ENERGETIKA
Atominės energetikos ekspertas, buvęs Rusijos atominės energetikos ministras Jevgenijus Adamovas agituoja nestabdyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kuri, anot jo, yra tokia pat saugi kaip ir vakarietiški reaktoriai. Kai kurie Lietuvos energetikai ir politikai mano, kad reikia derėtis su Europos Komisija dėl galimybės pratęsti IAE darbą. Premjeras Algirdas Brazauskas neseniai užsiminė, kad Lietuva negalėtų stabdyti antrojo IAE bloko, jei iki to laiko nebus pastatyta elektros linija į Lenkiją. Šalies gamybininkai nuogąstauja, kad uždarius branduolinę jėgainę, pagaminančią beveik 80 proc. šaliai reikalingos elektros, jos gali pritrūkti sparčiai besivystančios pramonės poreikiams, o kaina gerokai didėtų. Tai mažintų šalies pramonės konkurencingumą ES. LŽ
FINANSAI
Komerciniai šalies bankai kartu pernai uždirbo didžiausią pelną per visą šalies istoriją. Nemažėjant verslo ir gyventojų norui skolintis panašių rezultatų tikimasi ir šiemet. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai pernai uždirbo 299 mln. litų bendro audituoto pelno – 28,1 proc. daugiau nei užpernai. Pernai visi šalyje veikiantys bankai dirbo pelningai, o bendras bankų pelnas didėja jau trečius metus iš eilės. Didžiausią postūmį bankų pelnui turėjo milžiniškais tempais didėjantis paskolų skaičius – ypač padaugėjo išduotų paskolų gyventojams, kiek lėčiau didėjo paskolų verslui portfelis. Bankininkai prognozuoja, kad šiemet reikia laukti panašių bankų veiklos rezultatų, nes poreikis skolintis verslo plėtrai tik didės, o gyventojai vis drąsiau ims būsto ir vartojimo paskolas. LŽ
Pradėjus viešai svarstyti euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, ryškėja pirmieji pasiūlymai – komerciniai bankai mano, kad rekomenduojamas 6 mėn. laikotarpis, kai jie nemokamai privalės keisti litus, yra per ilgas. Prabylama ir apie galimybę išsireikalauti kompensaciją už nemokamas keitimo paslaugas. Pramonininkai norėtų ilgesnio atsiskaitymo grynaisiais litais termino. Lietuvos bankas (LB), viešai išplatinęs euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, pastabų ir pasiūlymų iš visų institucijų ir organizacijų laukia iki balandžio 20-osios. Kaip jau pranešta, centrinis šalies bankas tinkamiausia data įvesti eurą laiko 2007-ųjų sausio 1 dieną. Galutinį žodį turi tarti Europos Sąjungos (ES) Taryba. VŽ
ĮMONĖS
Lietuvos įmonės netrukus galės daryti įtaką Europos Komisijai (EK) dėl naujų Europos Sąjungos teisės aktų projektų – ši privalės atsižvelgti į verslininkų nuomonę. Konsultacijose su EK jau dalyvauja Sąjungos senbuvių įmonės, nuo gegužės planuojama pasitelkti ir naująsias nares. EK, siekdama iš anksto nustatyti rengiamų ES teisės aktų poveikį verslui, 2003 m. inicijavo konsultacijas su įmonėmis ir sudarė Europos verslo nuomonės tyrimo grupę. Tiesioginėse konsultacijose su EK dalyvauja daugiau kaip 2.400 verslo įmonių iš senųjų ES valstybių. “Lietuva turėjo įsitraukti į šį būrį 2005 m. pradžioje, tačiau procesas užtruko, nes vėluoja vertimai į lietuvių kalbą”, – paaiškino Aurelija Žulkutė, Ūkio ministerijos (ŪM) Vidaus rinkos koordinavimo departamento vyriausioji specialistė. Konsultacijose su EK dėl naujų ES teisės aktų priėmimo galės dalyvauti tik įmonės – organizacijoms tokia galimybė nesuteikiama. Per metus planuojamos 6-8 konsultacijos. VŽ
