Artėjant atostogų metui žiniasklaidos priemonėse vis
dažniau mirga intriguojami kelionių organizatorių pasiūlymai. Daugelis Lietuvos
gyventojų tradiciškai atostogoms renkasi keliones, turizmo paslaugas. Ką reiktų
žinoti panevėžiečiams, kad kelionių lūkesčiai išsipildytų, kad būtų patirta
puikių įspūdžių ir gerai pailsėta?
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Panevėžio skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė pataria iš anksto pasidomėti bendrais turizmo paslaugų (kelionių organizavimo, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo ir kt.) teikimo reikalavimais, tvarka, kad būtų žinoma, ko reikalauti iš paslaugos teikėjo, kokias teises ir pareigas turi turistas.
Sutartis saugoma iki galo
“Visos kelionės organizavimo paslaugas teikiančios agentūros privalo turėti kelionių organizatoriaus ar kelionių agentūros pažymėjimą”, – teigė L.Čerauskienė.
Pasak jos, prieš pasirašant turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių agentūra turi išsamiai informuoti turistą apie daugybę dalykų – pasirinktos kelionės maršrutą ir jo pakeitimus, kelionės programą sudarančias paslaugas, apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, klasę, papildomai teikiamas paslaugas, jų kainas, suteikti informaciją apie sveikatos, gyvybės bei kitus draudimus.
L.Čerauskienė priminė, kad kelionių agentūra taip pat turi pateikti rašytinę informaciją apie valiutų keitimo sąlygas, vizų gavimo tvarką, valstybių sienų perėjimo tvarką, lankomų vietovių epidemiologinę būklę, profilaktines priemones, vakcinaciją, turistinių paslaugų teikimo sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas.
“Be medicininių išlaidų draudimo, turistui papildomai patartina apsidrausti dėl kelionės galimų finansinių nuostolių ar neįvykusios kelionės. Turistui nusprendus keliauti savarankiškai savo automobiliu, patartina apsidrausti Pagalbos turistams draudimu”, – sakė L.Čerauskienė.
Anot jos, kelionės pirkimas turi būti įforminamas pasirašant nustatytos formos turizmo paslaugų teikimo sutartį. Standartinės sutarties sąlygos publikuojamos Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje http://www.tourism.lt/lt.
Pasak pašnekovės, kelionės sutartyje turi būti nurodytas kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo poliso galiojimo laikas. Šis draudimas užtikrina turisto nemokamą sugrąžinimą į Lietuvą, jeigu kelionės organizatorius taptų nemokus arba bankrutuotų. Tokiu atveju turistui reikėtų kreiptis į Valstybinį turizmo departamentą telefonu Vilniuje (8-5) 2108796.
“Nepamirškite: kelionės sutartį būtina saugoti iki kelionės pabaigos!”, – priminė L.Čerauskienė.
Prieš kelionę
Pašnekovės teigimu, prieš išvykstant į kelionę, kelionės organizatorius ar kelionių agentūra turi rašytine forma turistui pateikti informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje (išskyrus lėktuvą). Taip pat agentūra turi raštu pateikti kelionės organizatoriaus atstovo pavardę, adresą ir telefono numerį ar vietinių agentūrų, į kurias turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefonų numerius.
“Jei tokių atstovų nėra, turistui nurodyti telefono numerį, kuriuo jis galėtų skambinti nenumatytu atveju. Jei į kelionę vyksta nepilnamečiai, pateikti tėvams informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje”, – pasakojo L.Čerauskienė.
Ji prašė panevėžiečius įsidėmeti: likus iki kelionės pradžios mažiau nei 20 dienų, kelionių agentūra, nesuderinusi su turistu, negali keisti kelionės kainos ir sąlygų.
“Jeigu dėl organizatoriaus kaltės kelionė negali įvykti arba pakeičiamos sutartyje aptartos sąlygos, agentūra privalo pasiūlyti kitą, alternatyvią kelionę, o turistui nesutikus – grąžinti visus sumokėtus pinigus”, – sakė ji.
Turistų teisės
Pasak L.Čerauskienės, turistas turi teisę likus iki kelionės pradžios ne mažiau kaip 7 dienoms perleisti savo teisę į kelionę trečiajam asmeniui, kuris vykdys visas sutarties sąlygas. Toks perleidimas turi būti įforminamas sutartimi, o turistas apie tai raštu privalo pranešti kelionės organizatoriui.
Taip pat L.Čerauskienė minėjo, jog turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Jei sutarties atsisakoma dėl aplinkybių, už kurias atsako turistas, jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo.
Jei sutarties atsisakoma dėl aplinkybių, už kurias turistas neatsako, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėti pinigai arba, jei kelionė iš dalies įvyko, proporcinga jų dalis.
“Kelionės metu paaiškėjus, kad nevykdomos sutartyje numatytos kelionės sąlygos, turistas turi išsakyti pretenzijas kelionių vadovui arba vietiniam organizatoriaus atstovui. Jeigu problemos neišsprendžiamos vietoje, pretenzijos turi būti įteiktos raštu per 10 darbo dienų nuo kelionės pabaigos”, – pasakojo L.Čerauskienė.
Anot jos, kelionės organizatorius per 10 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos privalo raštu atsakyti į pretenzijas. Konflikto neišsprendus derybomis, turistas gali kreiptis į Valstybinį turizmo departamentą, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą arba į teismą.
Pasak pašnekovės, jeigu turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra vykdoma pagal protingus turisto lūkesčius, kurių pagal sutarties sąlygas ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo tikėtis, kelionės organizatorius privalo atlyginti nuostolius. Turtinė ir neturtinė žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Reikalavimai kaimo turizmui
“Miestiečiai pamėgo atostogas ar savaitgalius leisti kaimo turizmo sodybose. Tad jiems žinotina, kad kaimo turizmo paslaugas gali teikti asmenys, turintys teritorinės savivaldybės išduotą pažymėjimą. Šių paslaugų teikėjai privalo turistams pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugų teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas,” – kalbėjo L.Čerauskienė.
Jos teigimu, apgyvendinimo paslaugos paros kaina, nurodyta priimant užsakymą, negali būti didinama turisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metu. Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą paslaugų teikėjai turi registruoti raštu ar kompiuterinėse laikmenose. Už išankstinį užsakymo priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio mokesčio, jo dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.
Pasak L.Čerauskienės, svečiams skirto būsto aplinka, patalpos turi atitikti higienos normą HN 118:2002 “Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai”.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
S.Kašino nuotr. L.Čerauskienė pataria: “Turistai savo teisėmis ir pareigomis turėtų pasidomėti iš anksto, kad kelionės metu nekiltų nesklandumų”.
