Apsileidėlio našta krenta ir niekuo dėtiems

Kol statybininkai Panevėžio centre iš pagrindų rekonstruoja Vasario 16-osios gatvę, Savivaldybė teisme bylinėjasi su joje savo pastatą centro vaiduokliu pavertusiu verslininku Vladimiru Karpenka.

Byla pasisuko taip, kaip nesitikėjo prispausti apsileidėlį planavusi Savivaldybė. Teismas nusprendė, kad atsakovu turi būti įtrauktas ne tik baisiosios dalies, bet ir viso pastato savininkai, mat pagal teisės aktus fasadinės namo sienos, stogas laikomi bendra nuosavybe. Tokiu atveju net ir susitvarkiusiems savo patalpų fasadus gali grėsti papurtyti kišenes prisidedant prie V. Karpenkos dalies išorės remonto.

Pasiekė Vilnių

Gražiuoju neįkalbėjusi V. Karpenkos sutvarkyti centrinės Vasario 16-osios gatvės vaizdą darkančio pastato, Savivaldybė nutarė su verslininku nebežaisti katės ir pelės žaidimo bei pernai birželį kreipėsi į teismą.

Pasirodo, jo rūmuose tokios bylos į priekį stumiasi vėžlio žingsniais.

Pasak Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės, teismas ilgai negalėjo verslininkui įteikti ieškinio, galop pati Savivaldybė pirko antstolio paslaugas, kad atsakovą pagaliau pasiektų procesiniai dokumentai. Juos gavęs V. Karpenka pateikė teismui prašymą, kad bylą nagrinėtų Vilniaus apylinkės teismas. Šitaip skandalingojo verslininko ir Savivaldybės ginčas pernai lapkritį persikėlė į Vilniaus apylinkės teismą.

O tuomet Savivaldybė sulaukė žinios, kad turi patikslinti savo ieškinį.

Atsakovų – visas būrys

Teisme Panevėžiui atstovaujančios Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistės Karolinos Grubinskienės teigimu, teismas laikosi pozicijos, kad už daug savininkų turinčio pastato apleistą fasadą negali atsakyti vienas. Atsakovais byloje įtraukti Vasario 16-osios g. 11 pastato visi vienuolika savininkų.

„Teismo praktika tokia, kad pagal Civilinį kodeksą atsakomybė už bendro naudojimo patalpas, fasadą solidariai tenka visiems namo savininkams, proporcingai pagal jų turimo turto dalį. Teismas laikosi pozicijos, kad negalima įtraukti tik vieno atsakovo. Dėl to Savivaldybei teko tikslinti ieškinį ir įtraukti atsakovais visus savininkus“, – sako K. Grubinskienė.

Siūlo taiką

Apleisto pastato likimo teismas Vilniuje dar nepradėjo nagrinėti iš esmės. Pasak K. Grubinskienės, susirinkus į pirmąjį posėdį teismas pasiūlė Savivaldybei ir pastato savininkams ginčą išspręsti taikiai. Tokia galimybė, regis, sudomino ir patį V. Karpenką. Teisininkės teigimu, šis pažadėjo, kad jo advokatas pateiks svarstyti taikos sutarties projektą.

Nors kitas teismo posėdis numatytas jau gruodžio 1-ąją, pasak K. Grubinskienės, iki šiol Savivaldybė nėra iš verslininko nesulaukė jokio pasiūlymo ir jokios reakcijos.

„Teismo posėdis jau po trijų savaičių, o mes vis dar laukiame“, – stebisi Savivaldybės atstovė.

Ji neslepia, jog galimybė susitarti, kad apleistas pastatas bus sutvarkytas, atrodo abejotina.

„Jau ne vieną kartą buvo bandyta taikiai kalbėti, V. Karpenka buvo kviestas į Savivaldybę, bet jokios naudos iš tų pokalbių nebuvo“, – sako teisininkė.

