Pavasaris studentams – įtemptas metas. Jų pečius užgula
egzaminų sesija, krūvos rašto darbų, kuriems parengti, kaip visada, pritrūksta
vienos nakties. Laikai, kai dėl to studentai sukdavo sau galvą, pamažu grimzta į
praeitį. Jau kuris laikas į pagalbą siekiantiesiems mokslo aukštumų atskuba
šešėlinio verslo atstovai – legaliai ir viešai siūlantys pirkti reikalingus
darbus.
Neturintieji laiko (o gal ir sugebėjimų?), bet nesiskundžiantieji šlamančiųjų trūkumu mielai pasinaudoja svetimo proto vaisiais. Kiti neria į interneto platybes – paieškojus galima atrasti svetainių, iš kurių referatus, kursinius, netgi baigiamuosius darbus galima atsisiųsdinti nemokamai.
Į dėstytojų pagrūmojimus – esą jiems mintinai žinomi visi internete esantys rašto darbai, studentai ranka numoja. “Paprastai taip sakantieji internetu nė nesinaudoja, o jei ir naudojasi, į tokias svetaines nelenda”,- dėl to nematė pagrindo nerimauti “Sekundės” pakalbinti Panevėžio kolegijos ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio instituto studentai.
Pasirinkimas – didžiulis
Kad studijoms reikalingų rašto darbų pasiūla atitinka kiekvieno, nepanorusio mokytis savo galva, pageidavimus, įsitikino ir “Sekundės” korespondentė, naršiusi po specialias tokiems studentams skirtas interneto svetaines. Svetainių kūrėjai pasistengė, kad klientai jose rastų visą jiems reikalingą informaciją – parduodamų darbų temas, jų anonsus, netgi informaciją apie tai, kiek žmonių darbą jau nupirko. Atsiuntusieji bet kokį savo rašto darbą jiems reikalingą gali gauti nemokamai. Vienai iš svetainių solidumo turėtų suteikti užrašas, informuojantis, kad tai – oficialiai veikianti rašto darbų pirkimo-pardavimo svetainė.
Referatų kainos internete svyruoja nuo 2 iki 35 litų. Dviejų litų nepagailėjusiai korespondentei elektroniniu paštu buvo atsiųstas 10 puslapių referatas darbo teisės tema. Tiesa, pusę jo užėmė ne tema, o įvairūs su darbo teise neturintys nieko bendro priedai. Darbas buvo parašytas vadovaujantis nebegaliojančiu Darbo sutarties įstatymu. Už du litus, matyt, geriau norėti ir nereikia.
Kursinių darbų kainos – šiek tiek aukštesnės. Masinė gamyba – darbai, kuriais jau pasinaudojo keli šimtai Lietuvos studentų, kainuoja apie 20 litų. Norintiesiems užsisakyti unikalų, vienetinį, niekur nepublikuotą tik specialiai jam parašytą darbą, gali tekti pakloti iki 500 litų – viskas priklauso nuo temos, mokymo įstaigos tipo bei norimo gauti įvertinimo.
Baigiamieji darbai, dar neseniai vadinti diplominiais, juos rašančiųjų parduoti vertinami brangiausiai – nuo 99 litų iki tūkstančio ir daugiau, vėlgi viską lemia darbo sudėtingumas, studijų sritis. Daugiausia kainuoja teisės studijų baigiamieji darbai. Svetainėse – apstu skelbimų asmenų, siūlančių už pinigus parašyti studijoms reikalingą rašto darbą. Vienu iš nurodytų telefonų atsiliepusi mergina pasakojo rašanti kursinius ir baigiamuosius darbus iš visų studijų sričių, išskyrus teisę. Už baigiamąjį verslo vadybos darbą ji užsiprašė 700 litų, tačiau patikslino, kad tai – negalutinė suma. Savo sugebėjimus brangiau įvertino teisės baigiamuosius darbus rašantis vyriškis. Už baigiamąjį darbą jis užsiprašė 1100 litų. Suabejojus, ar tariamą užsakovą tenkins darbo kokybė, pašnekovas garantavo: šia veikla sėkmingai verčiasi jau ketverius metus ir dar nebuvo atvejo, kad per baigiamųjų darbų gynimą “jo” studentas susikirstų: “Nebent būtų visiškas subingalvis”,- apie beviltiškus “proto bokštus” ne itin pagarbiai atsiliepė vyriškis. Paklaustas, kiek tokių susikirtusiųjų buvo, jis suskubo pokalbį nukreipti į reikalo esmę – aptarti baigiamojo darbo pirkimo-pardavimo sandorio detalių. Teko pažadėti, kad užsakovas, viską apgalvojęs, paskambins dar kartą.
