Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, Lietuvoje kainos išaugo
0,5 procento. Labiausiai brango didžiausią lyginamąjį svorį vartojimo išlaidose
turinčios prekės – maistas, transportas, būstas ir susijusios prekės bei paslaugos.
Per metus – kovą, palyginti su 2004-ųjų kovu, kainos Lietuvoje išaugo 3,2 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Per mėnesį, pasibaigus kai kurioms nuolaidoms, labiausiai – 2,6 proc. – pabrango drabužiai ir avalynė. Lyginant metų rodiklius šios kategorijos prekės pigo 1,6 procento.
Per metus iki kovo mėnesio labiausiai brango sveikatos priežiūra – jos prekių ir paslaugų kainos kilo 10,2 procento, išlaikydamos vyraujančią sveikatos priežiūros brangimo tendenciją.
Brangimu nedaug atsiliko nemažą (10,4 proc.) lyginamąjį svorį bendrose vartojimo išlaidose sudaranti transporto grupė, kurioje kainos išaugo 7,7 procento. Pagal pranešimą, kovo mėnesį, palyginti su vasariu, šios grupės kainų kilimui įtakos turėjo 2,6 proc. didėjusios benzino, 5,2 proc. – dyzelino, ir 3,2 proc. padidėjusios lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainos.
Infliacijos rodikliai rodo, kad nuo sausio 1-osios pabrangusi elektra, dujos ir kitas kuras sąlygojo, jog antra pagal svorį vartojimo išlaidose (lyginamasis svoris 12,4 proc.) prekių ir paslaugų grupė – “būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras” – nuo praėjusių metų pabaigos pabrango 4 procentais.
Pasak Statistikos departamento, labiausiai – 10 proc. – šioje prekių grupėje vasario mėnesį brango malkos. Būsto nuoma per mėnesį pabrango 1,5 procento.
Mobiliojo ryšio operatoriams ir toliau aršiai konkuruojant kaina, vartotojai vis pigiau moka už šį ryšį. Vasarį mobiliojo ryšio paslaugos atpigo dar 1,5 proc., telefonų įranga buvo 2,2 proc. pigesnė.
Maisto produktai per vasario mėnesį pabrango 0,8 proc., o metinis jų brangimas siekia 6,2 procento. Jis sudaro beveik trečdalį – 28,4 proc. – visų gyventojų vartojimo išlaidų. Jų prekių grupėje brango beveik viskas, išskyrus 4,5 proc. atpigusias daržoves ir bulves. 4,8 proc. brango žuvis ir jos produktai, 4,3 proc. – vaisiai ir uogos, 1,6 proc. – sviestas, aliejus, riebalai, 1,4 proc. – mėsa ir jos produktai, 1,2 proc. – kava, arbatžolės, kakava, 0,8 proc. – pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės brangimą Statistikos departamentas fiksuoja kas mėnesį jau daugiau nei pusmetį. Bendrai per praėjusius metus maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 4,8 procento.
Sausį Lietuvoje buvo užfiksuota nulinė infliacija, vasarį kainos kilo 0,2 procento.
Infliacijos kriterijus Lietuvai svarbus siekiant 2007-aisiais įsivesti eurą. Pagal Mastrichto sutartį, kurioje išdėstytus kriterijus įsivesti bendrą valiutą siekianti šalis turi atitikti, eurą siekiančioje įsivesti šalyje infliacija gali ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių rodiklio vidurkį.
Lietuvos banko prognozėmis, 2006 metų viduryje, kai bus tikrinamas atitikimas Mastrichto sutarties kriterijams, Lietuvos vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 procento ir bus ant kritinės ribos.
ELTA
