Švietimo tinklo pertvarkos procesas, prasidėjęs 1999-aisiais, baigtis turėtų dar po septynerių metų. Planuojama, kad per šį laikotarpį Panevėžyje iš švietimo tinklo išnyks darželiai-mokyklos bei vidurinės mokyklos. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje vicemeras Petras Luomanas, Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis, vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius akcentavo, kad pertvarka yra neišvengiama, tačiau stengiamasi, jog dėl jos nenukentėtų bendruomenė.
Krepšelio nebeskirstys
Kaip teigė P.Luomanas, vienas svarbiausių pertvarką lėmusių veiksnių – demografinė padėtis mieste. Prognozuojama, kad 2012-aisiais Panevėžyje augs 14 500 mokyklinio amžiaus vaikų, tai yra 6000 mažiau nei šiuo metu. “Švietimo tinklą būtina sutvarkyti taip, kad nenukentėtų vaikai, o likusios tuščios patalpos būtų racionaliai išnaudotos.
Ne pietuose gyvename, kad mokiniai galėtų sėdėti pustuštėse klasėse – vis dėlto kainuoja jų išlaikymas”, – teigė vicemeras. Pasak jo, imantis pertvarkos stengiamasi atsižvelgti į bendruomenės interesus, nors, P.Luomano teigimu, niekada visi nebus patenkinti. Anot vicemero, jau dabar dėl kai kurių pertvarkoje numatytų sprendimų, ypač dėl darželių-mokyklų, girdėti skirtingų nuomonių.
Vicemeras pabrėžė: valstybinė švietimo politika vykdoma taip, kad ilgainiui moksleivio krepšelio lėšos nebebūtų perskirstomos. “Anksčiau savivaldybėms buvo leidžiama perskirstyti 15 proc. krepšelio lėšų, dabar – tik 5 proc. Aišku, savivaldybės pačios gali finansuoti tuščias vietas, bet ar tai racionalu?” – klausė P.Luomanas.
Laukia pasiūlymų
Pasak D.Šipelio, 2012-aisiais mieste turėtų išlikti trijų tipų bendrojo lavinimo mokyklos: pradinės, pagrindinės ir gimnazijos, išnyks antrosios pamainos. “Sumažėjus mokinių pagerės mokymo procesas, mokiniai galės patekti į gimnazijas”, – akcentavo vedėjas.
Siekiant užtikrinti mokymosi vietą vaikams iki 16 metų švietimo tinklas suskirstytas į mikrorajonus. Taigi bus užtikrintas vaiko ugdymo tęstinumas. “Vaikams nereikės blaškytis po miestą ir ieškoti juos priimančios gimnazijos”, – pažymėjo E.Kuchalskis.
Nors pertvarkos plane numatyta, kad darželiai-mokyklos mieste nebeegzistuos, tačiau, E.Kuchalskio teigimu, tėvai gali patys apsispręsti, jos ar didžiosios mokyklos geriau tenkina vaikų poreikius. Šių švietimo įstaigų pradines klases administruos kitos mokyklos. “Mes neliepiame iš karto uždaryti darželių-mokyklų”, – pabrėžė specialistas.
Su pertvarkos planu supažindintos švietimo įstaigos iki balandžio pabaigos gali pareikšti savo nuomonę. “Atsižvelgus į bendruomenės prašymus projektas gali būti pakoreguotas ir gegužės pabaigoje – birželio pradžioje bus pateiktas tvirtinti Tarybai”, – kalbėjo vicemeras.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. D.Šipelis (iš kairės), P.Luomanas ir E.Kuchalskis akcentavo, kad dėl mokinių skaičiaus mažėjimo švietimo tinklo pertvarka neišvengiama.
