Dviejų nepilnamečių ir senyvos moters nužudymais
kaltinamas 19-metis kaunietis Vytautas Apolianskas kardinaliai pakeitė
ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir antradienį kalbėdamas Kauno
apygardos teismo posėdyje sušvelnino savo kaltę. Nusikalstamą grupuotę
Vilijampolės mikrorajone subūręs teisiamasis tvirtino, jog tyrimo metu savo
kaltę pripažino tik dėl to, jog buvo fiziškai ir psichologiškai veikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Šioje rezonansinėje byloje penkis kartus teistam, niekur nedirbančiam ir nesimokančiam V. Apolianskui inkriminuojamos 29 nusikalstamos veikos 13-oje epizodų. Su juo kartu teisiami jo bendrininkais laikomi trys 18-mečiai moksleiviai – broliai dvyniai Andrius ir Laurynas Ramoškos bei Agnė Kaupaitė.
Iš trijų V. Apolianskui inkriminuojamų žmogžudysčių jis teisme kaltas prisipažino tik dėl 70 metų kaunietės Irenos Mintaučkienės nužudymo, kuris esą įvyko atsitiktinai. 14-mečio Edgaro Gradausko ir 15-mečio Audriaus Rimo nužudymuose V. Apolianskas teisme priskyrė sau tik stebėtojo vaidmenį, nors tardymo metu vaizdžiai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais įvykių vietose iliustravo nusikaltimus.
Antradienį teisme V. Apolianskas pasakojo, jog 2004 metų vasario 23 dieną autobusų stotelėje ties Neries krantinės ir Kuršėnų gatvių sankirta jis kumščiais aiškinosi santykius su savo neprieteliu Deividu Lukoševičiumi. Stotelėje buvo daugiau žmonių, tarp jų ir vaikų. Pagyvenusi moteris bandė žodžiais ir rankomis išskirti konfliktuojančius jaunuolius. Karatė sporto ragavęs V. Apolianskas spyrė ir pataikė moteriai į veidą, ši parkrito ir neteko sąmonės. Po dviejų savaičių I. Mintaučkienė ligoninėje mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Apolianskas aiškino, jog spyrė į moterį, nes ši kišosi. Teisme kaltinamasis jau tvirtino, kad norėjo įspirti D. Lukoševičiui, bet pataikė moteriai. Šiame įvykyje jis sakė buvęs su dviem vaikinais ir mergina, kuriuos kaltinamasis atsisakė nurodyti. Iš pargriuvusios moters pagriebę rankinę su joje buvusiais daiktais V. Apolianskas su savo neįvardintais draugais pasišalino.
E. Gradausko nužudymą, pasak teisiamojo, jis matė, tačiau jokių nusikalstamų veiksmų pats nedarė. Kas ir kaip nužudė moksleivį, V. Apolianskas atsisakė pasakoti. Jis tik minėjo, jog 2004 metų vasario 25 dieną buvo atėjęs su L. Ramoška, Robertu Zubavičiumi ir pačiu E. Gradausku į požeminę perėją ties Birštono ir Karaliaus Mindaugo gatvių sankirta, kur kitos dienos rytą buvo rastas moksleivio kūnas. Vėliau ekspertai nustatė, kad vaikinas mirė nuo peilio dūrio į kaklą.
Buvusio draugo A. Rimo nužudymu V. Apolianskas prisipažįsta tik iš dalies kaltas. Jis aiškino stebėjęs egzekuciją, pats sudavęs aukai vos kelis smūgius rankomis ir kojomis dėl neva A. Rimo skleistų apkalbų. Teisiamasis paneigė anksčiau duotus parodymus, kad jis A. Rimą mušė su šiferio gabalu, lazda, buteliu, badė peiliu, smaugė ir galiausiai padegė. Kas ir kaip tai padarė, V. Apolianskas neaiškindamas priežasties atsisakė nurodyti. Pasak teisiamojo, prieš šią egzekuciją į fortą jis atėjo drauge su pačiu A. Rimu, A. Kaupaite, R. Zubavičiumi, Ieva Staškute ir L. bei A. Ramoškomis.
Žiauriai sumušto A. Rimo kūnas 2004 metų kovo 2 dieną buvo rastas apleistame forte šalia Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtos. Atlikus teismo medicinos tyrimą nustatyta, kad A. Rimas buvo nužudytas vasario 23 dieną. Jis buvo muštas rankomis, spardytas kojomis, kaklas badytas peiliu, buteliu bei pagaliu smūgiuota per galvą, galiausiai – smaugtas virve. Po nužudymo jaunuolio kūnas buvo padegtas.
Tyrimo duomenimis, į šią žiaurią egzekuciją V. Apolianskas įtraukė tuomet buvusius nepilnamečius L. Ramošką ir A. Kaupaitę. L. Ramoška kaltinamas tuo, jog skatinamas V. Apoliansko paauglį spardė. A. Kaupaitė, kaip įtariama, A. Rimą mušė lazda bei spardė. Tik šiame epizode kaltinama A. Kaupaitė teisme savo kaltės neneigė, tik aiškino, mušė A. Rimą verčiama V. Apoliansko.
Vieną kartą drauge su V. Apoliansku už plėšimą teistas A. Ramoška yra įtariamas tik A. Rimo motinos Danutės Rimienės buto plėšimo epizode, šiame nusikaltime dalyvavo ir jo brolis Laurynas.
Be kitų nusikaltimų – vagysčių, plėšimų, sužalojimų, chuliganizmo, V. Apolianskas yra kaltinamas teisiamų trijų moksleivių, tuomet dar buvusių nepilnamečių, bei nužudytojo A. Rimo įtraukimu į nusikalstamą veiklą.
V. Apolianskas savo kaltę visiškai pripažino tik dėl trijų panašaus amžiaus jaunuolių sužalojimų, kuriems jis esą keršijo už jo draugei I. Stoškutei bei kitiems draugams padarytas skriaudas bei skolas.
Dėl plėšimų ir valgysčių V. Apolianskas kaltę suvertė savo buvusiam draugui, tapusiam liudytoju, Giedriui Antanavičiui. V. Apolianskas teigė ikiteisminio tyrimo metu prisiėmęs kaltę dėl G. Antanavičiaus įvykdytų nusikaltimų nenorėdamas išduoti draugo. Tačiau kai šis, tapęs liudytoju, atskleidė V. Apoliansko padarytus nusikaltimus, jis nusprendė nebetylėti. Vogtų daiktų radimą savo namuose V. Apolianskas teisina tuo, jog G. Antanavičius prašė vogtus daiktus realizuoti ir jis niekada neatsisakydavęs “draugui pagelbėti”.
V. Apolianskas taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, kurie kratos metu buvo rasti jo gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis atsisakė paaiškinti, kokiu būdu ir kokiam tikslui juos įgijo.
Kitų kaltinamųjų apklausą Kauno apygardos teismas numato tęsti balandžio 6 dienos posėdyje.
ELTA
