Vakar miesto Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei AB “Panevėžio specialus autotransportas” atstovai organizavo reidą į beveik prieš mėnesį administracijos direktoriaus įsakymu paskelbtą pasiutligės grėsmės zoną. Per pusantros valandos apvažiavus teritoriją, ribojamą Nemuno, Klaipėdos, Vilniaus, J.Basanavičiaus gatvių ir Nevėžio upės, į gyvūnų gaudytojų tinklus pakliuvo tik šuo ir katė. Specialistų teigimu, jei nepasikartos naujų pasiutligės atvejų, po mėnesio grėsmės zona bus atšaukta.
Šunų “palikimu” nepasirūpina
Kaip teigė Sveikatos apsaugos tarnybos sanitarijos inspektorė Dalia Lauruškienė, reidai po miestą intensyvesni būna pavasarį ir vasarą. Pasak inspektorės, dažniausi jų tarnybos aptinkami pažeidimai – gyvūnų nepriežiūra. Gyventojai kol kas neįpratę pasirūpinti ne tik savo keturkojo augintinio, bet ir kaimynų gerove. Pamatyti šunį vedžiojantį šeimininką su maišeliu gyvūno išmatoms surinkti – dar retenybė. “Maišeliai – ypatinga problema, nors reidų metu netvarkingiems šeimininkams komentuojame gyvūnų globos laikymo ir registravimo taisykles, tikriname, ar turi dokumentus, įrodančius, jog gyvūnas paskiepytas”, – apie savo darbo kasdienybę pasakojo D.Lauruškienė. Įprastai reidus inspektorės organizuoja kartu su policijos pareigūnais – nepatenkintųjų išsakytomis pastabomis emocijas suvaldo jau vien uniformuotųjų buvimas kartu. Inspektorių pastabų keturkojų mylėtojams ne visada užtenka – šį mėnesį per reidą surašytas protokolas dėl agresyvaus šuns netinkamo vedžiojimo kultūros ir poilsio parke.
“Galima sakyti, kad mūsų darbo vieta – gatvė: einame ir einame. Nesutvarkyti šiukšlių konteineriai, dėl gyvūnų laikymo besipiktinantys kaimynai, nešvarūs butai – mūsų darbo sritis”, – kalbėjo D.Lauruškienė. Pasak jos, dirbant tokį darbą geriausi pagalbininkai – patys gyventojai, pranešantys apie “skaudžias” vietas, valkataujančius gyvūnus. “Mūsų didžiausias prašymas, kad žmonės neliktų abejingi matydami tokias blogybes”, – pabrėžė inspektorė.
Gyvūnų daugėja
Pasak Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojo Egidijaus Zaskevičiaus, paskelbus mieste pasiutligės pavojų kur kas daugiau naminių gyvūnų vakcinuojama. Vien per balandį paskiepyti 394 šunys ir 109 katės, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 949 šunys ir 264 katės. Anot veterinarijos gydytojo, didžiausia problema – negrynaveislių keturkojų augintojai: įsigiję pigų gyvūną šeimininkai įsitikinę, kad svarbiausias rūpestis – juos išmaitinti. Apie medicininę priežiūrą dažnai nepagalvojama. “Blogiausia, jog nėra kaip nubausti nevakcinuoto gyvūno savininko”, – apie opiausią problemą užsiminė E.Zaskevičius.
Veterinarijos gydytojo teigimu, nebūna metų, kad mieste nebūtų užregistruota pasiutligės atvejų. Šie metai išsiskyrė laukinių gyvūnų antplūdžiu į miestą: per tris kovo-balandžio savaites mieste aptiktos dvi pasiutusios lapės. Viena iš priežasčių – dėl lėšų stygiaus miškuose nebevykdoma žvėrių oralinė vakcinacija. E.Zaskevičius juokavo, kad, kaip visada, čia yra ir moterų kaltės: dailiosios lyties atstovėms nebevertinant lapės kailinių medžiotojai nebešaudo šių švelniakailių plėšrūnų. Šiuo metu, veterinaro teigimu, usūrinių ir lapių tankumas miškuose net keturis kartus viršija normą.
Kasdien – į Sibirą
Reido metu aplankytas AB “Panevėžio specialus autotransportas” darbuotojams gerai žinomas “taškas” – Danutės gatvės 39-ojo namo kiemas. Ši teritorija – valkataujančių kačių buveinė. Vos kieme pasirodžius gaudytojams, gyventojai puolė rodyti krūmuose besislapstančius susivėlusius, nešvarius keturkojus. Tačiau aiškiai buvo matyti, kad šiame name gyvena ir gyvūnų “mylėtojai”: tai liudijo po pirmo aukšto balkonais dėžėse katėms įrengti narveliai. Bendrovės darbuotojai neslėpė, jog su tokiais “mylėtojais” konfliktai – jų kasdienybė. “Į Sibirą veža mus kasdien – esame užtikrinti tremtiniai. Vieni skundžiasi kačių gausybe, kiti stoja jų ginti”, – pasakojo gaudytojai. Vakar kačių gaudymo operacija Danutės gatvėje nebuvo sėkminga – į pastatytus narvus, nors ir viliojama valerijono kvapo, neįlindo nė viena. Nepavyko valkataujančių kačių sugauti ir tinklais – išsigandusios būrio žmonių keturkojės spruko į neprieinamas vietas. Gaudytojų patirtis rodo, kad geriausias metas tokiai “medžioklei” – ankstyvas rytas. Vakar tokiu laiku sugauta valkataujanti katė Sodų gatvėje.
Pasak AB “Panevėžio specialus autotransportas” miesto tvarkymo skyriaus viršininko Kęstučio Olišausko, per praėjusius metus buvo sugauti 485 valkataujantys gyvūnai. Šįmet – jau 166. Patys gyventojai į bendrovę pristatė 40 šunų ir 16 kačių. Vien per balandį sugauti 64 valkataujantys gyvūnai, 6 iš jų – pasiutligės grėsmės zonoje, kovą – 43 miesto teritorijoje. Kaip teigė bendrovės miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas, sugautieji 10 dienų stebimi, ar neužsikrėtę pasiutlige. Jei pasibaigus karantinui neatsiranda šeimininkai, keturkojai užmigdomi.
Medžioklės laimikiai
Viršininko teigimu, daugiausia neprižiūrimų gyvūnų aptinkama prie apleistų namų, bendrabučių, šiukšlių konteinerių – ten, kur keturkojai randa maisto arba atsiranda juos retkarčiais pamaitinančiųjų. Anot K.Olišausko, valkataujančių gyvūnų ypač padaugėja sušilus orams.
Reido metu pasiutligės grėsmės zonoje didesnių pažeidimų nepastebėta. Tik A.Mackevičiaus gatvėje nuo gaudytojų pasprukti nepavyko po šaligatvį vaikštinėjusiam nedideliam šuneliui ir ten pat prieš saulę besišildžiusiam pūkuotam katinui.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
Autorės nuotr. Gaudytojų tinklai Danutės gatvėje liko tušti – katės nesusiviliojo net valerijonu.
