Atvėrė kelią „Harmonijos miestui“

Simboliška, kad Pasaulinės autizmo supratimo dienos išvakarėse Panevėžį pasiekė žinia apie skirtą milijoninį finansavimą paslaugų centro „Harmonijos miestas“ statybai.

Pagalbą neįgaliems vaikams ir jų šeimoms teiksiančiam centrui vieta numatyta Rožyno mikrorajone, šalia vadinamojo pušynėlio ties Aguonų ir A. Baranausko gatvių sankirta. Nors kai kurie vietos gyventojai ir politikai stojo piestu prieš tokio centro statybas būtent šioje vietoje, projekto rengėjai tikisi rasti sutarimą ir jau šią vasarą imtis archeologinių kasinėjimų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, „Harmonijos miesto“ statybos galėtų prasidėti jau kitąmet. Jau šią vasarą turėtų prasidėti archeologinių kasinėjimų darbai. Mat dar 2007-aisiais dalis pušynėlio teritorijos buvo įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip vieta, menanti kraupias karo metų ir sovietmečio žudynes.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atlikęs istorinius archyvinius tyrimus, atskleidė, kad šio pušyno, dabar supamo privačių gyvenamųjų namų, istorija glaudžiai susijusi su S. Kerbedžio gatvės 16-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Jame 1937–1944 m. jame veikė Geležinkelių valdybos Panevėžio geležinkelio stoties administracija, o 1944 m. pastatą perėmė sovietų represinės struktūros. Iki 1959 m. čia buvo įsikūręs NKGB-MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris. Pastate buvo kalinami, kankinami ir žudomi vokiečių karo belaisviai, suimti rezistentai, jų ryšininkai bei rėmėjai. O jų palaikai užkasami A. Baranausko g. pušynėlyje, esančiame tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir Bijūnų gatvių.

Anot T. Juknos, turimi istoriniai šaltiniai rodo, kad nukankintų žmonių palaikai užkasti pušynėlio gilumoje, o būsimuosius Harmonijos namus statyti planuojama pačiame jo pakraštyje.

„Dėl visų šventos ramybės atliksime šios vietos žvalgomuosius archeologinius kasinėjimus. O tuomet jau galėsime pirkti projektavimo darbus“, – sakė direktorius.

Pušyno nekirs

T. Jukna įsitikinęs, kad tokio objekto kaip „Harmonijos miestas“ svarba turėtų neabejoti nė vienas. Negalią turintys vaikai ir jų tėvai vienoje vietoje gaus jiems reikalingą pagalbą, bus sukurta naujų darbo vietų, o vietos bendruomenė turės atnaujintą parką. Savivaldybė žada pasirūpinti jo sutvarkymu.

„Džiaugiamės, kad paraiška buvo parengta labai kokybiškai ir mums pavyko laimėti tą finansavimą. O dabar tikimės, kad jį pavyks labai sklandžiai įgyvendinti“, – teigė T. Jukna.

Tiesa, jis pats pripažįsta, kad lengva nebus. Vos buvo paviešinta Harmonijos namų idėja, atsirado besipiktinačiųjų tokia kaimynyste.

„Kiek matome viešojoje erdvėje, spekuliuojama tuo, kad dėl statybų bus iškirstas parkelis. Galiu patikinti: tokių kėslų neturime. Parkelio tikrai niekas nekirs, iš jo reikia tik išvalyti sudžiūvusius ir nesaugius medžius bei šakas, kad turėtume miesto žaliąją erdvę, o ne mišką. Jeigu gyventojai yra klaidinami, tuomet natūralu, kad jie pyksta. Už tokią dezinformaciją turėtų kai kurie asmenys prisiimti atsakomybę“, – sakė T. Jukna.

Jo teigimu, tai nebus pirmas kartas, kai teks eiti sunkesniu keliu. Praktiškai visi svarbiausi miesto projektai yra sulaukę pasipriešinimo ir protestų. Kaip pastebi administracijos direktorius, visais atvejais motyvuojama, kad pasirinkta netinkama vieta.

„Tas pats buvo ir su socialinio daugiabučio statybomis Aldonos gatvėje, Šiaurine gatve ar tuo pačiu SEMC. Visi miestui labai svarbūs objektai sulaukia savotiško bendruomenės priešinimosi. Kas tą daro, tam turėtų būti gėda. Dabar vėl ta pati melodija“, – mano T. Jukna.

Idėja iš būtinybės

„Harmonijos miesto“ projektą teikusio Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė teigė, kad ši idėja neatsirado tuščioje vietoje. Panevėžio kolegijos atliktas tyrimas atskleidė, kad visame Panevėžio regione labai trūksta kompleksinių paslaugų neįgaliems vaikams ir visai šeimai. Skaičiavimai rodo, kad Panevėžio regione yra 1 269 šeimos, kurių vaikams nustatyta negalia. Jiems labai trūksta paslaugų, eilės pas specialistus didžiulės.

