Šiandien visas pasaulis atsisveikina su Šventuoju Tėvu.
Milijonai tikinčiųjų pagerbti į Amžinybę išėjusio Popiežiaus visą savaitę plūdo
į Vatikano Šv. Petro baziliką, meldėsi ir degino žvakeles savo šalių bažnyčiose
ir namuose. Ryškiausios pasaulio asmenybės netektis suvienijo įvairių socialinių
sluoksnių, amžiaus ir įsitikinimų žmones. Palaikęs ir skatinęs tikėjimą
Šventasis Tėvas šią misiją tarsi tęsia ir po mirties – jo išėjimas Amžinybėn į
bažnyčias sugrąžino tūkstančius tikinčiųjų. Vakar apskrities, miesto, rajono
valdžios atstovai, moksleiviai ir garbaus amžiaus panevėžiečiai plūdo į Kristaus
Karaliaus katedroje Jo Ekscelencijos vyskupo Jono Kaunecko laikomas šv. Mišias
už Popiežių.
Liudijimas visų širdims
“Išsipildė Jono Pauliaus II svajonė – suvienyti žmones”, – susirinkusiems tikintiesiems vakar kalbėjo Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas. Vyskupas pažymėjo, kad Šventasis Tėvas, sugriovęs geležinę uždangą, skyrusią Vakarų ir Rytų pasaulius, į Amžinybę išėjo kaip kareivis, ligos kryžių nešdamas iki paskutinio atodūsio. Net ir miręs Popiežius kartu su pasauliu. “Šventasis Tėvas nepaliko mūsų – didysis lietuvių tautos bičiulis, būdamas pas Dievą, yra dar arčiau nei žemiškajame Vatikane”, – pažymėjo J.E. J.Kauneckas. Nė viena tauta Jono Pauliaus nebuvo taip pagerbta, kaip mūsų. Ir ne tik dėl jo ištartų žodžių: pusė mano širdies priklauso Lietuvai. Išrinktas Popiežiumi Jonas Paulius II tapo pirmuoju istorijoje Šventuoju Tėvu, prabilusiu lietuviškai. Popiežius kasdien melsdavosi už mūsų tautą, o lankydamasis Lietuvoje ir bučiuodamas mūsų šalies žemę prisipažino visada to troškęs. “Ne kartą jis yra minėjęs, kad eina dvasinius kryžiaus kelius už Lietuvą”, – priminė tikintiesiems vyskupas.
1987 m. Lietuvai minint 600-ąsias krikšto metines, Šventasis Tėvas, dėl sunkios geležinės uždangos negalėdamas atvykti į Lietuvą, pats į Vatikaną pasikvietė viso pasaulio lietuvius ir surengė tokias iškilmes, kokių nesulaukė nė viena kita šalis. 1984-aisiais, minint vienintelio Lietuvos šventojo – šv.Kazimiero – 500 metų sukaktį, Jonas Paulius II mūsų šalį pagerbė sakydamas pamokslą lietuviškai. Popiežių žavėjo, kad Lietuva, daugiausia iškentusi katalikiška šalis, vienintelė turi Kryžių kalną. Jono Pauliaus II iniciatyva ir lėšomis šalia pastatytas ir vienuolynas. Visada buvo galima justi Šventojo Tėvo palankumą Lietuvai. Vyskupas J.Kauneckas prisiminė, kad 2001-aisiais, jam, kaip ir kitiems paskirtiems naujiems vyskupams, iš Popiežiaus priimant regalijas, Jonas Paulius II pastebimai šyptelėjo išgirdęs Lietuvos vardą.