Nepastebi ar nenori pastebėti?
“Girdėjome, kad geras kursinis kainuoja iki 600 litų, o referatas – apie šimtą, tačiau mes nieko neperkame – mokomės ir darbus darome pačios”,- sakė Justina Jančaitė ir Jovita Dilienė, pirmus metus studijuojančios Panevėžio kolegijoje. Studentės teigė žinančios apie tai, kad kai kurie perka rašto darbus, nors dėstytojai ir gąsdina, kad jų gudrybės bus beregint išvilktos į dienos šviesą, o “pirkiniai” nebus užskaityti. “Nežinome, ar jie supranta, kurie darbai pirkti, ištraukti iš interneto. Mums dar neteko girdėti, kad būtent dėl to pateiktas darbas nebūtų užskaitytas. Matyt, vengia nereikalingų rūpesčių, o gal juos nusipirkusieji moka apsiginti?”- svarstė Kolegijos studentės. Pirmakursės buvo solidarios – mokytis teks dar ne vienerius metus, nežinia, gal teks naudotis darbų pardavėjų paslaugomis, todėl informacijos apie tai, kur Panevėžyje galima nusipirkti studijoms reikalingų rašto darbų, neišdavė. “Nepažįstame, kas galėtų rašyti už pinigus, nebent internete reiktų ieškoti”,- sakė merginos. Kolegijos antrakursiai Aurimas, Tomas ir Saulius apie kursinių ir referatų pirkimą nebuvo nusiteikę kalbėti rimtai. Šypsodamiesi vaikinai dievagojosi studijuojantys savarankiškai ir tik užsiminė, kad yra tokių, kurie uždarbiauja pardavinėdami rašto darbus, nestinga ir studentų, besinaudojančių jų paslaugomis.
“Žinau, kad toks reiškinys, kaip studijų darbų pirkimas ir pardavimas, egzistuoja. Jei yra norinčiųjų pirkti, aišku, atsiras kas gali ir pasiūlyti”,- teigė KTU Panevėžio instituto darbuotoja Rūta. Ji dar tik planuojančiuosius pirkti darbus nudžiugino – jie atpigo, nes atsirado daugiau rašančiųjų už pinigus. Šiuo verslu, pasak “Sekundės” pašnekovės, verčiasi ne tik aukštesniųjų kursų studentai. Yra ir dėstytojų, tokiu būdu prisiduriančių prie atlyginimo. Studentas, savo pavardę ir aukštąją mokyklą, kurioje studijuoja, paprašęs laikyti valstybine paslaptimi, sakė jau antrus metus “studentaujantis” ne savo galva – rašto darbus perkantis arba nemokamai parsisiunčiantis iš interneto. “Nėra laiko pačiam rašyti, visko nesuspėsi”,- priežastį paaiškino jaunuolis. Jis pasakojo, kad reikalingą rašto darbą už pinigus jam parašo iš to gyvenantys aukštesniųjų kursų studentai. “Dėstytojai nieko nesako, nors ir gąsdina, kad viską, kas yra internete, moka atmintinai. Tie, kurie labiausiai baugina, internetu nė nesinaudoja”,- jau spėjo įsitikinti “Sekundės” pašnekovas. Jis tvirtino, kad mieste yra dėstytojų, kurie už 800 ar daugiau litų gali parašyti baigiamąjį darbą, už keliasdešimt litų išspręsti aukštosios matematikos uždavinius.