„Pas logopedą, ergoterapeutą ar kineziterapeutą tenka laukti didžiulėse eilėse, o kiekviena laukimo valanda stabdo to vaiko vystymosi raidą. Kuo daugiau mieste būtų specialistų, tuo daugiau vaikui ir visai šeimai būtų galima padėti. Ateityje reikėtų mažesnių investicijų tokio vaiko integravimuisi į visuomenę“, – teigė L. Trebienė.

Nuo akrobatikos iki baseino

Kompleksinių paslaugų centro „Harmonijos miestas“ statybai skirta per 2,2 mln. Eur, iš jų daugiau nei 1,9 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšos, likusios per 336 tūkst. – valstybės biudžeto pinigai.

Būsimojoje įstaigoje numatyta 70 vietų, kurios bus išskaidytos. Dienos centre apie dvi dešimtis vaikų galės gauti socialinės globos paslaugą. Čia planuojama įrengti tris kambarius pamokų ruošai, individualiam mokymuisi ir kitai mokymosi veiklai. Mat vien Panevėžyje namų mokymą gauna 46 vaikai. „Harmonijos mieste“ atsiras ir Laikino atokvėpio paslaugų centras. Maždaug 210 kv. m. centre numatoma įrengti penkis vienviečius miegamuosius kambarius, erdvę poilsiui ir virtuvėlę. Taip pat numatomas vienas studijos tipo kambarys 4–5 asmenų šeimai, o reikalui esant būtų galimybė apgyvendinti jame dvi mažesnes šeimas.

Nuoseklaus lavinimo centre, kuris užims apie 600 kv. m patalpas, bus įrengtos žaidimų, menų, lego, pojūčių, taikomosios kognityvinės ir elgesio terapijos erdvės. Kineziterapijai ir judesio korekcijai numatyta turėti sporto salę, taip pat erdvę su aukštesnėmis lubomis laipiojimui, oro akrobatikai. Be to, planuojamas baseinas kūdikiams ir vaikams.

Pasak L. Trebienės, bus sutvarkyta ir erdvė prie pastato, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės su saugiais įrenginiais negalią turintiems vaikams nuo 1 iki 18 metų. Taip pat planuojama universali sporto aikštelė žaisti krepšinį, tinklinį, mažąjį futbolą ir lauko treniruoklių erdvė. Netgi planuojama pastatyti šiltnamį, kuriame vaikai augins daržoves. Lauko erdvė bus atvira tiek „Harmonijos miesto“ lankytojams, tiek ir kitiems vaikams.

Laimėti gali visi

Neįgalius vaikus auginančias šeimas vienijančios įstaigos „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė Sandra Lopetaitė tvirtina, kad toks centras miestui yra gyvybiškai būtinas. Smūginė pagalba, kai tik nustatoma diagnozė, ne tik vaikui, bet visai šeimai turi būti suteikta labai greitai, todėl ji turi būti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

„Šeima, išgirdusi vaiko diagnozę, pirmiausia turėtų gauti psichologo pagalbą. Mamos blaškymasis nežinant, su kuo ji susidūrė, kaip reikės gyventi, reiškia, kad vaikas negauna tos pagalbos arba labai fragmentinę. Puolama ieškoti stebuklingos piliulės ar terapijos, kuri duotų greitus rezultatus, bet tokios nėra ir negali būti. Padėti gali tik kompleksinė intensyvi pagalba. Panevėžys šioje srityje dar labai atsilikęs, todėl džiaugiamės, kad pavyko gauti finansavimą, nes norinčiųjų turėti tokį centrą buvo išties nemažai“, – kalbėjo S. Lopetaitė.

Ji įsitikinusi, kad pasipriešinimas „Harmonijos miesto“ statyboms tėra tik grupelės žmonių emocijų proveržis. Jeigu Rožyno gyventojai turės sutvarkytą pušyną, S. Lopetaitė neabejoja, kad ir pasipriešinimas statyboms turėtų nurimti.
„Panevėžys nėra didelis, aktyvios bendruomenės yra vertybė. Tiek rožyniečių prašymas turėti sutvarkytą parkelį, tiek mūsų noras turėti centrą neįgaliems vaikams gali būti įgyvendinti. Susipriešinimo neturėtų būti, jeigu abi bendruomenės gautų, ko nori. Juk ir mūsų bendruomenei priklausančios šeimos gyvena tame pačiame Rožyne“, – teigė S. Lopetaitė.