“Nuostabu, kad Popiežių savo bičiuliu laiko net komunistai. Kubos prezidentas Fidelis Kastras dėl Jono Pauliaus II mirties antrą kartą gyvenime apsilankė bažnyčioje ir be karinės uniformos”, – akcentavo vyskupas. Prieš mirtį Šventasis Tėvas, išgirdęs, kad su juo pabūti Šv. Petro aikštėje susirinko apie 70 000 žmonių, sunkiai ir lėtai ištarė istoriniais tapusius žodžius: “Anksčiau aš jūsų ieškojau, o dabar jūs atvykote pas mane”. Ir atsisukęs į langą ilgai žiūrėjo į tūkstantinę minią, lėtai kilstelėjęs ranką paskutinį kartą palaimino susirinkusiuosius ir mirė.
“Savo asmenine patirtimi Popiežius paliudijo, kad jo kalbos prieš eutanaziją nėra vien žodžiai. Jis liudijo, kad ir seni, ligoti žmonės iki pat mirties gali net vadovauti tokiai didelei bendruomenei – Katalikų Bažnyčiai. Savo mirtimi jis įprasmino tikrąją gyvybės vertę: pademonstravo, koks taurus gali būti išėjimas”, – į Kristaus Karaliaus katedrą susirinkusiems pagerbti Šventojo Tėvo kalbėjo vyskupas. Šis Popiežiaus liudijimas turi pasiekti visų širdis: ligonių, svarstančiųjų, ar pakelti prieš save ranką, motinų, besirenkančių abortą vietoje kūdikio gyvybės.
Dėmesiu gaubė kiekvieną
Prie gedinčiųjų dėl Popiežiaus mirties prisijungusios Lietuvos visuomenės, J.E. J.Kaunecko teigimu, negalima kaltinti šaltumu. Anot jo, reikia nepamiršti, kad tik 10 proc. šalies gyventojų praktikuoja tikėjimą, nors per surašymą net 80 proc. nurodė esantys katalikai. “Lietuva labai atšaldyta ateizmo laikotarpiu. Juk tik Popiežius sugriovė tylos bažnyčią pareikšdamas, kad tokios daugiau nebebus – jis pats kalbės jos vardu”, – pažymėjo vyskupas. Pasak jo, šią savaitę miesto bažnyčiose akivaizdžiai padaugėjo tikinčiųjų, o ypač – jaunimo. Sugebėjimas rasti bendrą kalbą su jaunais žmonėmis – dar vienas Popiežiaus fenomenas. Jonui Pauliui II besilankant modernumu garsėjančioje Šveicarijoje, pasak J.E. J.Kaunecko, daugelis prognozavo, kad Šventąjį Tėvą jaunimas nušvilps. Tačiau jų susitikimas nustebino visus – jauni žmonės, įvertinę pontifiko asmenybės tvirtumą, jį priėmė labai nuoširdžiai. Vyskupas prisiminė, kaip šiltai Šventasis Tėvas, lankydamasis Lietuvoje, bendravo ir su mūsų šalies jaunimu. “Tada labai lijo. Jonas Paulius II juokaudamas paklausė: jauni žmonės, kodėl jūs man, senam, išprašėte Dievą lietaus? Kai minia pradėjo šaukti, kad neprašė, Popiežius pajuokavo: tai kodėl visi čia su skėčiais susirinkote? Po jo tokių žodžių jaunimas sušuko: Šventasis Tėve, mylime tave”, – pasakojo J.E. J.Kauneckas.
