Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) atsidūrė itin keblioje padėtyje. Apeliacinis teismas nusprendė, kad ji privalo nutraukti beveik 160 tūkst. eurų vertės konkursą informacinėms sistemoms pirkti. Pasak teismo, stotis numatė perteklinius, tiekėjų konkurenciją ribojančius reikalavimus.
Šį konkursą apskundusiai įmonei „Dekbera“ teisme pavyko įrodyti, kad viešųjų pirkimų sąlygos buvo palankios tik dviem įmonėms, o jos abi yra ilgametės Panevėžio GMPS ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) tiekėjos.
Toks teismo sprendimas Panevėžio greitosios dispečerinei reiškia, jog jos paslaugų gali nebelikti.
Brangių advokatų neįperka
Panevėžio GMPS direktorė Rūta Ramoškienė mano, kad jie tapo rakštis verslo rykliams – iš visų penkių Lietuvos greitosios pagalbos stočių panevėžiečių vienintelė naudojasi nemokamu Vidaus reikalų ministerijos ryšiu bei Bendrojo pagalbos centro duomenų baze ir neperka „Dekberos“ paslaugų. Prie šios sistemos jau nuo šių metų sausio turėjo pereiti ir kitos greitosios pagalbos stotys, tačiau tai pačiai „Dekberai“ apskundus visus Bendrojo pagalbos centro skelbtus programinės įrangos pirkimų konkursus, viskas sustojo.
Pačios „Dekberos“ pozicija kitokia. Anot šios bendrovės pardavimų vadovo Artūro Mackevičiaus, jie tenori vienodų konkurencijos sąlygų. Jo teigimu, daugiau kaip dešimtmetį šioje srityje vešėjo monopolis, todėl bandant siūlyti savo paslaugas, susiduriama su nesąžininga konkurencija.
Panevėžio greitosios pagalbos stoties direktorė R. Ramoškienė kol kas svarsto, ką toliau daryti pralaimėjus teismą. Ji nežino, ar pasinaudos teise tokį sprendimą skųsti: greitoji yra tik viešoji įstaiga, tad, skirtingai nei ieškovai, negali naudotis geriausių advokatų kontorų paslaugomis.
„Dabar esame apmąstymų kelyje. Neturėdami šios programinės įrangos, neatitiksime reikalavimų, kas reiškia, kad greitosios dispečerinė negalės toliau teikti savo paslaugų“, – kalbėjo R. Ramoškienė.
Jaučiasi įkaite
Panevėžio greitosios pagalbos stoties dispečerinė aptarnauja ne tik Panevėžio apskritį, bet ir Anykščių rajono, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Telšių ir Mažeikių savivaldybes – beveik pusę milijono žmonių. Visos savivaldybės, besinaudojančios Panevėžio greitosios pagalbos stoties dispečerinės paslaugomis, jas gauna nemokamai.
Pasak R. Ramoškienės, nors 160 tūkst. eurų suma informacinėms sistemoms, susijusioms su pacientų asmens duomenimis, pirkti atrodo solidžiai, tačiau išdalijus dvejiems metams pusei milijono žmonių, ji nebėra tokia didelė. Bet kuriuo atveju, pasak R. Ramoškienės, tai pigiau, nei moka kitos dispečerinės, šias paslaugas pirkdamos iš „Dekberos“.
„Mes tikriausiai esame nepatogi dispečerinė, nes vienintelė neperkame jų paslaugų, o naudojamės nemokamu VRM ryšiu. Kitos greitosios „Dekberai“ už jų ryšį sumoka milijonus. Mažeikių ir Telšių savivaldybės dėl to pas mus perėjo iš Šiaulių dispečerinės, nes už tą pačią paslaugą „Dekberai“ sumokėdavo po 23 tūkst. per metus. Galbūt siekis mums užkirsti kelią vykdyti savo paslaugas yra noras susigrąžinti pabėgusius klientus“, – svarsto R. Ramoškienė.
Veikla pakibo ant plauko
Dar 2004 m. nuspręsta, kad šalyje turėtų veikti vienintelis pagalbos numeris 112, o visos pagalbą teikiančios tarnybos turėtų naudotis viena BPC teikiama informacine sistema.
Pasak R. Ramoškienės, nuo 2016-ųjų visos dispečerinės turėjo pereiti prie naudojimosi bendra BPC programine įranga ir nemokamu VRM ryšiu, vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 1-osios. Deja, šiuo metu niekas iš mirties taško nepajudėjo.
