Naujoji Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė
ir antrą kadenciją apskrities reikalus tvarkanti jos pavaduotoja Zita
Kukuraitienė kartu dirba jau šimtą dienų.
Kad apskričiai vadovautų dvi moterys – Lietuvoje analogų nėra. Kai kartu dirba dvi protingos, veiklios, ambicijų turinčios moterys, ne paslaptis, kad dažnai tarp jų neišvengiama trinties. Bent jau tokia yra visuomenės nuomonė. Todėl su humoro gaidele spaudos konferencijoje, skirtoje šimtui dienų, kai dirba G.Umbrasienė ir Z.Kukuraitienė, buvo klausiama: kada abi susipyksite?
“Ieškau rimtos priežasties susipykti. Bet šito klausimo nereikia išmesti iš akiračio ir toliau”, – į klausimą atsakė apskrities viršininkė G.Umbrasienė. “Mane viršininkė bando išprovokuoti, bet aš nepasiduodu”, – ta pačia gaida tęsė Z.Kukuraitienė. Viršininkės pavaduotojai pasirodė keistas visuomenės požiūris į moteris vadoves. “Kai du vyrai vadovauja – normalu, o kai dvi moterys – gali ir susipykti. Bet jos būna ir pakantesnės, ir tolerantiškesnės”, – sakė Z.Kukuraitienė.
Tiesa, vieną kartą viršininkė su pavaduotoja buvo švelniai susipykusios: Lietuvos apskričių vadovų sąjungos susitikime jos nenusprendė, kokioje vietoje kuriai atsisėsti. Bet šis mažas nesusipratimas abiejų moterų kolegiško bendravimo santykių neaptemdė. Nuotaiką valdininkėms dar pakėlė susitikime dalyvavusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Ji, pasak Z.Kukuraitienės, Panevėžio apskrities vadovėms pasakė labai gražių epitetų.
Paprašyta savo darbą įvertinti mokslo pasiekimų vertinimo balais, Gema Umbrasienė sakė, kad jei per šimtą dienų būtų atlikusi septyniasdešimt procentų numatytų darbų, ji galėtų sau parašyti dešimt arba devynis balus. Kadangi taip neįvyko, G.Umbrasienė atliktą darbą vertino aštuoniais balais. Ateityje apskrities viršininkė sau palinkėtų geriau planuoti, tvarkyti laiką.
Didžiausias naujosios apskrities viršininkės rūpestis per šimtą dienų buvo regioninės atliekų tvarkymo programos įgyvendinimas. Pagarsėjusi Liūdynės sąvartyno problema viršininkę “išmušė iš kitų darbų”. G.Umbrasienė prisipažino, kad nuo 1993 metų iki tapdama apskrities viršininke ji buvo įgijusi verslininko patirties. Todėl perėjus į valstybės tarnybą, jai buvo sunku iš naujo perprasti valdininko darbo logiką, tempus. “Man visa tai pirmą mėnesį kėlė stresą”, – prisipažino G.Umbrasienė.
Iš žiniasklaidos į administracinį darbą prieš kelerius metus perėjusi Z.Kukuraitienė teigė, kad jos naujoji viršininkė tokių klaidų kaip ji karjeros pradžioje nedariusi. Įpratusi laikraštyje dirbti sparčiai, ji maniusi, kad ir valdininkai turi suktis tokiais pačiais tempais. Valdiškame darbe viršininkės pavaduotoja įsitikino, kad įvairūs reikalai čia sprendžiami daug lėčiau.
G.Umbrasienė sakė, kad ji paveldėjusi pačią opiausią Panevėžio apskrities problemą – žemės grąžinimą. Tai ypač aktualu Panevėžio mieste: čia žemė atiduota tik trisdešimt šešiems procentams pretendentų, o visoje apskrityje – devyniasdešimt šešiems procentams. Todėl Z.Kukuraitienė pažadėjo, kad, gindama žemės savininkų interesus, apskrities administracija “su miesto Savivaldybe pyksis ir vaikščios po teismus”.
G.Umbrasienė norėtų, kad būtų mažiau biurokratizmo, kad baigtųsi ilgalaikiai susirašinėjimai tarp atskirų institucijų, kad žmonės gautų konkrečius atsakymus jiems rūpimais klausimais.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė (dešinėje) ir pavaduotoja Zita Kukuraitienė per šimtą vadovavimo dienų nesusipyko.