Popiežiaus mokėjimas bendrauti, nuoširdus dėmesys kiekvienam negali būti užmirštas. Vizito metu Lietuvoje Jonas Paulius II nakvodavo Vilniaus nunciatūroje. Anksti paryčiais prie jos vartų rinkdavosi minios žmonių, kad pamatytų išeinantį Šventąjį Tėvą. Net du rytus, nustebindamas jį lydinčius apsaugininkus, Popiežius atėjo pasikalbėti su žmonėmis. “Jis visada šiltai bendravo: eidamas pro minią vienam paspaudžia ranką, kitam paglosto galvą, dar su kitu pasisveikina”, – kalbėjo vyskupas. Net pirmą kartą atvykęs į Vilniaus katedrą Jonas Paulius II nesutiko, kaip buvo planuota, privežamas prie pat durų – išlipęs gatvėje pėsčiomis atėjo į šventovę. “Jonas Paulius II – Dievo dovana žmonijai. Jis palaikė ir kėlė tikėjimą, gynė visus vargšus ir nuolat kalbėjo, kad kapitalizmas – ne mažesnė blogybė nei komunizmas”, – akcentavo J.E. J.Kauneckas. Anot vyskupo, didžiausia pagarba Šventajam Tėvui – jo mokymų išpildymas. 1993-iaisiais Šventasis Tėvas yra pasakęs: jūs turite ateitį kurti kartu su Kristumi. “Tuos jo žodžius turime įsidėmėti ir gražesnę ateitį kurti su Dievu”, – pabrėžė vyskupas.
Taikė ir vienijo tautas
Generalvikaras daktaras Robertas Pukenis su Popiežiumi susitiko ir bendravo daugiau nei kiti mūsų miesto dvasininkai. “Tai buvo žmogus, užgrūdintas gyvenimo sunkumų, išlaikęs didelį pasitikėjimą Dievu ir pamaldumą”, – akcentavo generalvikaras. Lenkų tikėjimas, Marijos garbinimas ir tūkstantmetės šalies tradicijos, anot dvasininko, turėjo didelės įtakos Jono Pauliaus II asmenybei, nepaprastai pasitikinčiai Dievo apvaizdos pergale prieš blogį. Anot dr. R.Pukenio, jį žavėjo Popiežiaus didybė, talentas, doktrinos grynumas, laisvas bendravimas su žmonėmis, humoras. Ne kartą Šventasis Tėvas, kalbėdamas miniai, pašmaikštaudavo: man popieriuje buvo parašę visai kitaip.
Pasak generalvikaro, lietuvių tautai Šventasis Tėvas parodė didžiulį dėmesį ne tik kiekviena proga prabildamas lietuviškai – lietuviams vyskupams pas jį patekti būdavo lengviau nei kitų tautų. Pontifikas savo dėmesiu apgaubė visus, kam reikėjo globos ir pagalbos, kas gyveno sunkiai. Netgi į katechezę jis įvedė tarptautinius elementus prašydamas, kad turtingos valstybės varganoms Afrikos šalims nubrauktų skolas. Europos vyskupų konferencijose Popiežius pabrėždavo: saugokite savo istorinį atminimą. “Jis taikė tautas, kad nebūtų nugalėtojų ir nugalėjusiųjų, tačiau skatino išlaikyti savo šaknis, savo istorinį paveldą”, – kalbėjo dr. R.Pukenis.
Popiežiaus taip ir neaplankytos, anot generalvikaro, liko dvi valstybės: Pekinas ir Rusija. Nors pastarosios vyriausybė kvietė atvykti Šventąjį Tėvą, tačiau tam paprieštaravo katalikiškos Popiežiaus įtakos bijantys rusų dvasininkai. Vizito į Pekiną, pasak dr. R.Pukenio, Vatikanas atsisakė siekdamas išlikti neutralus Taivanio klausimu.
“Jonas Paulius II apaštalauja ir po mirties. Jo dėmesys, mokymas, kalbos liks žmonių širdyse”, – pabrėžė generalvikaras.
Paliudijo amžinybę
Už pontifiką meldžiasi ir bažnyčiose degina žvakutes tūkstančiai panevėžiečių: nuo mažiausių iki garbaus amžiaus tikinčiųjų. Šventojo Tėvo atminimas suvienijo visus – įvairių socialinių sluoksnių, profesijų, amžiaus ir įsitikinimų žmones ir visus sujungė viena mintimi. “Kiekvienam tikinčiam žmogui tai yra didžiulė netektis, tačiau, kaip vyskupas per pamokslą minėjo, mirtis yra sąlyginis dalykas. Tiesiog perėjimas į kitą būseną, kurioje visi mirtingieji atsidursime. Savo gyvenimu Popiežius parodė, kokiam reikia būti, kad nekankintų baimės ir abejonės išeinant į Amžinybę”, – kalbėjo miesto meras Vitas Matuzas. Pasak jo, į šv. Mišias susirinkusi didžiulė nuoširdžiai besimeldžiančių žmonių minia paneigė kalbas, kad lietuviai vangiai reaguoja į Popiežiaus mirtį. O, anot mero, už Joną Paulių II pasimelsti į bažnyčią atėjęs jaunimas patvirtino taisyklę: kaip šauksi, taip atsilieps.
Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė pabrėžė, kad šis Popiežius yra pati tikroji meilė. Jo mirtis – netektis didžiulei dvasinei valstybei, egzistuojančiai katalikų širdyse. “Manau, kad Jonas Paulius II atliko pačią didžiausią misiją, kurią tik gali atlikti lyderis: sustiprino visų tikėjimą. Jo mirtis netgi daug ką sugrąžino į tikėjimą”, – įsitikinusi apskrities viršininkė. Politikė teigė nesistebinti, kad pagerbti Šventojo Tėvo plūsta minios jaunimo. “Mūsų jauni žmonės tik atrodo šiurkštūs ir užsidarę virtualiame pasaulyje. Iš tiesų tai tėra jų gynyba nuo blogio ir Popiežiaus paskutiniai žodžiai negalėjo nesujaudinti”, – pabrėžė G.Umbrasienė.
“Šventasis Tėvas buvo pats tikriausias žmogiškumo pavyzdys. Viskas tame žmoguje tilpo, ko kartais mums patiems trūksta. Didelis būrys tikinčiųjų, susirinkusių į pamaldas už Popiežių, įrodo, jog daug žmonių seka paskui jį ir mokosi žmoniškumo”, – pažymėjo Savivaldybės administracijos pavaduotoja Audronė Grainienė. Prie pagarbos ir įvertinimo žodžių Popiežiui teigė prisijungiantis ir rajono meras Povilas Žagunis. “Nors man neteko garbė pabendrauti su Šventuoju Tėvu, tačiau jo asmenybė paliko tik pačius geriausius prisiminimus”, – kalbėjo rajono meras.
Atsisveikino kartu
Negalėjęs nepagerbti Popiežiaus – ryškiausios pasaulio asmenybės – tvirtino vakar į šv. Mišias Kristaus Karaliaus katedroje atėjęs J.Balčikonio gimnazijos moksleivis Šarūnas. Anot jo, vis dėlto šiek tiek keistai atrodo, kai visą gyvenimą Popiežiui buvusieji abejingi jam mirus rodo ypatingą dėmesį. “Šiek tiek dvelkia falšu”, – mano Šarūnas. Panevėžietė Jolanta Vaitkevičienė neslėpė apie Šventąjį Tėvą pastarosiomis dienomis sužinojusi daug daugiau nei iki šiol. “Jis savo dvasia, supratimu ir kova už tiesą buvo kitoks”, – žavėjosi moteris.
Panevėžietė Virgilija Palujanskienė į šv. Mišias pasimelsti už Joną Paulių II atėjo kartu su vaikučiais. Moteris tvirtino mažiesiems ne tik pasakojanti apie Šventojo Tėvo asmenybę – šeima už Popiežių namuose uždega ir žvakutę. “Kaip ir daugeliui žmonių, jis man buvo kaip tėvas”, – kalbėjo ponia Virgilija. 1997 m. V.Palujanskienė dalyvavo Jaunimo dienose Prancūzijoje ir juto popiežiaus palaiminimą. “Negaliu žodžiais nupasakoti to jausmo, kokį teko patirti stovint vos porą metrų nuo Šventojo Tėvo”, – prisiminimais dalijosi moteris.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Kristaus Karaliaus katedroje milžinišką minią vienijo bendra malda už Šventąjį Tėvą.
