Nauji metai – nauji vardai

Kai naujametę karantino naktį Panevėžyje nutilo fejerverkų garsai, paryčiais nuaidėjo pirmojo šiemet naujagimio riksmas. Pirmąją metų dieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pasaulį išvydo tik vienas kūdikis – mergaitė. Panevėžietės Kristinos Kulvinskienės 3 950 g svėrusi dukrelė gimė sausio 1-osios rytą, 10 val. 13 min. Tai antras vaikelis šeimoje. Ir gimdyvė, ir naujagimė jaučiasi gerai.

Pirmąją šių metų naujagimę ir mamą pasveikino Panevėžio ligoninės kapelionas, Švč. Trejybės rektorato dekanas Pavel Andžejevski bei Ginekologijos-akušerijos klinikos gydytoja akušere Egidija Ovsianienė.

Antras naujagimis Panevėžio ligoninėje gimė jau tik sausio 3 dieną 19 val. 36 min. – panevėžietė susilaukė berniuko.

Mažiau užsieniečių

Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius praeitais metais įregistravo 754 gimusius panevėžiečius.
2020-aisiais Panevėžys pasipildė 384 berniukais ir 370 mergaitėmis. Prieš metus pasaulį išvydo 40 berniukų daugiau.

Užpernai naujagimių Panevėžyje būta 922. Pasak skyriaus vedėjos Loretos Guokės, tai nereiškia, kad vaikų 2020-aisiais gimė žymiai mažiau. Dėl karantino ir judėjimo apribojimų tarp valstybių ne visi užsienyje gyvenantys panevėžiečiai galėjo savo atžalas įregistruoti Aukštaitijos sostinėje. 2019-aisiais užsienyje panevėžiečiams gimė 214 kūdikių, pernai – 130. 2020 metais pasaulį išvydo 17 porų dvynių, metais anksčiau – 16.

„Matome, kad daugėja ne santuokoje gimusių vaikų. 2019 m. tokių buvo kas penktas, o praėjusiais metais – gal ir kas ketvirtas“, – pastebėjo L. Guokė.

Panevėžio rajone pernai registruoti 273 gimę vaikai. 2019 metais buvo 307.

Sūnų šauks Liuciferiu

Kasmet įdomu stebėti ir naujagimių tėvų išmonę renkant vardus atžaloms. Praėjusiais metais Panevėžyje daugiausia įregistruota Markų, Adų, Lukų, Matų, Dominykų, Emilių, Tajų, Nojų, Rokų, Arijų, Augustų, Herkų, Jonų, Adomų ir Leonų.

Mergaičių populiariausių vardų viršūnėse pernai karaliavo Iglės. Joms nedaug nusileido Lėjos, Adelės, Kamilės, Luknės, Amelijos, Gabrielės, Paulinos, Emilijos, Gabijos, Miglės.

O kai kuriems naujagimiams tėvai suteikė labai išskirtinius vardus. Tokius, pasak L. Guokės, dažniausia renka šeimos iš skirtingų tautybių sutuoktinių.

Tačiau viena panevėžiečių lietuvių pora savo sūnų nusprendė pavadinti tokiu vardu, kokio Lietuvoje iki šiol nėra buvę, – Daironu-Liuciferiu.

„Vardas žmogui – kaip tapatybės dokumentas visam gyvenimui. Domėjausi, kad Liuciferis romėnų mitologijoje buvo Aušrinė žvaigždė (Veneros planeta). Ar taip šitą vardą ir pasitiks kiti, sunku pasakyti“, – svarsto L. Guokė.

Ortodoksai aiškina, kad Liuciferis – lotyniškas hebrajiško žodžio „heylel“ vertimas, lietuviškai reiškiantis „Šviesnešys“. Jis sudarytas iš šaknų „lux“ (šviesa) ir „fero“ (nešti).

Ilgainiui krikščionybėje „Liuciferis“ imtas naudoti kaip piktojo vardas. Nors dievas esą Šviesnešį angelą sukūrė kaip aukščiausią, prakilniausią ir gražiausią iš angelų, Liuciferis bandė tapti galingesnis ir už kūrėją.

Lietuvoje Liuciferio vardo iki šiol niekas neturi.

Naujoji Zelandija turi oficialų sąrašą vardų, kuriuos draudžiama duoti naujagimiams. Tarp jų ir Liuciferis.

Retus vardus Panevėžyje pernai gavo ir Amija-Amahlė, Arija-NNeka. Civilinės metrikacijos specialistus guodžia, kad taip pavadindami vaikus lietuviai suranda pusiau tautinį kompromisą su užsieniečiu sutuoktiniu.