žmonės, dirbę SEB banko grupės investicinės bankininkystės padalinyje “Enskilda Securities”. Jie aktyviai žvalgėsi į Rytų Europos rinkas, tačiau jų įmonė nenorėjo skirti resursų investuoti šiame regione. Todėl jie nusprendė kurti savo įmonę.
Aktyviai investuoti įmonė pradėjo po trejų metų, kai sukaupė kritinę masę pinigų bei turėjo investuotojų pasitikėjimui būtiną įdirbį.
Aš įmonėje atsiradau 2003 metų pradžioje, tuo metu, kai kritinė masė pinigų jau buvo surinkta. Iki tol dirbau Londone ir Stokholme įsikūrusioje brokerinėje kontoroje “Brunswick Emerging Markets”, kuri prekiavo besivystančių rinkų akcijomis visame pasaulyje – Kinijoje, Čilėje, Argentinoje, Rusijoje, Baltijos šalyse.
Karjerą 1996 metais pradėjau Estijos “Hansabanke”, buvau pirmasis darbuotojas ne estas. Tuo metu “Hansabanko” nebuvo nei Latvijoje, nei Lietuvoje.
ELTA: Kaip atsitiko, kad “East Capital” dirba keturi lietuviai?
A. ABROMAVIČIUS: Absoliutus sutapimas. Strategijos priimti kuo daugiau lietuvių į kompaniją niekada nebuvo.
Fondo partneris Kęstutis Sasnauskas buvo vienas fondo įkūrėjų, jis pakvietė į bendrovę buvusį kurso draugą, dabartinį vykdomąjį direktorių Justą Pipiną. Aš asmeniškai pažinojau įmonės pirmininką Peterį Hakansoną (Peter Alan Hakansson) nuo tų laikų, kai aš pats dirbau “Hansabanke”, ir jis pats mane pakvietė prisijungti. Analitikė Eglė Fredriksson pas mus įsidarbino baigdama studijas Stokholmo ekonomikos mokyklos magistrantūroje.
Stengiamės, kad įmonėje būtų kuo margesnis kolektyvas su skirtingų šalių asmenimis. Dabar pas mus dirba apie 45 žmones, tarp jų yra rumunas, kroatė, rusai, baltarusiai, latviai, lietuviai.
ELTA
