Keletą metų trintas mokymo įstaigos suolas ir
išsvajotasis specialybės diplomas rinkos ekonomikoje dar nereiškia, kad naujai
iškeptam specialistui neteks varstyti darbo biržos durų. Deja, diplomuotų
bedarbių laikai dar nepraėjo. Siekdama išvengti tokios situacijos Panevėžio
darbo birža parengė Darbo jėgos užimtumo prognozę ir įsidarbinimo galimybių
studiją. Joje aiškiai nurodyta, kokių profesijų atstovų mūsų miestui ir rajonui per daug. “Į tai turėtų atkreipti dėmesį jaunuoliai, kurie renkasi profesiją”,- teigė Darbo biržos vadovas Juozas Mėlynavičius.
Atidžiau panagrinėjus miesto mokymo įstaigų pasiūlymus būsimiesiems studentams, nesunku pastebėti, jog vis dar siūloma tapti kirpėjais, auklėmis, siuvėjais, slaugytojais, nors Darbo biržos specialistai prognozuoja, kad šių specialybių atstovams įsidarbinti mieste ir rajone be galo sudėtinga.
Sąrašas palengvins pasirinkimą
Darbo biržos parengtoje studijoje nurodomos net 28 specialybės, kurias turinčiųjų bent jau artimiausiais metais laukia toli gražu ne optimistinė ateitis. “Juodojo” sąrašo viršuje – pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, bendrosios praktikos slaugytojai, aplinkosaugos specialistai, socialiniai darbuotojai, odontologų padėjėjai. Mieste ir rajone per daug kirpėjų, namų ūkio ekonomų, viešbučių darbuotojų, įmonių komersantų, žemės ūkio technikos specialistų, auklių. Darbdaviams nereikia daržininkų ir sodininkų, siuvėjų ir floristų. Visų šių specialybių darbuotojus rengė ir toliau rengia miesto mokymo įstaigos. “Mūsų darbuotojai važinėja po mokyklas, nors profesinis orientavimas – ne pagrindinė Darbo biržos veiklos sritis, tačiau moksleivius supažindiname su esama situacija, darbo rinkos prognozėmis ir vienos ar kitos specialybės perspektyvumu”,- teigė J.Mėlynavičius.
Darbo biržos vadovas nesiėmė komentuoti mokymo įstaigų, kurios renkasi ne tokių perspektyvių specialistų grupes, veiklos ir akcentavo, jog motyvuoti ir mąstantys jaunuoliai, svarstantys, su kokia profesija susieti savo ateitį, turėtų atsižvelgti ir į Darbo biržos prognozes. Pasak direktoriaus, situacija darbo rinkoje nuolat keičiasi: kas buvo neperspektyvu prieš keletą metų – šiandien gali būti itin paklausu. “Taip atsitiko su metalo pramonės darbuotojais. “Metalistų” niekam nereikėjo, jie beviltiškai bandė įsidarbinti pagal specialybę. Dabar šie žmonės graibstyte graibstomi. Pradinio ugdymo mokytojų dabar nereikia. Tačiau ar jų nepritrūksime po keleto metų? Juk vyksta natūralūs kartų mainai?”- svarstė J.Mėlynavičius.
Darbo biržos Jaunimo darbo centro vadovė Skirmantė Danylienė teigė, kad bene dažniausiai šio centro specialistai susitinka su bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais. “Iniciatyvą rodo Joniškėlio žemės ūkio mokykla. Jos atstovai visada domisi darbo rinkos naujienomis, rengiamų specialistų įsidarbinimo perspektyvomis”,- pasakojo S.Danylienė. Pasak centro vadovės, Darbo birža negali lemti mokymo įstaigų pasirinkimo rengiant specialistus. “Čia tik jie gali atsakyti, kodėl pasirenkamos ne tokios paklausios mokymo programos”,- mano S.Danylienė.
Atsisako nepaklausių profesijų
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė pasakojo, kad trečius metus gyvuojančioje kolegijoje galima pasirinkti vieną iš dvidešimties mokymo programų. “Mūsų strategija – žaibiškai reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Patirtis rodo, kad, pasklidus kalboms apie profesijos nepopuliarumą, būsimieji studentai pasuka į kitas mokymo įstaigas. Stengiamės tam užbėgti už akių”,- sakė B.Dalmantienė.
Kolegija jau atsisako šiuo metu neperspektyvios pedagogų profesijos ir didina priėmimą į inžinerines specialybes. Jau nebėra ikimokyklinės pedagogikos studijų, pradinių klasių mokytoju panorusiųjų tapti mokosi tik viena grupė. Priėmimas į bendrosios praktikos slaugytojų specialybės studijas, pasak direktoriaus pavaduotojos, apribotas iki minimumo. “Situacija paradoksali – Panevėžyje slaugytojams itin sunku įsidarbinti, o kituose apskrities miestuose jų reikia”,- tvirtino B.Dalmantienė. Kolegija atsisakė ir odontologų padėjėjų rengimo. “Matyt, šių specialistų parengėme užtektinai. Dabar siūlome mokytis burnos higienisto profesijos. Šios specialybės atstovai galės dirbti savarankiškai, be odontologo pagalbos”,- apie studijų programų pakitimus kalbėjo kolegijos direktoriaus pavaduotoja.
