Ketvirtadienį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos (VKEKK) posėdyje nutarta priimti dujų kainos skaičiavimo metodiką.
Dujų tiekėjai metodiką vadina ekonomiškai nepagrįsta, pramonininkai – naudinga “monopolininkui”, šilumininkai – nekonkrečia.
“Tai – tikrai politinis sprendimas, kuriuo paminti ekonominiai principai”, – vienintelį komentarą žiniasklaidai teikė šalies dujų infrastruktūrą valdančių “Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.
Šilumos tiekėjų asociacijos direktorius Edvardas Tuomas Eltai sakė, kad metodika – nekonkreti. “Todėl nei šilumininkai, nei kiti negali pasakyti, kas jų laukia”, – teigė E. Tuomas.
Vis dėlto šilumininkų atstovas sakė, kad šios rinkos bendrovėms naujoji metodika gali atnešti teigiamų padarinių. Buvo baiminamasi, kad į dujų kainos skaičiavimo formulę bus įtrauktas po perkainojimo 3,4 karto išaugęs “Lietuvos dujų” turtas, dėl ko išaugtų ir kaina.
Pasak E. Tuomo, VKEKK pažadėjo šio turto neįtrauksianti ir skaičiuosianti pagal senąją, mažesnę turto vertę. “Mes buvom visi prieš tai, ir komisija pažadėjo, kad perskaičiuotas turtas nebus įvertintas, nebus daroma, kaip elektros skirstomųjų tinklų atveju”, – teigė E. Tuomas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys patikino, kad padidėjęs turtas nebus įtrauktas į “Lietuvos dujų” pelno formulę.
“Bet į normatyvą amortizacinių atskaitymų naują turtą gali įtraukti – vadinasi, jau reikia žinoti, kad kaina padidės. Ryškiai matyti, kad transportavimo kaštai padidėja”, – aiškino P. Ralys.
Jo teigimu, metodika suteikia galimybę monopolistui (“Lietuvos dujoms”) didinti kainas ir gauti didesnį pelną.
“Vartotojas aiškiai mato, kad už tai jam reikės mokėti”, – tikino pramonininkų atstovas.
Jo teigimu, komisija, kuri turėtų atstovauti ūkio ir vidaus rinkos interesams užuot “Lietuvos dujas” valdantiems užsienio investuotojams suteikusi visas laisves “uždirbti”.
E. Tuomas teigė, kad šilumininkai baiminasi, jog Lietuvos vartotojai mokės už “Lietuvos dujų” investicijas, kuriomis nesinaudoja.
“Bijom tiktai, kad nereikėtų mokėti Lietuvos vartotojams už dujų tranzitą į Kaliningradą. Dabar niekas neapdraustas, kad už dujų perdavimą į Kaliningradą nereikės mokėti”, – sakė P. Ralys.
Bendrą dujų kainą sudaro jų perdavimo (transportavimo), paskirstymo, tiekimo ir žaliavos kainų suma.
Naujoji dujų kainos skaičiavimo metodika įsigalios ateinančią savaitę po paskelbimo “Valstybės žiniose”.
Nacionalinį dujų perdavimo tinklą valdančios “Lietuvos dujos” pernai uždirbo 67,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 9,8 proc. daugiau nei 2003 metais (61,815 mln. litų), įmonės pajamos išaugo 5,9 proc. – nuo 468,097 mln. iki 495,766 mln. litų.
Vokietijos “E.ON Ruhrgas” bei Rusijos “Gazprom” valdomos “Lietuvos dujos” šalies vartotojams pardavė 1,045 mlrd. kubinių metrų dujų, arba 26 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (828 mln. kubinių metrų).
Visa šalies gamtinių dujų rinka pernai dėl šiltos žiemos susitraukė 0,4 proc. – nuo 2,894 mlrd. iki 2,881 mlrd. kubinių metrų.
Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc., Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų.
ELTA
