Kalbos ir literatūros mokslo visuomenė šįmet
pažymi kalbininko, vertėjo, profesoriaus Juozo Balčikonio gimimo 120-ąsias
metines. Pirmieji šią sukaktį pažymės mokslininko kraštiečiai – panevėžiečiai.
Ketvirtadienį Panevėžio mieste ir rajone vyks šiai sukakčiai skirti renginiai. Ėriškių kapinėse bus dedamos gėlės ant J. Balčikonio kapo, lankomas stogastulpis mokslininko gimtinėje. Vėliau Ėriškiuose ir Panevėžyje vyks J. Balčikonio sukakčiai skirti minėjimai, moksleivių konferencija “Lietuvą pradėk mylėt nuo savo namų slenksčio”, susitikimas su Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos bendruomene, šventinis minėjimas Panevėžio dailės galerijoje.
Jubiliejinių J. Balčikonio renginių programą parengė Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius ir Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, remia Panevėžio miesto savivaldybė.
J. Balčikonis gimė 1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, Peterburgo universitete baigė slavistiką. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais buvo Panevėžio gimnazijos ir Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, vėliau dėstė lietuvių kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Po karo vadovavo Lietuvių kalbos institutui, profesoriavo Vilniaus universitete. Mirė 1969 metais.
J. Balčikonis daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai – tęsė kalbininkų Kazimiero Būgos ir Jono Jablonskio darbus, buvo ilgametis didžiojo Lietuvių kalbos žodyno vyriausiasis redaktorius, pats užrašė keliolika tūkstančių žodžių. Bendrinę kalbą J. Balčikonis tvarkė ir ugdė remdamasis gyvosios kalbos pagrindu – tarmėmis.
Lietuvių bendrinės kalbos formavimui ir norminimui reikšmingi ir J. Balčikonio literatūriniai vertimai – kalbininkas nepralenkiamu stiliumi išvertė brolių Grimų, Hanso Kristiano Anderseno, Vilhelmo Haufo (Hauff), Šarlio Pero (Perrault) pasakų, arabų pasakas “Tūkstantis ir viena naktis”, Žiulio Verno (Verne) ir Džonatano Svifto (Swift) kūrinių.
ELTA
