Panevėžio savivaldybei paskelbus mokinių priėmimą į pirmąsias ir penktąsias klases dar nuo šeštos valandos ryto prie Švietimo skyriaus nusidriekdavusią tėvų eilę šiemet išblaškė karantinas. Savivaldybei gyvai nebepriimant gyventojų, visus dokumentus tėvai privalo pateikti elektroniniu paštu. Visgi ir šįkart atsirado nekantriųjų, per anksti atsiuntusių dokumentus ir priverstų procedūrą pakartoti.
Prašymo pateikimo data svarbi norint mokytis konkrečioje mokykloje, tačiau gyvenant ne jos aptarnaujamoje teritorijoje. Jei priimti į tokią mokyklą prašymų bus daugiau nei laisvų vietų, į jų pateikimo laiką bus atsižvelgiama rikiuojant priimtųjų eiles.
Švietimo skyriaus specialistė Laima Matuzevičienė pirmą kartą po daugelio metų pirmąją centralizuoto mokinių priėmimo dieną atėjusi į darbą nerado prie durų nė vieno mindžikuojančio tėvelio. Specialistė pasakoja netgi vis nueidavusi iki durų patikrinti, ar niekas nesugalvojo užsukti, bet tokių neatsirado. Pasak L. Matuzevičienės, likus kelioms dienoms iki centralizuoto priėmimo pradžios sulaukta nemažai klausimų, kaip pildyti privalomus pateikti dokumentus.
„Neatsirado nė vieno tėvo, kuris sakytų, kad negali atsiųsti elektroniniu paštu ir nori ateiti“, – teigia L. Matuzevičienė.
Paskubėjusieji pralošė
Miesto Švietimo skyriaus specialistai antradienį dar prieš dešimtą ryto jau buvo sulaukę daugiau nei 400 prašymų priimti į mokyklas, o per visą pirmąją dieną tikėtasi sulaukti daugiau nei 500. Tiek pat jų būdavo gaunama ir ankstesniais metais, tik dalis tėvų dokumentus pateikdavo atstovėję nemenkoje eilėje, o dalis atsiųsdavo elektroniniu paštu.
Pasak L. Matuzevičienės, ankstesniais metais pirmąją prašymų pateikimo dieną maždaug pusė prašymų ateidavo elektroniniu paštu, o per visą prašymų pateikimo laikotarpį tokių tebūdavo vos 30–35 procentai.
„Kartais tėveliai nepasitiki technologijomis. Būdavo atvejų, kai stovėdami eilėje prie Švietimo skyriaus, prašymą atsiųsdavo dar ir elektroniniu paštu“, – stebisi specialistė.
Nors registruojami prašymai, atsiųsti tik nuo sausio 5 dienos 8 valandos, tačiau kelių sulaukta ir gerokai anksčiau. Pasak L. Matuzevičienės, tokiems atsakyta, kad jų dokumentai gauti, tačiau prašymo negalima užregistruoti, nes per anksti atsiųstas. Tad tokiu atveju prašymą teks pateikti iš naujo.
„Nebeįdarbina“ viso skyriaus
Pasak L. Matuzevičienės, prašymų ir dokumentų siuntimas elektroniniu paštu neapkrauna pačių tėvų – nebereikia stovėti nuo anksčiausio ryto prie durų tikintis būti kuo pirmesniam ir taip pelnyti vaikui vietą norimoje mokykloje.
„Kai tėvai stovėdavo eilėse, tekdavo labai didelis krūvis ir mūsų darbuotojams. Visi tėvai norėdavo iš pat ryto kuo greičiau pateikti dokumentus, tada visi darbuotojai turi dirbti būtent šį darbą, kad eilė sumažėtų. O dabar vienas žmogus gali sėdėti prie kompiuterio“, – sako L. Matuzevičienė.
Anot jos, kokias mokyklas rinkosi būsimųjų pirmokų ir penktokų tėvai, bus suskaičiuota po geros savaitės. A. Lipniūno progimnazija ir V. Žemkalnio gimnazija priėmimą vykdo pačios.
Laukia rajono vaikų
Šiemet į miesto bendrojo ugdymo mokyklas planuojama priimti 750 pirmokų. L. Matuzevičienė neabejoja, kad šis skaičius paaugs. Tą rodo ir praktika – paprastai į jas ateina mokytis ir dalis priemiestinių gyvenviečių vaikų, į Panevėžį atsikelia gyventi šeimos iš kitų savivaldybių.
Švietimo skyriaus duomenimis, pernai visi pirmokai, kurių tėvai laiku pateikė dokumentus, pateko į norimas mokyklas, išskyrus penktą klasę „Vilties“ progimnazijoje. Ten norinčiųjų buvo daugiau, nei mokykla turėjo laisvų vietų.
Kiek šiemet būsimų penktokų keis mokyklas, kol kas sunku pasakyti. Pasak L. Matuzevičienės, pastarųjų trejų metų praktika rodo, kad tokių būna 90–110. Šiuo metu vien Pradinėje mokykloje mokosi 80 penktokų, iš jų apie 50 ateis į miesto mokyklas, kiti mokysis rajone arba Panevėžio savivaldybei nepriklausančiose švietimo įstaigose – V. Mikalausko menų, K. Paltaroko gimnazijose. Dar 30–40 penktokų miesto mokyklos tikisi sulaukti iš rajono.
