Vakcinų laukė kaip kalėdinės dovanos

Pirmieji Panevėžyje vakcina nuo koronaviruso paskiepyti ligoninės medikai vienbalsiai tvirtina, jog geresnės dovanos neįmanoma tikėtis. Kartu jie pirmieji atsidūrė ir skiepų priešininkų taikiklyje.

Antrąją Kalėdų dieną Respublikinę Panevėžio ligoninę pasiekė pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta – 975 dozės. Per dieną „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina nuo koronaviruso buvo paskiepyta 850 Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojų. Sekmadienį nuo ankstaus ryto prie skiepų kabineto rikiavosi ne tik priešakinėse fronto linijose dirbantys gydytojai, slaugytojos, bet techninio personalo darbuotojai. Kai kurie iš jų jau yra persirgę COVID-19.

Dar tą pačią dieną socialiniuose tinkluose išplito melaginga informacija, neva ligoninės direktorių Arvydą Skorupską nuo skiepo ištiko traukuliai, o kiti medikai vemia ir viduriuoja. Ligoninės vadovas tik pasijuokė iš tokios nevykusios skiepų priešininkų atakos, o „Sekundės“ kalbinti Respublikinės Panevėžio ligoninės paskiepyti medikai ir kiti darbuotojai tvirtino, kad jaučiasi puikiai ir laukia antrosios vakcinos dozės, po kurios jau turėtų susiformuoti imunitetas pavojingajam koronavirusui.

Sekmadienį pasiskiepijusi Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos psichologė, psichoterapeutė Eglė Zubienė tikino, kad ir iš karto po procedūros, ir praėjus parai po jos jaučiasi puikiai. Nei pakilusios temperatūros, nei bėrimų, nei kitų blogumų ji nepatyrė.

„Jokių nusiskundimų neturiu ir tikrai nesu sučipuota“, – juokėsi medikė.

Nors psichologė nedirba COVID-19 skyriuje, jai vis tiek tenka susidurti su užsikrėtusiais pacientais. Visi į skyrius guldomi ligoniai privalo gauti neigiamą COVID-19 testo atsakymą, bet praktika rodo, kad vieną dieną testas gali būti neigiamas, o jau kitą – žmogus susirgti.

„Dirbu Psichiatrijos skyriuje. Jis veikia kaip įprastai – psichikos ligos niekur nedingo. Netgi atvirkščiai, ligos paūmėjimo atvejų daugėja, kaip ir naujų pacientų. Nors nedirbu COVID-19 padalinyje, bet rizika užsikrėsti visuomet išlieka didelė. Suprantu, kad garantijų, jog net ir pasiskiepijusi nesusirgsiu, nėra, bet jeigu ir užsikrėsiu, ligos eiga bus daug lengvesnė, be baisių komplikacijų“, – pagrindinius motyvus skiepytis vardijo E. Zubienė.

Mato medicinos pažangą

Pasak psichologės, žmonės visuomet gali rinktis – tikėti mokslo ir medicinos pažanga ar sąmokslo teorijomis. Bet kai žmogus yra pasiklydęs savo jausmuose ir įtarimuose, dažnai išsijungia jo sveikas kritinis mąstymas. Kai pavyksta susitvarkyti su emocijomis, atsiranda šviesa ir blaivus protas, tuomet lengviau priimti sprendimus.

„Aš pati nepasiduodu sąmokslo teorijoms. Kaip tik norisi paprieštarauti tiems trumparegiškiems žmonėms, kurie kovoja prieš vakcinas ir neturi jokio bendrumo jausmo. Vieni galbūt nėra iš arti matę, su kokiu priešu susidūrėme. Kiti taip elgiasi iš didelio nerimo, vidinio siaubo dėl to, kas vyksta mūsų pasaulyje. Tikriausiai daugelį mus yra apėmęs tas siaubas, aš irgi ne išimtis. Bet visi renkamės skirtingas strategijas. Aš niekada nesudvejojau, kad kai tik atsiras skiepai, būsiu pirmoji, kuri pasiskiepys“, – sakė E. Zubienė.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje valytoja dirbanti Aurelija Šukienė taip pat buvo tarp tų 850 darbuotojų, sekmadienį paskiepytų nuo koronaviruso. Ir ji po vakcinavimo jaučiasi puikiai.

„Darbe kasdien tenka susidurti su koronavirusu sergančiais pacientais. Man pačiai neramu, kad ši liga labai greitai plinta, be to, labai didelis mirčių skaičius. Niekada nebuvau nusistačiusi prieš skiepus. Kaip bebūtų, pasitikiu medicina ir mokslu, o ne sąmokslo teorijomis. Bent jau dabar skiepai yra vienintelė viltis grįžti į normalų gyvenimą“, – įsitikinusi A. Šukienė.

Tėvų nematė beveik metus

Persirgusieji COVID-19 bent kurį laiką galės būti ramūs – jų organizmas turi susiformavusius antikūnus, kurie saugo nuo šios klastingos ligos. Tačiau problema, kad niekas negali tiksliai atsakyti, kiek laiko žmogus yra apsaugotas. Respublikinės Panevėžio ligoninės Operaciniame skyriuje vyriausiąja slaugytoja dirbanti Daiva Bartkienė COVID-19 jau persirgo, tačiau medikė vis tiek pasiskiepijo nuo šios ligos. Anot Daivos, jai pasisekė, kad ligos forma buvo labai lengva – tik lengvai užgulusi nosis be slogos. Jeigu ne teigiamas koronaviruso testas, net nebūtų supratusi, kad užsikrėtė baisioju virusu. Dirbdama ligoninėje ji mato, kokias kančias tenka tverti sergantiesiems koronavirusu.

