Sustabdytas nedarbo didėjimas ir sumažintas registruotas
nedarbas vertinamas kaip esminis persilaužimas Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius ketverius metus.
Registruotas nedarbas 2004 metais šalyje sumažintas iki 6,8 procento.
Lietuvos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos ataskaitoje rašoma, kad Lietuvos darbo rinka tapo lankstesnė, lengviau priimanti integravimosi į Europos Sąjungos rinką metamus iššūkius.
Šalyje iš esmės pavyko įveikti neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius gyventojų užimtumui ir darbo rinkai: sumažėjo pradėtų bankroto procedūrų, o bankroto pasekmės vis mažiau jaučiamos darbo rinkoje, teritorinės darbo biržos registravo vis mažesnį numatomą darbuotojų atleidimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad visapusiškai buvo skatinama verslo plėtra ir investicijos, sudarytos palankesnės sąlygos naujoms ir geresnėms darbo vietoms kurti. Tapo lengviau pradėti verslą, įsigyti pradinį kapitalą, daug dėmesio skirta gyventojų verslumo ir administracinių gebėjimų ugdymui.
Per ketverius metus užimtų gyventojų šalyje padaugėjo 6 proc. (85 tūkst.). Bedarbių skaičius, palyginti su 2001 metais, sumažėjo 35 proc. (100 tūkst.). Vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo 4,7 proc. punktais iki 11,4 proc. pernai – sparčiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos ir kaimyninėse šalyse.
Teritorinės darbo biržos papildomai darbo rinkoje remiamiems bedarbiams įsteigė 7,7 tūkst. darbo vietų, iš jų apie 0,9 tūkst. – neįgaliesiems. Ataskaitoje pastebima, kad dalis bedarbių ėmėsi savarankiško užimtumo: pasinaudoję beprocente paskola, savo verslą pradėjo per 0,1 tūkst. bedarbių, daugiau kaip 58 tūkst. žmonių ūkinę veiklą pradėjo lengvatinėmis sąlygomis įsigiję verslo liudijimus.
Šalyje įgyvendintos užimtumo didinimo priemonės leido tinkamai pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo, sakoma trečiadienį Vyriausybėje pristatytoje Užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos ataskaitoje.
Penkios svarbiausios Lietuvos užimtumo politikos sritys – verslininkystės skatinimas, užimtumo rėmimas, didinami verslininkų ir žmonių gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių, lygių galimybių principo įgyvendinimas darbo rinkoje bei užimtumo politikos integralumo didinimas.
ELTA