“Moksliukai” jaučiasi neįvertinti
Panevėžio kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Remigijus Juchnevičius mano, kad rašto darbų pardavėjų paslaugomis dažniau naudojasi studentai neakivaizdininkai – jie dirba ir neturi laiko rašyti referatų, kursinių, baigiamųjų darbų. “Negalima sakyti, kad visi perka, bet tokių atsiranda, yra ir dažnai besinaudojančiųjų galimybe iš interneto atsisiųsti nemokamus darbus. Juos pataisę, pateikia kaip savus”,- šiuolaikinių studentų gudrybes atskleidė R.Juchnevičius. Prezidentas neslėpė – jam pačiam yra tekę taip pasielgti, kai prispaudžia darbo pateikimo terminai. “Turėjau problemų, kai reikėjo pateikti verslo planą – pradėjau ieškoti, kas jį gali padaryti už pinigus. Greitai jį parašyti kainuoja apie 100 litų”,- sakė R.Juchnevičius. Už atitinkamą mokestį padėti studentams pasiryžę ir kai kurie dėstytojai. Tarp Panevėžyje studijuojančio jaunimo sklando kalbos, jog KTU Panevėžio instituto dėstytojų užduodamus matematikos darbus už 20-30 litų mielai išsprendžia Kolegijos dėstytojai. “Pats jų paslaugomis nesinaudojau, tad patvirtinti šių kalbų negaliu”,- teigė Remigijus.
Studentas pasakojo, kad pažįsta žmonių, kurie studijų rašto darbų kūrimą ir pardavimą pavertė verslu ir iš to puikiai pragyvena. Tiesa, ne visi “verslininkai” yra sąžiningi. “Situacija paprasta. Telefonu susitariama, kokio darbo reikia, pateikiami reikalavimai, sutariama dėl kainos, atlikimo terminų. Sutartu laiku pirkėjas ir pardavėjas susitinka – vienas gauna taip reikalingą darbą, kitas – pinigus”,- tokia, pasak prezidento, sandorio formulė. Deja, kartais pirkėjas pasigaili sumokėjęs apvalią sumelę: mat pasirodo, nusipirkta rašliava – visai nieko verta. “Iš internete siūlomų darbų santraukų atrodo, kad jie parašyti profesionaliai, sumokėjus pinigus ir gavus darbą, paaiškėja, kad santraukoje – tik pačios protingiausios mintys, o visa kita – tikras šlamštas”,- mano Remigijus. Jis įsitikinęs, kad studentai priversti elgtis nesąžiningai dėl to, kad studijų krūviai didžiuliai ir juos atlaikyti gali tik ištvermingiausieji. “Jei viską reikėtų mokytis ir atlikti pagal dėstytojų nurodymus, tektų kalti dieną ir naktį”,- neabejoja “Sekundės” pašnekovas. Taip besimokančiųjų yra. “Jie viską daro savarankiškai, bet niekam nepadeda, net draugų nekonsultuoja ir už tai užsitraukia kitų panieką”,- kalbėjo R.Juchnevičius.
Besistengiantieji diplomą pasiekti savo protu nusivilia, jei dėstytojas geriau įvertina pirktinį darbą, o ne jų savarankiškai parašytąjį. “Nuoskaudų yra. Studijuojantieji savarankiškai jaučiasi lyg ir apgauti. Ir į nemokamas studijų vietas daugiau galimybių patekti turi galintieji darbus nusipirkti”,- mano Studentų atstovybės prezidentas.