„Pasiskiepijusi jaučiuosi labai puikiai, pakylėtai ir be galo džiaugiuosi, kad gavome tokią dovaną. Nors jau persirgau COVID-19 ir turiu antikūnų, nežinau, kiek laiko jie mano organizme laikysis. Manau, kad susirgimų viršūnės dar nepasiekėme, todėl noriu apsaugoti ir save, ir aplinkinius“, – pasakojo slaugytoja.

Ji prisipažino skiepytis ėjusi ne tiek dėl savęs, kiek dėl aplinkinių, kad virusu neužkrėstų nei ligonių, nei namiškių. Savo pensininkus tėvus medikė gyvai lankė kone prieš metus – norėdama apsaugoti artimuosius, su jais bendrauja tik telefonu.

„Pagaliau pasiskiepijus man bus ramiau eiti dirbti į COVID-19 skyrius, nors ir dabar nebijau. Gal ir artimiesiems bus ramiau. Dabar jaučiuosi taip, lyg dirbčiau kokiame radioaktyviame reaktoriuje – visi baiminasi, kad neatneščiau šios pavojingos ligos. Ir aš juos suprantu, nes situacija išties grėsminga, tik pikta darosi, kad ne visi suvokia situacijos rimtumą“, – teigė D. Bartkienė.

Atlydėjo policija ir „Aras“

Pirmoji siunta su 9750 dozių vakcinos į Lietuvą atvyko šeštadienio paryčiais, iš jų 975-ios skirtos Respublikinei Panevėžio ligoninei. Nuo Lietuvos sienos gautą vakciną lydėjo policijos ir „Aro“ pajėgos. Tokių saugumo priemonių imtasi atsižvelgiant į kitose šalyse pasirodžiusias žinutes apie galimas akcijas, užpuolimus. Nors Lietuvoje konkrečių grasinimų nebuvo, nutarta imtis visų saugumo priemonių siekiant išvengti incidentų.

Gautosios vakcinos buvo laikomos specialiuose šaldytuvuose. Ligoninė įsigijo ir pusę tonos sauso ledo, kad, atsitikus nenumatytam atvejui ir šaldytuvams neveikiant, būtų užtikrinta vakcinai reikalinga 80 laipsnių šalčio temperatūra.
Visose didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje skiepijimas prasidėjo tuo pačiu metu – gruodžio 27-ąją 8 val.

Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas teigė, jog iš 975 dozių 850 buvo įskiepytos sekmadienį Panevėžio ligoninės medikams.

„Panevėžyje sergamumas COVID-19 Lietuvos vidurkį viršija du kartus, todėl labai svarbu sukurti vadinamąjį bandos imunitetą. Jeigu skaičiuotume jau persirgusius darbuotojus ir tuos, kurie sekmadienį pasiskiepijo, turėsime apie 70 proc. siekiantį imunizacijos slenkstį. Tai bus pakankami skaičiai, kad galėtume toliau teikti savo paslaugas, nes ir be COVID-19 turime pacientų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba“, – sakė A. Skorupskas.

Likusios vakcinos perduotos kitoms Panevėžio ir Utenos apskrityse esančioms ligoninėms, kuriose gydomi COVID-19 pacientai. Planuojama, kad visa Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninėse dirbančių darbuotojų vakcinacija bus baigta dar šiais metais, nes kita skiepų partija Respublikinę Panevėžio ligoninę turėtų pasiekti jau šią savaitę.

Raktas į normalų gyvenimą

Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo A. Skorupsko teigimu, skiepijimas yra savanoriškas, tačiau reikia suprasti, kad tik pasiskiepijus didesnei daliai darbuotojų pavyks užtikrinti, kad šios pandemijos metu įstaiga nepritrūks žmogiškųjų išteklių.

Šiuo metu serga 209 ligoninės darbuotojai, iš kurių 18-iolika yra izoliavęsi, dar 375 darbuotojai jau pasveikę.
„Medikai nėra kažkokie išskirtiniai. Yra tokių, kurie skiepytis nenori, tai yra kiekvieno laisvas pasirinkimas. Bet tai vienintelis raktas į normalų gyvenimą. Pastarosiomis savaitėmis situacija labai įtempta, medikai dirba išties sudėtingomis sąlygomis. Šis periodas – pats sunkiausias ir jis laikysis dar bent dvi savaites. Bet kai medikai turės imunitetą, nebus tiek daug sergančiųjų, lengviau pavyks sustyguoti darbus. Patį didžiausią smūgį jau atlaikėme, bet mūsų achilo kulnas vis dar lieka personalo, ypač reanimatologų bei slaugytojų, trūkumas“, – teigė A. Skorupskas.

Anot jo, antruoju skiepu, po kurio visiškai susiformuoja imunitetas, ligoninės darbuotojai bus skiepijami po 21 dienos nuo pirmosios vakcinacijos. Kiekvieną savaitę ligoninė tikisi sulaukti vakcinų papildymo. Pirmuoju etapu Lietuvoje paskiepijus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius medikus, antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams.

„Jeigu šia vakcina skiepijasi didžiausių valstybių prezidentai, karaliai ir karalienės, vadinasi, ji yra visiškai saugi. Laimėti milijoną loterijoje yra didesnė tikimybė, nei sulaukti skiepo šalutinės reakcijos“, – sakė A. Skorupskas.

Šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje COVID-19 serga 135 pacientai, deguonies terapija taikoma 76-iems, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydosi 16 pacientų, DPV taikoma 8 pacientams. Ligoninėje jau užimta daugiau nei pusė – 56,72 proc. – COVID-19 pacientams skirtų lovų.