Už apsileidėlį nemokės

K. Grubinskienė neatmeta, kad teismo sprendimas gali pasisukti ir netikėta linkme, kai už bendra nuosavybe laikomą pastato fasado ir stogo remontą gali tekti mokėti visiems savininkams.

Teisininkė tikisi, jog teismas atsižvelgs, kad kai kurie verslininkai jau yra investavę į jų patalpų fasadus. Tarp tokių ir pati Savivaldybė. Ji teismui pateikė sąmatas išlaidų, patirtų remontuojant Fotografijos galeriją.

Įrodymus renka ir vos prieš metus tame pačiame pastate duris atvėrusios „Senamiesčio galerijos“ darbuotojai.

Jaukios meno galerijos vadovė Rasita Arlauskienė stebisi, kad jiems iš savo kišenės sutvarkius savo patalpų fasadą dabar tenka dalyvauti posėdžiuose kaip atsakovams ir raudonuoti dėl V. Karpenkai priklausančios pastato dalies.

„Tas pastatas ilgas, didelis. Nesuprantame, kodėl mes turime būti atsakingi ir kentėti už tuos, kurie nesitvarko. Teismui pateikėme savo poziciją – mes savo dalį suremontavę ir nesutinkame prisidėti prie svetimų patalpų remonto“, – sako R. Arlauskienė.

Pradėjo nuo žiurkių

Panevėžio savivaldybės intensyvus bendravimas su V. Karpenka prasidėjo prieš penketą metų nuo reikalų su žiurkėmis.

Priešais apleistą šio verslininko pastatą Vasario 16-osios gatvės kitoje pusėje, buvusiame tualete, priklausančiame tam pačiam V. Karpenkai, apsigyvenę benamiai šią vietą pačiame miesto centre buvo pavertę sąvartynu. Jų sutemptos atliekos į centrą priviliojo ir žiurkes – iš šiukšlynu paverstų patalpų nusipenėję graužikai ėmė lįsti būriais. Savivaldybės atstovai ir raštu, ir žodžiu kreipėsi į V. Karpenką, kad šis tinkamai prižiūrėtų savo turtą, tačiau – jokios reakcijos. V. Karpenka nesiteikė nei šiukšlių išvežti, nei susisiekti su pagalbos ranką tiesiančiais ir iškuopti sąvartyną pasisiūliusiais dezinfekavimo paslaugas teikiančiais verslininkais. Centro pūlinys buvo sutvarkytas, kai valytojus pasamdė pati Savivaldybė, pateikusi sąskaitą V. Karpenkai.

Įstatymų spragos

Praėjusią kadenciją su šiuo verslininku ne kartą derybas ir dėl Vasario 16-osios gatvės apleisto pastato sutvarkymo vedęs tuometis vicemeras, šiuo metu miesto Tarybos narys Aleksas Varna abejoja, ar su šiuo verslininku dar yra prošvaisčių sutarti gražiuoju.

„Buvo daug skambučių, kol galop jį pavyko prisikviesti į Savivaldybę. V. Karpenka kalbėjo, kad nori įkeisti pastatą, jog galėtų paimti paskolą. Visiems įspūdį padarė, kai prie apleisto pastato pastatė stelažus, pats ant jų laipiojo, tvirtino, kad imasi tvarkyti. Viskas tuo ir baigėsi. Stelažai stovėjo, bet niekas nebuvo tvarkoma. Daug kartų vėl skambinau, raginau, kalbėjau, kad artėja Panevėžio šventė. Ir viena atėjo, ir antra praėjo, o V. Karpenka dingo“, – pasakojo A. Varna.

Anot jo, savivaldybių galios priversti apsileidėlius sutvarkyti savo turtą – labai ribotos, o įstatymai neatitinka realybės.

„Apleisti privatūs pastatai – ne vien Panevėžio problema. Nėra svertų priversti susitvarkyti tokius apsileidėlius. Jiems taikomos baudos juokingos. Kol įstatymai bus tokie, kokie yra, ta netvarka Lietuvoje ir tęsis“, – mano A. Varna.