Ketvirtadienį miesto Savivaldybėje vyko išplėstinis Ūkio
ir aplinkosaugos komiteto posėdis, kuriame labai išsamiai buvo pristatytas
radioaktyviosios taršos židinio Skaistakalnio parke sutvarkymo klausimas.
Posėdyje dalyvavo miesto meras Vitas Matuzas, Savivaldybės administracijos
direktorius Visvaldas Matkevičius, Civilinės saugos, Ekologijos skyrių vedėjai,
Radiacinės saugos, Visuomenės sveikatos centrų, Krašto apsaugos ministerijos,
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros bei Panevėžio regiono aplinkos
apsaugos departamento atstovai. Deja, išklausęs visų aiškinimų, komitetas
priimti sprendimą dėl radiacijos židinio užpylimo švariu gruntu vis tiek pasiūlė
administracijos direktoriui – jam pavesta parengti ir teikti svarstyti Tarybai
darbų sąmatą ir eigą.
Ne pagal kišenę
Nors visų kompetentingų šios srities žinybų raštiški atsakymai buvo aiškūs, jų atstovai buvo pakviesti patys pakomentuoti ir pagrįsti savo siūlymus.
Miesto Savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė priminė, kad vasario 9-ąją šiuo klausimu posėdžiavusi darbo grupė išanalizavo “Aplinkos radiologinio monitoringo Panevėžio mieste” ataskaitą ir pagal specialistų rekomendacijas pasiūlė tris sprendimo būdus: išvežti 30 centimetrų (apie 23 kubinius metrus) radioaktyviuoju radžiu užteršto grunto į radioaktyviųjų atliekų saugyklą, esančią prie Ignalinos atominės elektrinės (AE), vadovaujantis higienos normomis užpilti apie 80 kvadratinių metrų užteršto grunto sluoksnį švariu grunto sluoksniu arba užterštą vietą tiesiog pažymėti miesto plėtros planuose ir vykdyti tolesnį stebėjimą.
Pasak V.Kartanaitės, daugelio specialistų manymu, optimalus yra antrasis variantas, todėl ir kovo 18 dieną posėdžiavusi darbo grupė nusprendė jam pritarti. Ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Ramūnas Vyžintas pažymėjo, kad pirmasis variantas miestui būtų ne pagal kišenę – išvežti užterštą gruntą į saugyklą kainuotų apie pusę milijono litų. O jį užpilti švariu 30 cm molio, viršuje – 15 cm juodžemio sluoksniu, neliečiant židinyje augančių krūmų ir kitokios augmenijos, anot UAB “Panevėžio gatvės” direktoriaus Petro Giedriko, tekainuotų 5-6 tūkst. Lt. Pridėjus dar kelis tūkst. litų stebėjimo reikmėms, P.Giedriko tvirtinimu, galima teigti, kad 10 tūkst. Lt užtektų.
Kitur radiacija didesnė
Komiteto narys Povilas Vadopolas bandė visus įtikinti, kad geriausias variantas vis dėlto būtų padaryti iš nerūdijančio plieno rezervuarą ir jame saugoti surinktą radioaktyviuoju radžiu užterštą gruntą, bet Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros atstovas perspėjo panevėžietį, jog savavališkai tokių veiksmų atlikti negalima – tam reikalinga ir speciali licencija, ir Vyriausybės nutarimas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Vaclovas Palubinskas siūlė Skaistakalnio parke vykdyti tik stebėjimą, nes užteršta teritorija nėra labai pavojinga: apaugusi krūmais, apsaugota nuo vėjo, joje nevykdoma jokia ūkinė veikla. “Toks sprendimas ir kainuotų pigiausiai, ir nebūtų jokio pavojaus. Reikia pasakyti, kad skraidant lėktuvais patenkama į kur kas didesnį radiacinį foną nei jis sklinda nuo jūsų radioaktyviosiomis atliekomis užterštos vietos, bet vis tiek skraidome lėktuvais ir niekas nuo to nemiršta”, – pažymėjo svečias. Jam pritarė ir Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis kariuomenės ekologas mjr. Algimantas Kutanovas. Specialistas sakė buvęs Panevėžyje identifikuojant radioaktyvųjį židinį ir žinantis, kad kai kur Suomijoje yra 3 ar 4 kartus didesnis radioaktyvumas, nei jį skleidžia mūsų mieste rastas radis. “Jums reikia žinoti, kas tame parke bus: jei ketinate daryti vaikams smėlio aikštelę, gruntą būtina išvežti, bet jei parkas bus tik parkas ir po jį nesiraus valkatos, o tik koks žmogelis praeis, užtenka tik stebėti”, – dėstė savo poziciją kariškis.
Apsaugos lėta migracija
Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojas Gendrutis Morkūnas svarstomą reiškinį įvardijo kaip labai sudėtingą problemą. Jo manymu, jei būtų nuspręsta užterštą gruntą išvežti saugoti, susidurtume ne tik su finansine problema – naštą uždėtume ir ateities kartoms. Kitose šalyse, pasak specialisto, radioaktyvusis radis saugomas specialiuose seifuose, kol bus surastas koks nors tinkamesnis sprendimo būdas.
G.Morkūnas patarė iš Skaistakalnio parko užterštą gruntą užpilti švariu moliu, kuris yra mažiausiai laidus radžiui. P.Vadopolui pasiteiravus, kaip tokiu atveju gruntinius vandenis apsaugoti nuo radioaktyviosios medžiagos, Radiacinės saugos centro vadovo pavaduotojas atsakė, kad apsaugoti gali tik lėta radžio migracija ir vietos stebėjimas. Kaip teigia specialistas, užpiltas radis foninį lygį gali pasiekti tik per dešimtis tūkstančių metų. Užpilant 2-3 kartus gamtinį foną viršijančios spinduliuotės neįmanoma ir nebus stengiamasi sumažinti iki nulio, bet ji sumažės pakankamai svariai. Anot G.Morkūno, nustatyta, kad 2 tūkst. matavimo vienetų neviršijanti radžio dozė yra leistina, o užpylus ji tokia ir būtų.
G.Morkūno siūlymui pritarė ir Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro direktorius Viktoras Grincevičius.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr.
