Karantinas tapo tramplinu į skurdą net ir tiems, kurie dar visai neseniai nebūtų nė įsivaizdavę, jog belsis į geradarių duris prašydami maisto.
Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė sako, kad į labdaros valgyklą Rožių gatvėje kasdien šilto maisto ateina bent po vieną du naujus žmones.
Alkstančiųjų daugėja
„Paramos gavėjų ratas plečiasi. Mes už galvų stveriamės, kaip reikės išmaitinti augančią minią. Jei žmogus iki mūsų atėjo, privalome jam duoti pavalgyti, negalime išprašyti lauk“, – pasakoja I. Zabulionytė.
Anot jos, prašančiųjų labdaringų pietų pradėjo daugėti gruodį ir jų nemažėja. Labdaros valgykla kasdien šiems varguoliams paruošia karštus pietus – sriubos ir antrą patiekalą. Lankytojams dalijamos nemažos porcijos – ne vienas džiaugiasi, kad parsinešus namo lieka dar ir vakarienei.
Pasak I. Zabulionytės, Šeimos namuose veikianti valgykla kasdien pamaitina apie 50–60 įvairaus amžiaus žmonių iš visų Panevėžio pakraščių. Kai kurie jų dėl maisto ateina pėsčiomis per visą miestą. Agentūros vadovė pastebi, jog nauji lankytojai daugiausia yra priešpensinio amžiaus arba jau pensininkai. Dažniausiai tai žmonės, netekę darbo ir nebegalintys susirasti kito pragyvenimo šaltinio. Yra ir tokių, kurių per karantiną labdaringų pietų ateina šeimomis.
„Jeigu žmonėms pagerėja situacija, bent laikinai įsidarbina, pas mus nebesilanko. Netenka darbo – vėl ateina. Taip ir sukasi. Kartais mūsų klausia, ar nebijome, kad tie žmonės piktnaudžiauja gerumu. Bet jeigu žmogus sotus, išgali pats prasimaitinti, į tokią vietą tikrai neateis“, – konstatuoja I. Zabulionytė.
Vargstančiųjų maitintojams ir patiems kyla didelių iššūkių, nes daugėjant alkstančiųjų, reikia ir kur kas daugiau maisto produktų. Paramos prašoma ūkininkų, kitų geradarių.
„Žmonės pas mus ateina prašyti, bet ir mes esame nuolatiniai prašytojai. Norint ką nors duoti, reikia kažką turėti“, – sako I. Zabulionytė.
Prie maisto – ir kaukės
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė sako, kad pirmasis šių metų maisto paketų dalijimas įvykęs, o kitas bus paskutinę balandžio savaitę. Atsiimti paketų pirmiausia buvo kviečiamos daugiavaikės šeimos. Šį kartą vargstantieji gavo cukraus, greitai paruošiamos avižų košės su džiovintais vaisiais, kiaulienos ir vištienos konservų, konservuotos šiupininės sriubos, makaronų, ryžių, pieno. Be to, šįkart kiekvienam paketui priklausė po tris medicinines vienkartines kaukes. Pasak J. Tubienės, jos su maistu dalytos pirmą kartą ir žmonės tuo liko patenkinti, ypač vyresni. Sudėtingu metu ir tai – paspirtis.
Balandžio pabaigoje žmonės gaus miltų, greitai paruošiamos avižų košės su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservų, konservuotos raugintų agurkų sriubos, keptų pupelių pomidorų padaže, grikių, rapsų aliejaus, konservuotų žaliųjų žirnelių bei saldinto sutirštinto pieno.
„Kartais mūsų klausia, ar nebijome, kad tie žmonės piktnaudžiauja gerumu. Bet jeigu žmogus sotus, išgali pats prasimaitinti, į tokią vietą tikrai neateis.“
I. Zabulionytė
Pasak J. Tubienės, kartais žmonėms vieno ar kito produkto nereikia, nes jo nevartoja, tad palieka. Jis pasiūlomas kitam labdaros prašytojui.
„Ne „Maisto bankas“ užsakinėja produktus ir mes gal mažiausiai turime įtakos tam produktų krepšeliui“, – sako vadovė.
2020 metų lapkričio–gruodžio mėnesį prašymus paramai gauti pateikė 3 146 Panevėžio miesto gyventojai, rajone – 3 679.
Kasmet prašymai ateinantiems metams būdavo priimami gruodžio mėnesį. Šiemet dėl karantino ribojimų ankstesnieji prašymai automatiškai pratęsti ir priimami nauji.
„Įprastai vasarį visada turėdavome mažiau paramos gavėjų, nes ne visi spėdavo gruodį pateikti prašymus. Dabar visi perkelti automatiškai ir prisidėjo naujų, tad paramos gavėjų skaičius tikrai išaugęs“, – sako J. Tubienė.
Gyvenimas be santaupų
Visgi net ir išaugus nedarbo lygiui, dalis socialiai remtinųjų neatsiėmė maisto paketų. Šie atiduoti keturioms nepasiturinčius asmenis maitinančioms organizacijoms. Panevėžio mieste tokios paramos neatsiėmė 190 žmonių, rajone tokių neatsirado. Priežastys, kodėl maisto paketai lieka nepaimti, J. Tubienės teigimu, labai įvairios: vieni per neatidumą praleidžia dalijimo laiką, kiti pakeičia gyvenamąją vietą ir apie tai nepraneša, treti tiesiog pakeičia kontaktus. Per karantiną prisidėjo dar ir ligos.
Pasak vadovės, jei žmogus negali pats atsiimti maisto paketo, gali paprašyti giminaičių, kaimynų, draugų pagalbos. Taip pat galima susisiekti su maisto paketų dalytojais ir susitarti, kada būtų galima atsiimti.
Šalies skurdo rodiklių statistika bus pateikta maždaug 2022 metais. Šiuo metu turima 2019 metų statistika neatspindi dabartinės karantino situacijos. Visgi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausos rodo, kad apie 10 procentų šalies gyventojų susiduria su maisto stygiumi, tai liudija ir eilės prie labdaros valgyklų. Be to, iki krizės 47 procentai šalies gyventojų neturėjo santaupų neplanuotoms išlaidoms, tai yra bent 300 eurų.