Prie rinkos lyderių save priskiriančioje UAB “Utenos mėsa” pribrendo permainos: mėsos perdirbimo įmonės vairą perėmė Virginijus Kantauskas, iki šiol vadovavęs bendrovės akcininkei UAB “Biovela”. Naujasis vadovas sieks, kad šiemet bendrovės apyvarta būtų 200 mln. litų, taip pat jis praneša, kad balandį brangs įmonės produkcija. 2 metus dirbęs “Utenos mėsos” vadovas Darius Samuolis dabar – AB “Kauno grūdai” komercijos direktorius. V. Kantauskas didelių permainų nežada, tačiau patikslino, kad šiemet bendrovės apyvarta sieks 200 mln. litų (pernai buvo 61 mln. litų). “Utenos mėsa” savo produkciją parduoda visuose prekybos tinkluose. Dėl brangstančių žaliavų gaminius, į kuriuos dedama nemažai jautienos, numatyta branginti jau balandį, jų kainos šoktels 5-7 proc. “Utenos mėsa” ir toliau liks savarankiška įmonė su savo prekių ženklais “Lietuviškas standartas”, “Giminės”. VŽ
Iš Kauno ekonominio žemėlapio artimiausiu metu turėtų dingti viena seniausių miesto gamyklų – stiklo fabrikas “Aleksotas”. Vakar Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti šios įmonės bankroto bylą. Po savaitės teismas turėtų paskelbti, ar bendrovės bankrotas bus pripažintas tyčiniu – to reikalauja Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. KD
PASLAUGOS
Klaipėdos savivaldybės administracijos sprendimas paskelbti konkursą dėl laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų paplūdimiuose nuomos ilgesniam nei anksčiau laikui sulaukė verslininkų pritarimo – jie įprastose vietose galės dirbti 3 metus. Pirmą kartą verslininkai poilsiautojams planuoja pasiūlyti naujų paslaugų – pajūryje ketinama įrengti futbolo ir vaikų žaidimų aikšteles, pastatyti kilnojamas medines kavines. Klaipėdos Girulių paplūdimyje savaitgaliais planuojamos naktinės diskotekos su kuria nors uostamiesčio radijo stočių. Taip pat tikimasi, kad bent vienas iš Lietuvos futbolo turnyrų vyks prie jūros. VE
TRANSPORTAS
Latvijos oro linijos “airBaltic” šiemet planuoja pelną – tikimasi, kad atsipirks investicijos į naują veiklą Vilniaus oro uoste bei bendrovės lėktuvų parką. Pasak Bertolto Fliko (Bertolt Flick), “airBaltic” prezidento, pernai lėktuvams atnaujinti skirta beveik 10 mln. litų, šiuo metu 70 vietų lėktuvai pakeisti naujais 120 vietų lėktuvais. Prezidento teigimu, šiemet ketinama daugiau reklamuotis Lietuvoje ir daugiau bilietų pardavinėti internetu. Tačiau AB “Lietuvos avialinijos” (LAL) atstovo teigimu, LAL taip pat planuoja pardavinėti bilietus internetu. Bendrovė jau atidarė vasaros skrydžių sezoną ir siūlo tiesioginį reisą į Barseloną. Taip pat birželį LAL planuoja pasiūlyti reguliariuosius reisus į Sankt Peterburgą, o gegužę iš Palangos šeštadieniais skraidinti keleivius į Berlyną, Frankfurtą ir Hanoverį. Šiuo metu iš Vilniaus “airBaltic” skraidina į Berlyną, Dubliną, Hamburgą, Helsinkį, Kopenhagą, Londoną, Miuncheną, Oslą, Rygą, Vieną ir Taliną. VŽ
Šiaulių UAB “Husaro transportas” ketina ginti savo teisę į įsigyto daikto kokybę ir teisme mėgins įrodyti, jog naujas “Mercedes-Benz Vaneo”, kurį nusipirko iš Vilniaus UAB “Embesta”, yra nekokybiškas. Per metus jis keletą kartų gedo, todėl įmonė jį atsisakė eksploatuoti ir reikalauja grąžinti pinigus. Automobilio pardavėjai šiauliečių pretenzijas vadina nepagrįstomis. Teisininkų ir vartotojų teisių gynėjų nuomone, įmonės, norinčios atsisakyti, jos nuomone, nekokybiško automobilio, gali laukti gana ilgas ir sunkus teismo procesas. Mat privatų asmenį gina ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas. “Tačiau įmonei, geruoju nepavykus susitarti su pardavėju, tėra vienas kelias – kreiptis į teismą, o toks procesas bus tikrai nelengvas”, – tvirtina Vilius Šileika, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininko pavaduotojas. Byla dėl netinkamos kokybės naujo automobilio būtų gana reta, Lietuvoje galbūt ir neturinti precedento. VŽ