B.Dalmantienė neslėpė, jog sunkumų įsidarbinant turi socialiniai darbuotojai. “Net keista, kad visoje Lietuvoje paklausios profesijos atstovai mūsų mieste ir rajone sunkiai randa darbo vietą. Manau, kad taip yra dėl to, jog seniūnijose įsteigus socialinio darbuotojo pareigybę dirbti šį darbą suskubo buvę žemės ūkio specialistai, vėliau socialinio darbo ypatumų pradėję mokytis neakivaizdiniu būdu. Tai lėmė, kad jauni šios srities specialistai liko už durų. Situaciją taisome – socialinius darbuotojus perkvalifikuojame į socialinius pedagogus, galinčius dirbti mokyklose”,- teigė “Sekundės” pašnekovė.
Nereikalingi Lietuvoje graibstomi svetur
B.Dalmantienė užtikrino, kad mokymo programos nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į darbdavių poreikius. “Bendradarbiaujame su Panevėžio statybos trestu, “Ekrano” gamykla. Rengiame jiems reikalingų profesijų specialistus, kurie, baigę studijas, turi garantuotą darbo vietą”,- sakė kolegijos direktoriaus pavaduotoja. Graibstyte graibstomi inžinerijos specialistai, kompiuterių technikai, bet Europos Sąjungoje taip vertinami aplinkosaugininkai tokiu populiarumu pasigirti negali.
Pasak B.Dalmantienės, neradę savo vietos Lietuvoje, buvę studentai itin laukiami užsienyje. “Išvyksta slaugytojos, kadangi jų diplomai jau pripažįstami ES. Nespėjame rašyti išvykti reikalingų pažymų. Praktikos atlikti į užsienį išvykę mūsų kompiuterių technikai buvo puikiai įvertinti – jiems pasiūlytas nuolatinis darbas. Jaunuoliai grįžo tik baigti mokslų. Jei valstybė nedarys išvadų, išvyks ir aplinkosaugininkai, nes Vokietijoje mūsų studentai puikiai užsirekomendavo”,- kalbėjo “Sekundės” pašnekovė.
Auklių reikia vokiečiams
Panevėžio M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja praktiniam mokymui ir ugdymui Nijolė Grybauskienė nemano, kad šioje mokykloje rengiami specialistai darbdaviams nereikalingi. “Kiekvienais metais tiriame, ar darbo rinkai reikia pas mus parengtų smulkiojo verslo organizatorių, virėjų, auklių. Darbdaviai atsako į mūsų anketas. Iš jų ir sprendžiame apie vienos ar kitos profesijos reikalingumą”,- sakė N.Grybauskienė. Nors Darbo biržos specialistai į nepaklausių specialybių sąrašą įtraukė auklės profesiją, mokyklos atlikti tyrimų rezultatai kalba ką kita – profesionalių auklių pageidauja didmiesčių gyventojai ir užsieniečiai. “Nežinau, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tyrimus atlieka Darbo biržos specialistai”,- svarstė dėl tokio neatitikimo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Kasmet mokytis šios profesijos priimama po 15 moksleivių. “Darbą surasti nėra paprasta dėl daugelio priežasčių – ne visi pageidaujantieji mažylių priežiūrą patikėti profesionaliai auklei išgali jai mokėti jos kvalifikaciją atitinkantį užmokestį. Be to, dirbant šeimose, auklėms sudėtinga tikėtis įstatymų numatytų socialinių garantijų. Dėl to laikinai sustabdėme priėmimą į šią specialybę”,- teigė N.Grybauskienė.
Mokykla laikinai nebepriima pageidaujančiųjų mokytis namų ekonomės specialybės. “Lietuvių ekonominė situacija dar neleidžia samdytis ekonomės”,- priežastį atskleidė direktoriaus pavaduotoja. Jos nuomone, tiek auklių, tiek namų ekonomių paklausa išaugs gerėjant gyvenimui. “Dalis šių specialybių absolvenčių sėkmingai dirba užsienyje. Auklės vertinamos Vokietijoje, namų ekonomės kviečiamos šioje šalyje atlikti praktiką”,- pasakojo N.Grybauskienė. Direktoriaus pavaduotojai mieliau būtų, jei diplomuotos auklės turėtų galimybę įsidarbinti vaikų darželiuose, tačiau kol kas tuo tegali pasidžiaugti vienetai.
Gąsdina vergiškas darbas
Mokykla pradėjo rengti kompiuterių ir organizacinės technikos specialistus – panorusiųjų jais tapti atsirado labai daug. Bedarbiais, anot direktoriaus pavaduotojos, netampa ir smulkiojo verslo organizatoriai – jau per praktiką jie su darbdaviais sukerta rankomis dėl nuolatinio darbo. Už borto, N.Grybauskienės teigimu, nelieka ir žemės ūkio darbininkai, po studijų grįžtantys į savo ūkius, arba įsidarbinantys pas ūkininkus.
