J.Miltinio dramos teatre atidaryta paroda, kuri – tarsi duoklė aktoriui, grafikui, scenografui, videoprojektų meistrui Vytautui Kalinauskui. Menininko kūrybinis kelias prasidėjo šiame teatre, tad po jo mirties praėjus keletui metų, pirmoji apie šią iškilią asmenybę surengta paroda simboliškai buvo pristatyta ten, kur pasikeitė V.Kalinausko gyvenimas.
Joniškėlyje gimęs ir Žeimelyje augęs V.Kalinauskas nuo mažens buvo susijęs su teatru, o vienuolikos metų pirmą kartą debiutavo scenoje – suvaidino spektaklyje “Tadas Blinda”. Norėdamas tęsti pradėtą veiklą, V.Kalinauskas atvyko į Panevėžį ir įstojo į J.Miltinio teatro studiją. Pasak aktoriaus Algirdo Romualdo Paulavičiaus, šis vyras buvo smalsus žmogus – domėjosi daugeliu dalykų. “Atvykęs į teatrą, jis debiutavo profesionalioje scenoje – vaidino jaunikį A.Vienuolio “Prieblandoje”. Jis neturėjo būti aktoriumi, nes itin domėjosi dekoracijomis, apšvietimu, o būdamas gamtoje mielai piešdavo. Jo kelias buvo ne aktoriaus, o dailininko, tai jam sakė ir J.Miltinis, tad jis įstojo į tuometį Dailės institutą, – prisiminė A.R.Paulavičius. – Baigęs mokslus jis iliustravo knygas ir šie darbai buvo puikiai įvertinti. Po dvidešimties metų V.Kalinauskas grįžo į J.Miltinio teatrą: jam buvo pasiūlytas scenografo, kostiumų kūrėjo darbas”.
Panevėžyje V.Kalinauskui teko scenografiją kurti J.Miliūno spektakliui “Karuselė”, B.Džonsono “Volponei”. Vyriškis dirbo ir Kauno, Klaipėdos teatruose, jo darbas buvo įvertintas premija. “V.Kalinauskas dirbo ne tik įvairiuose teatruose, bet ir kine. Jis kartu su Vytautu Žalakevičiumi dirbo prie juostų “Visa teisybė apie Kolumbą”, “Atsiprašau”, “Savaitgalis pragare”. Kadangi jis turėjo “sveiko chuliganizmo”, tad kartais interpretuodavo žymių tapytojų paveikslus, – prisiminė A.R.Paulavičius. – Jis buvo estetas, vaikščiodavo pasirišęs skarelę, nes nemėgo kaklaraiščių”.
Kostiumų dailininkė Vilija Daugirdaitė džiaugėsi, kad pirmoji paroda po V.Kalinausko mirties simboliškai buvo surengta ten, kur jis pradėjo savo kūrybos kelią. “Jis buvo stulbinamai talentingas ir sirgo meno liga. Vytautas sakė, kad menininku tapti jį pastūmėjo Maestro J.Miltinis, tad jis tik šio žmogaus dėka tapo tuo, kuo buvo, – sakė V.Daugirdaitė. – Prisimenu, kai jis tapė ant medinių lentų, tai buvo tarsi postmodernizmo pradžia. Tie darbai nebuvo garsūs, bet dabar tai vertinama kaip meno kryptis”.
Artimai V.Kalinauską pažinojusi V.Daugirdaitė prisiminė, kad šis vyras buvo nepaprastas žmogus, sugebėjęs apie save priminti ir po mirties. “Testamente jis nurodė, kad jo pelenai turėtų būti išbarstyti į Baltijos jūrą ties Palanga. Nors jis mirė 2001-ųjų birželio 14-ąją, tačiau pelenai mano namuose stovėjo iki kitų metų rugsėjo. Buvo sunku, tačiau jo valią reikėjo įvykdyti. Kadangi nebuvo nurodytas joks terminas, tad prabėgo nemažai laiko, kol ryžausi šiam žingsniui, – sakė V.Daugirdaitė. – Per lygiadienį išbėrėme jo pelenus į Baltijos jūrą ir itin susigraudinau, kai sužinojau, jog tą pačią dieną ten buvo išberti ir Ugnės Karvelis pelenai”.
V.Kalinausko bičiuliai tikino, kad J.Miltinio dramos teatre surengtoje ekspozicijoje žiūrovai galės prisiminti, koks buvo šis žmogus. Talentingas ir meno pasaulyje gerai žinomas kūrėjas po daugelio metų tarsi grįžo į vietą, kurioje prasidėjo jo kūrybinis kelias.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