“Filtruoja” ir užjaučia
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojai akademinei veiklai Birutei Dalmantienei rašto darbų pirkimo-pardavimo reiškinys yra žinomas. “Manau, kad Kolegijoje šio reiškinio apimtys mažesnės, nes šio tipo mokymo įstaigoje studijų procesas orientuotas į praktiką, tokius darbus nusipirkti sudėtinga”,- akcentavo B.Dalmantienė. Referatus, kursinius dažniau perka neakivaizdininkai, bet pro pavaduotojos akis tokie darbai nepraslysta nepastebėti. “Visai neseniai gavau keletą vienodų. Jie buvo įvertinti atitinkamai”,- tikino “Sekundės” pašnekovė. “Prastumti” pirktą baigiamąjį darbą, pasak B.Dalmantienės, praktiškai nėra jokių galimybių, nes Kolegijoje įdiegta daugiakopė filtravimo sistema. “Tariamas darbo autorius suklumpa atsakinėdamas į klausimus, nes jei darbą rašė ne pats, nesugeba paaiškinti elementarių dalykų”,- teigė direktoriaus pavaduotoja. Ji nemano, kad melo studentai griebiasi dėl to, kad dėstytojai juos pernelyg apkrauna užduotimis. “Vienos nakties sindromas egzistuoja jau seniai, taip buvo ir bus. Darbus parašyti uždaviau po Naujųjų ir pasakiau, kad ginti juos teks po Velykų. Vakar studentai prašė pratęsti terminą, nes… tik vakar pradėjo rašyti”,- apie seną kaip gyvenimas problemą šypsodamasi pasakojo B.Dalmantienė.
Ji teigė neturinti duomenų, kad rašto darbus už pinigus rašytų Kolegijos dėstytojai, tačiau, kad yra tokių, pro kurių akis praslysta studentų apgaulė, ji sutiko. “Ne paslaptis, ne visi pedagogai nuolat domisi, kas dedasi studentams skirtose interneto svetainėse. Tačiau jie skatinami tobulėti ir bent jau savo dėstomos srities naujienas sekti”,- sakė pavaduotoja. Užsienio aukštosiose mokyklose jau diegiamos kompiuterinės programos, padedančios atskirti originalų darbą nuo parsisiųsto iš inerneto, B.Dalmantienės nuomone, ši naujovė ateis ir į Lietuvą.
“Kvailiai, perkantys rašto darbus, apsikvailina antrą kartą, jei prieš nešdami dėstytojui neperskaito. Negaliu visu šimtu procentų garantuoti, bet didžioji dalis tokių “pirkinių” nelieka nepastebėti”,- įsitikinusi pavaduotoja. Jos nuomone, tokiu būdu diplomą gavusiam jaunuoliui sunku dirbti savarankiškai – už pinigus to neišmoksi.
KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakulteto Ekonomikos mokslų katedros vedėja Rasa Glinskienė tvirtino, kad yra girdėjusi, jog studijoms reikalingus rašto darbus galima nusipirkti. “Dėstytojai pažįsta studentus, tad įvertinti, ar darbą jis rašė savarankiškai, nėra sudėtinga”,- mano katedros vedėja. Apie tai, kad darbų rašymo verslu verčiasi KTU Panevėžio instituto dėstytojai, ji teigė išgirdusi iš korespondentės. “Perkantieji darbus parodo savo požiūrį į studijas ir savo ateitį, tad dėl prastos specialistų parengimo kokybės reikia kaltinti ne tik aukštąsias mokyklas. Reikia tik užjausti gavusiuosius diplomus tokiu būdu”,- pabrėžė R.Glinskienė. Jos įsitikinimu, jei prekyba studijų rašto darbais įgautų masinį pobūdį, įsikišti turėtų valdžios institucijos, nes studijos būtų tik simboliškos už toli gražu nesimbolinę kainą.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Panevėžio kolegijos antrakursiai kalbas apie perkamus ir parduodamus rašto darbus nuleido juokais, tačiau patikino, kad taip siekiančiųjų diplomo yra.
