Panevėžio specialiojoje mokykloje vykusioje konferencijoje aptarti projekto “Menas be sienų” ypatumai, bendradarbiavimo aspektai, pristatytos tikslinės grupės ir pateikta 19 baigiamųjų darbų. Net 10 mėnesių vykusiame pirmajame etape dalyvavo 10 vaikų iš Panevėžio specialiosios mokyklos. Jie kūrė su profesionaliais menininkais – parodė savo sugebėjimus ir mokėsi bendrauti.
Dalyvauja penkios šalys
Leonardo da Vinčio fondo remiamame projekte dalyvavo grupės iš Olandijos, Bulgarijos, Graikijos, Suomijos ir Lietuvos. Kiekviena jų savo šalyje keletą mėnesių dirbo tikslinėse grupėse – skatino bendradarbiauti sutrikusio intelekto mokinius ir profesionalius menininkus, stengėsi pakeisti visuomenės nuostatą. Pasak projekto koordinatorės Linos Trebienės, idėja kilo Olandijoje, kur programa buvo itin gerai sutikta ne tik visuomenės, bet ir valdžios atstovų. Kadangi projektas buvo sėkmingas, idėja buvo plėtojama ir pasiekė kitas šalis. “Kiekvienoje šalyje buvo sudaromos grupės, kuriose poromis dirbo menininkai ir specialiųjų poreikių vaikai. Jie kūrė bendrą darbą ir po vieną darbą atskirai. Iš viso turėtų būti pristatyta 30 darbų, tačiau kol kas ne visi pateikti. Iki šių metų rugsėjo mėnesio visi bus pristatyti ir 10 iš jų bus eksponuojami tarptautinėse parodose, – sakė L.Trebienė. – Pirmoji paroda bus surengta Panevėžyje, vėliau ji bus Graikijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Bulgarijoje”.
Kaip “Sekundei” sakė socialinė pedagogė Jūratė Augustinavičiūtė, vaikai galėjo bendrauti su profesionaliais menininkais, susipažinti su jų darbo specifika ir džiaugėsi galėdami kartu kurti. “Tai nebuvo dailės pamokos ir darbas porose itin skyrėsi, tačiau pasiekti puikūs rezultatai. Kiekvienas vaikas nuostabus ir individualus, tad menininkai įgijo naujos patirties, o specialiųjų poreikių moksleiviams buvo suteikta galimybė įvertinti save ir išbandyti jėgas naujoje srityje”, – sakė J.Augustinavičiūtė. Socialinė pedagogė tikino, kad vaikai nekantriai laukdavo susitikimų ir noriai dirbdavo su profesionaliu tapytoju, skulptoriumi, tekstilininke ar fotografu.
Nauja patirtis
Dešimt menininkų vaikus mokė tapybos, kūrė skulptūras, vitražus, mokėsi fotografijos meno. Nors iš pradžių meno žmonėms buvo sunku bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais, nes daugelis jų pirmą kartą mokė intelekto sutrikimų turinčiuosius, tačiau vėliau rezultatai stebino ir pačius dalyvius, ir pedagogus, ir specialiųjų poreikių vaikų tėvus. Kaip pasakojo fotomenininkė Marija Čičirkienė, jai teko dirbti su Daugvydu, kuris nekalba, tad iš pradžių buvo sunku priprasti. “Per pirmuosius susitikimus buvau suglumusi ir jaudinausi, nes fotografijos menas – ne tapyba ir reikia stebėti, ką fotografuoji. Pirmiausia vartėme albumus, žiūrėjome, kuo skiriasi buitinė ir meninė fotografija, vėliau ėjome į gatves ir rinkomės, ką norėtume įamžinti. Galiausiai perėjome prie portretų, – prisiminė Fotografijos galerijos direktorė. – Anksčiau bijojau sutrikusio intelekto žmonių ir pirmą kartą bendravau su tokiu vaiku, tad tai man buvo tarsi kito pasaulio atradimas”.
Irina Nosova džiaugėsi galėjusi dirbti su Morta, nors darbo metu buvo susiduriama su įvairiais sunkumais. “Tapymas nereikalauja kruopštumo, tačiau su Morta nebuvo lengva dirbti. Ji per pirmuosius užsiėmimus mane išbandė, bet vėliau susibičiuliavome. Reikėdavo suprasti, kada galiu jai paduoti priemones, kada pasiimti darbą, tačiau jaučiau Mortos kūrybinį džiaugsmą ir tai buvo malonu”, – prisiminė I.Nosova.
Tikisi ir toliau bendradarbiauti
Sėkmingas specialiųjų poreikių vaikų ir profesionalių menininkų bendradarbiavimas verčia specialistus galvoti apie tolesnę projekto eigą. Pasak mokytojos Kristinos Raščiuvienės, vaikai patyrė teigiamų emocijų, kiti dalyviai įgijo patirties, o ir tėvai pritarė projekto idėjai. “Atlikome apklausą ir apibendrinę rezultatus pamatėme, kad ir menininkai, ir darbuotojai, ir tėvai puikiai įvertino projekto idėją, džiaugėsi teigiama mokinio motyvacija. Profesionaliems menininkams buvo sunkiau susitaikyti su mokinių nuotaikų kaita, jų nesugebėjimu suprasti meninę kalbą, terminus, tačiau, jų nuomone, kantrybė ir laikas gali pašalinti sunkumus, – sakė K.Raščiuvienė. – Projekto dalyvius nustebino vaikų pomėgiai, kai kurios elgesio savybės, darbštumas, geranoriškumas, tad yra galvojama apie projekto tęstinumą”.
Projekto koordinatorė L.Trebienė tikino, kad jau parengta tarpinė ataskaita, nuo jos priklauso projekto tęstinumas. “Tikiuosi, kad ataskaita ir projekto rezultatai patiks fondo atstovams ir ši veikla bus tęsiama, o dalyviams galiu pažadėti, kad visi sukurti darbai bus deramai eksponuojami”, – tikino L.Trebienė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Savirija Kaziūnaitė Jūratę mokė kurti netradicinės tekstilės darbus.
