Apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
galerijoje “2-asis aukštas” atidaryta Japonijos ambasados kilnojamoji Hiroshige
Ando (1782-1856) medžio raižinių paroda “53 Takaido trakto stotys”. Į medžio
raižinių meistro parodos atidarymą atvyko Japonijos laikinasis reikalų
patikėtinis Lietuvoje Eizo Kaneyasu, patarėja kultūros reikalais Gabija
Žukauskienė ir patarėja kultūros ir informacijos klausimais Čisako Marujama.
Panevėžys – jau ketvirtasis miestas, kuriame lankosi Japonijos ambasados atstovai pristatydami ir populiarindami savo šalies kultūrą, nes 2005-ieji yra paskelbti Europos Sąjungos ir Japonijos tautų mainų metais. Jiems pažymėti ES šalyse ir Japonijoje organizuojami įvairūs politikos, ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros, meno, sporto renginiai. Tikimasi, kad mainų metai netaps trumpalaikių įvykiu – jie suartins žmones ir kultūra, padės pagrindą glaudesnei partnerystei.
Sieja troškimas pažinti kitos kultūros savitumus
“Sveiki atvykę į Panevėžį”, – garbius svečius sveikino G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė ir pažymėjo, kad nors Lietuvą ir Japoniją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau sieja daug panašumų: troškimas pažinti kitos kultūros savitumus, meilė mokslui ir menui. Pasak jos, biblioteka su Japonijos ambasada bendrauja jau nuo 1998 metų. Laimėjusi projektą ir padedama Japonijos fondo biblioteka įsigijo daugiau kaip šimtą knygų anglų kalba apie Japonijos meną, kultūrą, mokslą, ekonomiką, gamtą, kitas sritis.
“Mieli Japonijos bičiuliai, nuoširdžiai džiaugiamės, kad esame Panevėžyje ir galime jums pristatyti savo kultūrą”, – su švelniu akcentu lietuvių kalba gausiai susirinkusius panevėžiečius sveikino Eizo Kaneyasu. Atsiprašęs, kad toliau taip sklandžiai lietuviškai kalbėti negali, padedamas vertėjos išsakė dėkingumo žodžius valdžios atstovams, o daugiausia jų skyrė į parodos atidarymą atėjusiems miestelėnams. “Džiugu, kad paroda vyksta bibliotekoje. Tai vieta, į kurią žmonės ateina pasisemti žinių ir šviesos”, – pažymėjo svečias.
Parodoje – didžiausio japonų medžio raižinių meistro darbai
Pristatydamas peizažinių graviūrų ciklą “53 Takaido trakto stotys”, Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje pabrėžė, kad šios parodos autorius Hiroshige Ando yra paskutinysis didis japonų medžio raižinių meistras. Jo kūryba pirmiausia įdomi niuansuotu spalvų panaudojimu, kompozicinių sprendimų įvairove. Palyginti su kitais šios srities meistrais, Hiroshige Ando jautriau perteikia žmogų supančio gamtos pasaulio žavesį ir spalvingumą į savo peizažus “įvedė” lietaus, rūko, minkšto sniego pusnių, brėkštančio ryto, nakties motyvus.
Šio menininko bei kito garsaus dailininko Katsuhika Hokusai (1760-1849) nuopelnu peizažas tapo vyraujančiu graviūros žanru, o šių dviejų japonų klasikinės graviūros korifėjų kūriniuose medžio raižinių menas pasiekė kulminaciją. Hiroshige darė tiesioginę įtaką to meto Europos dailės raidai. Žymūs to meto dailininkai laikė jį tikru impresionistu, daugelis jų kolekcionavo šios meno srities darbus, sėmėsi iš jų įkvėpimo ir kūrybinių naujovių.
“53 Tokaido trakto stotys” – vienas svarbiausių darbų šio dailininko kūryboje. Šį ciklą jis sukūrė 1832 m. keliaudamas su oficialia procesija į Kiotą įteikti dovanų imperatoriaus dvarui. Ando tai buvo pirmoji kelionė Tokaido traktu, jungusiu Edo ir imperatoriaus sostinę Kiotą, ir tai paliko stiprų įspūdį. Keliaudamas jis piešė kiekvienos aplankytos vietovės eskizus, o grįžęs spaudė raižinius. Juose vaizduojami pakelės miestelių kasdienybė, vietiniai papročiai, keliautojai, ir visa tai persipina su didingos gamtos – kalnų, upių, miškų – vaizdais. Kurdamas šį ciklą, dailininkas pirmą kartą raižybos istorijoje efektingai panaudojo daugelį iš smulkiosios grafikos ir spontaniškų dailės mokyklų perimtų meninės išraiškos priemonių. Šis ciklas sulaukė didžiulio pasisekimo, ir vėliau Hiroshige išleido dar keletą peizažinių raižinių ciklų Tokaido motyvais.
Kelionėje laiku ir erdve svarbiausia – susitikimai
Kalbėdamas apie kelionę, jos prasmę, Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Eizo Kaneyasu pažymėjo, kad kelionė japonų suvokimu, visų pirma, yra gyvenimas. Ji prasideda kūdikiui gimus, tęsiasi jam augant, bręstant, sužydint ir baigiasi žmogui paliekant šį pasaulį. Kelionė – tai judėjimas laiku ir erdve. Ir pabrėžė, kad toje kelionėje labai svarbūs yra susitikimai. “Šis mūsų atvykimas į jūsų miestą yra vienintelis, nes jis niekada nebebus toks pat, net jei mes atvyktume dar ne sykį. Zenbudistų frazė “vienintelis kartas” – atskleidžia vienintelio karto svarbumą ir nepakartojamumą. Todėl man šis atvykimas į Panevėžį yra labai svarbus ir nepaprastas”, – remdamasis savo šalies filosofija sakė svečias.
Panevėžiečių dėmesys – japonų kaligrafijos menui
Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis kvietė susipažinti su vieno žymiausių XIX a. Japonijos menininko kūryba ir pažymėjo, kad keletas snieguotų peizažų jam asocijuojasi su Lietuva. O kad Japonija taptų dar artimesnė, siūlė susipažinti su keliais jų šalies kultūros fenomenais. Japonijos ambasados darbuotojos visus susirinkusiuosius vaišino žaliąja japoniška arbata “sencha”, kvietė ragauti jų šalies saldumynų. Netrūko norinčiųjų paragauti nacionalinio japonų patiekalo sušio ir pasimokyti jį paruošti. Moterys, išgirdusios, kad visų sudedamųjų šio patiekalo dalių galima nusipirkti prekybos centruose, mielai nusirašė sušio receptą. Tačiau didžiausio panevėžiečių susidomėjimo sulaukė Japonijos laikinojo reikalų patikėtinio Lietuvoje Eizo Kaneyasu demonstruojamas japonų kaligrafijos menas. Beveik visi susirinkusieji norėjo pamatyti hieroglifais parašytą savo vardą, prašė užrašyti jiems artimų žmonių vardus, prasmingas frazes. Nors pageidaujančiųjų buvo daug, garbus svečias kantriai pildė visų norus.
Laima Lapėnienė
A.Repšio nuotr. Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje E.Kaneyasu džiaugėsi galėdamas pristatyti savo šalies kultūrą Panevėžyje.