Milžiniškose eilėse Eismo priežiūros tarnybos skyriuose stumdęsi šalies vairuotojai tai darė be reikalo. Po kritikos lavinos dėl absurdiškos tvarkos ne tik buvo pratęstas vairuotojų pažymėjimo keitimo terminas, bet ir prabilta apie tai, jog šio sumanymo apskritai reikėtų atsisakyti. Seimo narys Vytautas Bogušis teigia sieksiąs, kad “būtų panaikintas tas absurdiškas įstatymas”. Vakar Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai dar kartą paragino vairuotojus nebeskubėti keisti senų vairuotojų pažymėjimų naujais. VE, R
Parlamentaras V. Bogušis daro prielaidą, kad valdžia tokį lažą vairuotojams užkrovė tik todėl, kad nori panaudoti visus dar 2000 metais iš Vokietijos užsakytus plastikinius vairuotojų pažymėjimų kortelių ruošinius. Neoficialiais duomenimis, plastikinių pažymėjimų ruošiniams buvo išleista daugiau nei 4 mln. litų. Pasak V. Bogušio, aritmetika paprasta: “Jei šiuo metu senus vairuotojų pažymėjimus į plastikinius jau pakeitė, kaip teigiama, per 400 tūkst. gyventojų, iš jų jau surinkta daugiau nei 6 mln. litų. Taigi “biznis” jau atsipirko, todėl ministras ramia širdimi gali sakyti, kad skubėti nebereikia”. Pasak parlamentaro, VRM bandymas teigti, jog vairuotojų pažymėjimo keitimą lėmė Europos Sąjungos (ES) reikalavimai, esąs visiškai nepagrįstas. VE, R
ŽEMĖ
Vienu metu įvairios aplink Baltijos jūrą esančios šalys tikrino, kaip laikomasi aplinkos apsaugos konvencijos nuostatų prieš teršimą iš laivų ir uostuose. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad Lietuvos institucijos dar neįvykdė numatytų Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių. Prie Klaipėdos uosto krantinių jau daugelį metų kaupiamas dažais ir sunkiaisiais metalais užterštas gruntas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vertinimu, uoste yra susikaupę apie 500 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Įvairios Lietuvos institucijos turi skirtingus duomenis apie taršos atvejų uoste skaičių ir negali paaiškinti neatitikimų priežasčių. K
Valstybės kontrolės išplatintame pranešime teigiama, kad Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas patvirtino potencialių taršos nafta objektų sąrašą, į kurį neįtraukė “Klaipėdos naftos”, Krovinių terminalo, Smiltynės perkėlos, Klaipėdos terminalo ir žvejybinių laivų prieplaukos, nors būtent prie jų krantinių įvyksta daugiausiai taršos incidentų. K
Siekiant ištirti Klaipėdos žaliųjų plotų pokyčius, užfiksuoti ne tik aplinkinių miškų, bet ir miesto želdinių būklę, bus mėginama kreiptis pagalbos į kosmosą. Pasak savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, palydovinę nuotrauką ketina užsakyti Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio tyrimo instituto mokslininkai. Instituto ir savivaldybės sutartyje numatyta, kad trejus metus bus tiriama Klaipėdos oro tarša, temperatūros kaita, dirvožemio ypatumai, atliekami vandens telkinių tyrimai. Esą šie stebėjimai turėtų lemti tinkamą miesto plėtrą. Jiems atlikti skirta 140 tūkst. litų. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