Kiek BPC skelbė viešųjų pirkimų konkursų šiai programinei įrangai pirkti, tiek „Dekbera“ juos skundė.
„Daromi bet kokie įmanomi trukdžiai, kad tai neįvyktų. Mes taip pat konkursą skelbėme tris kartus. Pirmuosius du kartus nutraukėme patys. Jau pirmąjį kartą gavę pretenzijas pataisėme konkurso sąlygas, bet ir vėl pretenzijos, tik jau dėl kitų punktų. Galiausiai apskundė ir patį konkursą, nors tuos kelis neesminius trūkumus galėjome pakoreguoti“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė.
Kol neįvykęs naujas konkursas, Panevėžio greitosios pagalbos stotis privalo sutartį pratęsti su dabartiniais paslaugos teikėjais, kitaip negalėtų toliau vykdyti savo veiklos.
„Šioje situacijoje mes esame savotiški įkaitai. Šiuo metu tik vienintelė įmonė gali pasiūlyti programinę įrangą, kuri būtų integruota su BPC. Jeigu neturėsime šios programinės įrangos, beliks tik užsidaryti“, – tvirtino R. Ramoškienė.
Kaunasi dėl vietos po saule
Bendrovės „Dekbera“ pardavimų vadovas, gydytojas Artūras Mackevičius teigė, kad Panevėžio miesto greitosios pagalbos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą jie privalėję apskųsti, nes sąlygos taip surašytos, kad laimėtų tik tie patys iki šiol jai paslaugas teikę tiekėjai – „InnoForce“ ir jos partnerės „Atvira karta“ ir „Innoseven technologies“.
„Konkurse prirašė tokių sąlygų, kad kiti tiekėjai net negalėtų siūlyti savo paslaugų. Pavyzdžiui, turėti galimybę aptarnauti BPC sistemas. Mes esame patys didžiausi radijo ryšio tiekėjai Lietuvoje. Keturioms iš penkių Lietuvoje esančių dispečerinių teikiame savo paslaugas, o Panevėžio greitoji net nekviečia į konkursus. Ir toliau paslaugas perka neskelbtinų derybų būdu iš mūsų konkurentų. O kad nepažeistų įstatymų, pirkimus vykdo kas kelias dienas“, – panevėžiečius kaltino A. Mackevičius.
Jo teigimu, Panevėžio greitosios pagalbos stoties arkliukas, jog vienintelė naudojasi nemokamu VRM ryšiu. Tačiau, pasak verslininko, nieko nemokamo nebūna – nors pati dispečerinė ir nemoka, bet valstybė už šį ryšį sumoka milžiniškus pinigus.
Kaltina neskaidriais konkursais
Pasak A. Mackevičiaus, iki „Dekberos“ atėjimo į rinką, „Motorola“, aptarnaujanti VRM ryšį, buvo vienintelė monopolininkė šioje srityje.
„Lietuvoje yra du tinklai – vienas VRM, kitas – mūsų, kuriais naudojasi greitosios pagalbos stotys. Mus bandoma vaizduoti kaip kokius blogiukus, kurie neleidžia naudotis nemokamu tinklu. Tačiau iš tiesų mes tenorime lygių konkurencinių sąlygų. Jeigu mūsų šie reikalavimai būtų nepagrįsti, teismas net nenagrinėtų bylos ir nestabdytų visų tų viešųjų pirkimų. Jau du teismai pripažino, kad Panevėžio greitosios stoties skelbtas konkursas nebuvo skaidrus. Manau, kad jeigu jie ir toliau skųs, neturi jokių šansų laimėti“, – teigė A. Mackevičius.
Neskaidrumu jis kaltina ir Bendrąjį pagalbos centrą. A. Mackevičiaus nuomone, jo skelbtame konkurse įsigyti programinę įrangą proteguojamos tos pačios įmonės – sąlygos tokios, kad kitiems tiekėjams būtų užkertamas kelias net dalyvauti.
„Mes lygiai tokie patys rinkos žaidėjai, turime įkūrę tokią pačią informacinę sistemą kaip ir BPC, aptarnaujame greitąsias. Bet pats BPC sudaro tokias sąlygas, kad mus eliminuotų iš šio žaidimo. Jau daugiau kaip dešimtmetį melžiama Lietuvos valstybė – joks kitas tiekėjas nėra įleidžiamas, nors mes ir galime pasiūlyti aukštesnės kokybės paslaugas. Ne viskas auksas, kas auksu žiba“, – pabrėžė A. Mackevičius.
