Iškilo klausimas: kokiu gi atlanku pradėti naująjį – 2021 metų – sezoną? Na, tokia tema, kurios niekada dar nebuvo. Gerokai pasirausus atmintyje, pasikalbinus koleges, komandos žmones, pavyko šūktelėti eureka! Prieš metus G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka savo tinklalapyje skaitytojams uždavė klausimą: kokios 5 knygos paliko pėdsaką Jūsų gyvenime?
Atsakymus rašė Lietuvoje žinomi žmonės. Buvo įdomu. Tada iškilo dar vienas prisiminimas. Vidurvasario vakaras paežery, prie laužo. Smagūs ir įvairūs draugų pokalbiai. Kažkas be jokio didesnio sureikšminimo paklausė, ar turi kas nors savo knygą, kuri būtų visam gyvenimui svarbi. Sunku įsivaizduoti, kokį įkarštį sukėlė dalijimasis patirtimis. Jis išaugo iki žaidimo-ne žaidimo: kokios penkios knygos gyvenime padarė esminius perversmus? Kokius?
Patirtimis dalijosi, atrodo, jau suaugę, rimti žmonės, bet… įsitraukėme žiauriai. Įvardijome gal apie tris dešimtis knygų, neįskaitant visiems bendrų… Iš kažkur atsirado azartas. Juk tikrai – negi pačiam ar pačiai nepasidaro įdomu: o kokios gi knygos padarė įtaką mano asmenybės brendimui? Potėpis, dūris, pamoka, provokacija?.. Kas mane viliojo – estetika, pramoga, pažinimas?.. O gal man tinkanti gyvenimo ideologija?
Šįmet gimė idėja sulaukti projekto mokytojų-ambasadorių, misijos „pastebėk kuriantį“ dalyvių, literatūrinių gyvenimo patirčių. Todėl uždavėme vieną klausimą: kokios penkios knygos jūsų gyvenime padarė esminius perversmus? Kokius? Tik PENKIOS…
Atsakė mokytojos ir viena iš projekto autorių. Tikimės, bus įdomu. Tuo labiau kad kiekvienas turime savo penketuką. Juk – taip? Be to, ne viską ir esame skaitę…
Emilija Gedraitienė, „Minties“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
„Išties kartais netikėta – turi atsakyti tai, ko klausi kitų… Pabandysiu atsigręžti…“
1. Prisimenu knygą, kuri man jau mokykliniais metais atrodė neįtikėtinas dalykas – tai plyname lauke atsiradęs stebuklas – Kristijono Donelaičio „Metai“. O kai išklausiau šio kūrinio, išversto į prancūzų kalbą ir skaitomo aktorės vertėjos, įstabaus žmogaus Karolinos Masiulytės-Paliulienės, išgyvenau tikrą pasididžiavimą.
2. Antroji knyga – Janinos Degutytės „Purpuru atsivėrusi“. Tai ypatinga knyga su tikrais eilėraščiais, kurie man buvo svarbūs pasirenkant net studijas Vilniaus universitete. Rinkinio išskirtiniai eilėraščiai – „Ištrėmimo sonetai“.
3. Trečią knygą įvardyčiau Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. Įsiminė ir liko knyga-metafora, tinkanti visiems ir visada.
4. Negaliu nesižavėti kalbos turtus žarsčiusiais mūsų rašytojais – tai kraštietis Marius Katiliškis. Jo romanas „Miškais ateina ruduo“ toks apgaulingas, jei matome tik siužetą…
5. Paulo Koeljo „Alchemikas“ – knyga, kuri pakvietė ieškoti ir galvoti, kas, kaip ir kas iš to. Ji vis sugrįžta į mintis kartais netikėtomis sąsajomis, pavidalais… Ją įvardiju penktąja, padariusia įtakos vertybinei orientacijai.
Sigitas Tallat-Kelpša, Panevėžio dailės mokyklos mokytojas
„Deja, neturiu ir negaliu atidalyti 5 knygų iš tos didelės šeimos knygų, su kuriomis teko susipažinti. Todėl parašysiu, kokio amžiaus būdamas ką skaičiau.“
1. Vaikystėje – pasakų knygos (buvo tokia serija Pasaulio pasakos ), labiausiai patiko, rodosi, anglų pasakos „Broliai liūtaširdžiai“ ir daugelis kitų.
2. Paauglys skaičiau fantastinę literatūrą ir iki šiol prie jos grįžtu. Domina mokslinė fantastika, tik deja, geros retai rast gali.
3. Vėliau susidomėjau grožine literatūra. Rašytojas, kuris liko atmintyje – Džonas Irvingas. Perskaičiau visas jo knygas, išverstas į lietuvių kalbą.
4. Stivenas Kingas – rašytojas, kurio visų knygų dar neperskaičiau, bet tikrai… pirma, rodos, buvo „Desperacija“.
5. O dabar, gal jau 10 metų, skaitau viską apie karinius konfliktus. Pradėjau nuo
Timočio Snaido knygos „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“, kuri ir privertė domėtis konfliktų istorija. Todėl manau, kad sunku nuspręsti, kurios knygos padarė didžiausią įspūdį ir įtaką. Kiekviena turi bent vieną skyrių, kuris lieka atminty.
Patinka lietuvių klasikai, mielai skaitau užsienio rašytojų klasiką.