Pedagogė nustebo išgirdusi, jog Darbo biržos prognozės ne itin palankios ir siuvėjoms. Jos nuomone, siuvėjų paklausa yra, tačiau dėl menko užmokesčio bei sunkių darbo sąlygų šios profesijos atstovės nesiveržia užimti laisvų darbo vietų. “Jaunas žmogus nenori dirbti pamainomis, už tai tegaudamas minimalų atlygį”,- paaiškino N.Grybauskienė. Ji nemano, kad Darbo biržos klientais taps mokykloje rengiami virėjai. Pasak “Sekundės” pašnekovės, maisto ruošimo specialistus dar besimokančius suvilioja darbdaviai. “Iš 28 trečiakursių jau visi turi darbo vietas”,- tvirtino direktoriaus pavaduotoja.
Kirpėjos tampa mamomis
Peržiūrėjęs “juodąjį” šiuo metu nepaklausių specialybių sąrašą, Profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula jame rado ir šiame centre mokomų specialybių pavadinimų – kirpėjai ir žemės ūkio technikos mechanikai. “Iš 25 kirpėjos amato besimokančių merginų vietą praktikai atlikti surado septynios. Kitos įgūdžius tobulina mūsų centro kirpykloje. Kirpėjo profesija – per brangi jaunimui: reikia turėti lėšų įrankiams įsigyti, plaukų priežiūros priemonėms nusipirkti, kainuoja patalpos, verslo liudijimas”,- tarp merginų populiarios specialybės minusus vardijo centro vadovas. Nors kirpėjo darbas – ne jaunimo kišenei, centras nežada atsisakyti šios studijų programos. “Yra pageidaujančiųjų mokytis”,- paaiškino B.Sedula. Nors pagal įgytą specialybę dirba tik trečdalis absolvenčių, direktorius juokavo, kad nedirbančios taip pat įneša neką menkesnį indėlį į šalies klestėjimą – kuria šeimas, gimdo ir augina vaikus.
Skambiu pavadinimu viliojami traktorininkai
Žemės ūkio mechanikų paskutinę laidą sudarė 46 absolventai. Jie visi, pasak B.Sadulos, rado vietą praktikai atlikti, o po jos daugumai atsivėrė perspektyvos įsidarbinti. “Skambus pavadinimas “žemės ūkio technikos mechanikai” slepia paprastas traktorininko bei kombainininko profesijas. Jei beveik 50 absolventų neturėjo problemų įsidarbinti, nemanyčiau, kad profesija atgyvenusi”,- sakė Profesinio rengimo centro direktorius.
Artimiausiu metu apskrityje turėtų padaugėti ekologinių ūkių, nes nuo kitų mokslo metų centre bus pradėti rengti ekologinių ūkio specialistai. B.Sadulos nuomone, be darbo neliks ir metalo apdirbėjai staklėmis – ši profesija šiuo metu “ant bangos”.
Profesinio rengimo centras stebi savo absolventus, kaip jiems sekasi įsidarbinti. 2003-iaisiais iš 340 jaunųjų specialistų per tris mėnesius pavyko surasti darbą 39 proc. Darbo biržos klientais tapo 19 proc. jaunuolių. Pernai Profesinio rengimo centrą baigė 239 absolventai. Per tris mėnesius užsiėmimą pagal specialybę surado 43 proc. Darbo biržos durų varstyti liko 8 proc. jaunų specialistų.
Programos sudaromos penkeriems metams
Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis pabrėžė, jog mokymo programos sudaromos penkeriems metams, tačiau mokymo įstaigos turi teisę jas koreguoti, atsižvelgdamos į darbo rinkoje esančią situaciją. Direktoriaus nuomone, pasirenkantieji profesiją neturėtų žavėtis skambiais specialybių pavadinimais, o susirinkti kuo daugiau informacijos apie dominamą profesiją ir perspektyvą ją pritaikyti praktikoje. “Mokyklos tikrai nešvaisto valstybės pinigų vėjais ir nerengia potencialių bedarbių”,- įsitikinęs R.Pusvaškis. Tačiau departamento vadovas neneigė, jog kai kurių darbininkiškų profesijų paklausa nėra didelė. “Ne dėl to, kad šių specialybių žmonių nereikia. Manau, darbdaviai nemoka tinkamai pateikti vienos ar kitos specialybės. Kas eis dirbti siuvėju, kai tik ir tekalbama apie šio amato atstovų išnaudojimą? Tačiau koks susidomėjimas statybininkų specialybėmis – šios profesijos prestižą pakėlė darbdaviai, įrodydami, kad statybininkai reikalingi ir gerai uždirba”,- sakė “Sekundės” pašnekovas.
Pasak R.Pusvaškio, Panevėžio mokymo įstaigų bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis – pavyzdys kitiems miestams, kaip pasiekiama gerų rezultatų. “Viena mokykla nieko negali padaryti – reikalinga socialinė partnerystė”,- problemų sprendimo būdą nurodė ministerijos atstovas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Būsimieji dekoratyvinio apželdinimo specialistai ir auklės mokslus M.Rimkevičaitės technologinėje mokykloje baigs po kelerių metų. Galbūt situacija darbo rinkoje pasikeis jų naudai.
